Greičio matuokliai tapo verslu?

Banaliai vaikėsi naudos?

„Ūkininko patarėjas“ jau rašė apie kelininkų pomėgį keliuose statyti greičio matuoklius ir ten, kur jų gal ir nereikia. Jiems įrengti ir kasmet prižiūrėti išleidžiamos nemažos sumos, bet skundžiamasi, kad pinigų labai stinga kelių remontui, saugumo priemonėms ir pan. Valstybės kontrolė, auditavusi AB „Via Lietuva“ veiklą, atskleidė, kad pastaraisiais metais kaip grybai po lietaus keliuose dygę greičio matuokliai buvo statomi ir ten, kur nebuvo avarijų, sukėlusių skaudžias pasekmes, arba tų eismo įvykių priežastis nebuvo saugaus greičio nesilaikymas. Auditoriai nustatė, kad 29 iš 100 greičio matuoklių buvo įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą – matuokliai atsirado tuose kelių ruožuose, kuriuose pagal vidines įmonės metodikas jie neturėjo būti įrengti arba įrengiami tik išimtinais atvejais. Tam išleista 0,9 mln. Eur.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad įvykus AB „Via Lietuva“ reorganizacijai, šios įmonės pagrindiniu veiklos tikslu tapo pelno siekimas. Tad galima daryti prielaidą, kad statyti greičio matuoklius ir tikėtis surinkti daugiau baudų yra tiesiog naudinga. O kitos priemonės, kurios gerintų eismą ir saugumą – kelio dangos remontas ar kelių platinimas, sulėtėjimo juostos, apšvietimas ir t. t., nėra susijusios su tiesioginių pajamų uždirbimu, todėl kelius prižiūrinčiai įmonei galėjo tapti ne tokios patrauklios.

Noras tik bausti

Valstybės kontrolės išvados paskatino parlamentarus keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir nustatyti stacionarių greičio matuoklių įrengimo tvarką. Projekte numatyta, kad vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti ilgesnis kaip 10 km, viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų – ne daugiau kaip penkios. Automagistralėse greičio matuokliai būtų statomi tokiu atveju, kai kitos saugumo priemonės pasirodytų neveiksmingos.

Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Seimo narys Viktoras Fiodorovas ŪP teigė, kad siekiama, jog kelius valdanti įmonė daugiau dėmesio skirtų kelių būklės gerinimui ir saugumui juose, o ne toms priemonėms, kurios iš esmės skirtos bausti vairuotojus. „Pagal Valstybės kontrolės audito išvadas, apie 1 mln. Eur buvo skirti ne tam, kam turėjo būti panaudoti – saugumo salelėms, perėjoms, papildomam apšvietimui įrengti ir t. t. Vidutinio greičio matuokliai buvo pastatyti 30 km ruože ir toje vietoje, kur nebuvo nė vieno autoįvykio. Tad kokiu tikslu tai buvo daroma?“ – retorinį klausimą kėlė parlamentaras.

Jo nuomone, greičio matuoklių reikia, pavyzdžiui, įvažiavimuose į mažesnius miestus, kur drastiškai keičiasi greitis nuo 90 iki 50, 40 ar net iki 30 km/val. Tačiau jų ten pasigendama. „Šios pataisos Seime „neina“ taip lengvai, kaip norėtųsi, girdisi keistų kai kurių Seimo narių argumentų. Reikėtų pastebėti, kad vienais atvejais Valstybės kontrolės išvadomis vadovaujamasi kaip šventomis rekomendacijomis, o šiuo atveju jų tarsi nematoma“, – pastebėjo V. Fiodorovas.

Nesilaikė tvarkos

Kitas įstatymo projektą inicijavęs parlamentaras Andrius Bagdonas ŪP aiškino, kad jau ir anksčiau buvo pastebėta, jog, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje neproporcingai daugėja greičio matuoklių. Pavyzdžiui, Latvijoje jų buvo 25, o pas mus tuo metu – per 200 ir dar planuota įrengti 60. „Kita priežastis, paskatinusi inicijuoti teisės aktų pokyčius, – Valstybės kontrolės išvados dėl greičio matuoklių. Kas trečias jų buvo statomas nesilaikant pačios „Via Lietuva“ nustatytos tvarkos, kurioje yra labai aiškiai apibrėžta, kad vidutinio greičio matuokliai gali būti iki 10 km ruože, bet buvo įrengiami 20, 30 km ir 1 km ruožuose. Dalį šios tvarkos nuostatų, kurios buvo parengtos su šios srities ekspertais ir kurių pati įmonė nesilaikė, mes perkėlėme į įstatymą“, – aiškino Seimo narys.

A. Bagdonas akcentavo, kad „Via Lietuva“ tapo pelno siekiančia bendrove, todėl ji neturėtų sau nusistatyti tvarkų – jas turėtų parengti Susisiekimo ministerija, o kelius prižiūrinti bendrovė tai vykdyti.

Daug ar mažai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.