Grenlandijoje šilta, Lietuvoje šalta...

„Stebuklingas“ poliarinis sūkurys

Virš Žemės šiaurės ašigalio yra poliarinis sūkurys, bet jis ne visada vienodai sukasi. Būna silpnesnis, stipresnis, o būtent šią žiemą yra pakankamai silpnas ir suyra. O kai suyra, šalto oro „ratas“ pasidaro netaisyklingos formos, išsigaubia įvairiais būdais. Tada šaltis, slinkdamas žemyn, gali nukeliauti į pietus. Bet kartu jis deformuojasi ir tada šiltas oras iš pietų nukeliauja toli į šiaurę, net iki pačios Arkties. Todėl taip šią žiemą atsitiko Grenlandijos saloje, kur vyravo teigiama, apie 4 °C temperatūra.

Susiklostė tokia situacija, kai mūsų regione kartu su nusitęsusiu poliariniu sūkuriu dabar iš Arkties keliauja šaltas oras. Deformacija lemia, kad šiltas oras keliauja į Grenlandiją. Tai paprasčiausias sūkurys, kuris yra silpnas, deformuojasi, tampa netaisyklingos formos, dėl to tada šiluma pasiskirsto labai nevienodai.

Poliarinis sūkurys egzistuoja visą laiką – žiemą ir vasarą. Bet dabar viena iš tokių jo neįprasto elgesio priežasčių – tirpstantis Arkties ledas ir šiluma šiaurinėse platumose sudaro tokias sąlygas, kad jis praranda savo stabilumą. Ir tikimybė, kad jis praras savo stabilumą, yra vis didesnė, nei daro įtaką stratosferos šilimui. Veikiant tokioms sąlygoms poliarinis sūkurys susilpnėja. Kadangi yra labai daug faktorių, darančių įtaką mūsų klimatui, klimato šiltėjimas lemia tai, kad jis nebe toks stabilus ir šaltas oras tam tikrą laiką gali veržtis į pietines platumas. Bet ne nuolat, ne kiekvieną žiemą, kitais metais taip gali būti kitur. Yra buvę šalčiai Šiaurės Amerikoje, kai pas mus, Europoje, tuo metu buvo šilta. Atsitinka skirtingai – poliarinis sūkurys pasiekia vis kitas vietoves, o šiemet tokia situacija yra pas mus. Šįkart tokia jo forma ir tai leidžia daryti orui – Grenlandijoje šilta, Lietuvoje šalta. Kintant klimatui tokie poliarinio sūkurio veiksmai bus dažnesni. Dažnai akcentuojama, kad viena iš tokių klimato kaitos pasekmių yra reiškinių ekstremalėjimas.

Sausį ir vasarį – tradicinė žiema

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –9,2 °C. Tai septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m., šalčiausias sausis buvo 1987 m. (–15,1 °C), paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį (–10,3 °C). Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po –10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po –6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra (3,7 °C) registruota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia (–30,1 °C) 31 d. – Šeduvoje. Tai pirmasis speigas (speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki –30 °C ir žemiau). Paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, šį sezoną prasidėjo vidutiniškai 15 d. vėliau, palyginti su SKN – daug kur Rytų Lietuvoje meteorologinė žiema prasidėjo dar 2025 m. gruodžio 28–30 d., kitur šalyje – sausio 3–6 d.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (65 proc. SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (11,8 mm), daugiausiai – Vėžaičiuose (81,6 mm). Sausio mėn. sniegas padengė visą Lietuvą. 31 d. storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm). Paskutinį kartą sausio mėn. panaši sniego danga buvo 2011 m.

Sausio mėn. buvo labai saulėta. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 76,2 val. (188 proc. laiko, palyginti su SKN): nuo 61,8 val. Telšiuose iki 90,4 val. Šilutėje. Tai antras sausis pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2014 m. (78,6 val.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,2–21,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis (21,7 m/s) registruotas Ventėje sausio 5 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis, 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Visą mėnesį laikantis šaltiems orams, dirvožemio įšalimo gylis palengva didėjo – paskutinėmis mėnesio dienomis buvo fiksuotas storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis – jis vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.

Vidutinis sausio mėn. vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 5 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio sausio mėn. vandens lygio. Tik vietomis, Rytų ir Pietų Lietuvoje, jis buvo 3–46 cm aukščiau vidurkio.

Viso sausio metu intensyviai formavosi ledo reiškiniai. Sausio 1–14 d. upėse stebėti ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, formavosi ištisinė ledo danga, kai kur stebėtas ir ledas su properšomis. Mėnesio pabaigoje ištisinė ledo danga jau buvo fiksuojama ant didžiosios dalies šalies upių. Ledo dangos storis ežeruose svyravo nuo 15 iki 38 cm.

Žymesni vandens lygio pakilimai sausį dėl besigrūdančio ledo stebėti 6–21 d. Aukščiausiai vandens lygis per parą buvo pakilęs Nemune ties Nemajūnais – 106 cm (sausio 9 d.), Nemune ties Druskininkais – 86 cm (sausio 16 d.) ir Neryje ties Vilniumi – 141 cm (sausio 21 d.).

Vidutinis sausio mėn. vandens lygis Tauragno ežere buvo 14 cm aukštesnis nei įprastai. Sausio 8 d. ežeras užšalo. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 22 cm. Kauno mariose, ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis sausio mėn. vandens lygis buvo atitinkamai 17 ir 18 cm žemesnis už vidurkį. Ledo danga Kauno marias sukaustė apie sausio 2-ąją. Neilgai trukus, sausio 7–9 d., ledo danga pasidengė ir Kuršių marios. Paskutinėmis mėnesio dienomis ledo storis svyravo nuo 35 cm (ties Nida) iki 38 cm (ties Vente).

Vasario mėn. didesnė šiluma neprognozuojama, bet natūraliai einame pavasario link. Artimiausiomis savaitėmis orai turėtų išlikti šiek tiek vėsesni, nei pas mus būna įprastai. Šalčiai, prasidėję nuo sausio pradžios, sumažės, bet išliks šalčiau už daugiametę SKN.

Daugiau kritulių žiemą, mažiau vasarą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.