Grėsmingai sparčiai artėja sausra

Žolė neužaugo

Įvairiuose šalies regionuose įsibėgėja šienapjūtė. Vienur ji dar tik prasideda, kitur – jau į pabaigą. Šiaulių rajono ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ valdo 400 ha pievų, o žolių derliaus nuėmimas ir pašarų gamyba šioje bendrovėje užtrunka iki pusantros savaitės. Šienaujamose pievose dominuoja liucernos, taip pat auga dobilai, svidrės, motiejukai.

„Šiemet savaite anksčiau nei pernai pradėjome šienapjūtę, negalima laukti, nes žolynai gali peraugti, tada šienainis bus nekokybiškas. Praėjusią savaitę šiek tiek palijo, bet dirvožemio giliau nesudrėkino – žemei ir augalams trūksta drėgmės, sausra per ilgai užsitęsė“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė bendrovės valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis.

Pasak jo, didžiausią dėmesį jie teikia ne žolės masei, o jos kokybei – svarbiausia, kad būtų maksimalus baltymų ir maisto medžiagų kiekis. Tad stengiasi nupjauti maistingą žolę, kad turėtų visaverčių pašarų galvijams šerti. Dirba sparčiai, krauna į duobes šienainį. „Šiemet dėl sausros žolė užaugo neaukšta, daug mažiau žalios masės. Jeigu ilgiau nesulauksime lietaus, neužaugs ir atolas, negalėsime paruošti pakankamai pašarų žiemai. Mes laikome daug melžiamų karvių, prieauglio, todėl reikia daug pašarų“, – aiškino A. Grubliauskis.

Dėl įsivyravusių sausų orų gana prastu žolės derliumi skundėsi Radviliškio, Lazdijų, Vilniaus rajonų ūkininkai. Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovo Sigučio Jundulo, Suvalkijoje kol kas drėgmės stygiumi nesiskundžia tik ūkininkaujantys priemolyje, tačiau lengvesnėse žemėse labai trūksta drėgmės. Tai ryšku daugiametėse pievose, ganyklose – žolė auga vangokai, o kai kur jau ima džiūti. Iš tokių pievų ir prišienauti nelabai ką pavyks. Ten, kur buvo naujai įsėta liucerna, dobilai, daugiametė svidrė, laukai atrodo kiek geriau ir pašarų pasigaminti gyvulių augintojams tikrai pavyks.

Vos lenda iš žemės

Anot S. Jundulo, šį pavasarį didesni išbandymai teko vasarojui – dėl lietaus stokos pasėliai vangiai dygo ir dabar dar neturi kaip įgauti augimo pagreičio. Prastokai sudygo cukriniai runkeliai, kukurūzai, tad ūkininkai jau nerimauja dėl būsimo derliaus. Nemažų nuostolių padarė balandį prašniokštusios kelios staigios liūtys, kai kur ir su kruša. Per valandą vietomis prilijo iki 70 cm. Tik sudygusius cukrinius runkelius tos liūtys užplakė, paskui, užkaitinus saulei, žemės paviršiuje susidarė kieta pluta. Ne vienam augintojui teko cukrinius runkelius atsėti. O štai rapsai jau gražiai suaugo ir baigia nužydėti, tačiau dėl sausros gali prasčiau užpildyti ankštaras.

„Kol kas nebloga situacija tik su rudenį sėtais pasėliais ir tais, kuriuos pavyko pavasarį pasėti į dar drėgną dirvą. Tačiau jei dar gera savaitė be lietaus, bus problemų ir šiuose laukuose. Neramu, kad netrukus stichinė situacija gali Lietuvoje išplisti gerokai plačiau“, – ŪP nuogąstavo Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas.

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininko tikinimu, jų krašte tik pasėliai kol kas žaliuoja – šaknimis kabinasi į dirvožemį ir ieško drėgmės. Silpnesni augalai – lėčiau vegetuoja. Jeigu negaus drėgmės, tada pradės džiūti ir pasėliai. „Ūkininkai tapo sinoptikais, atidžiai stebi orų prognozes, žvalgosi į debesis, kada pagaliau pradės lyti“, – pastebėjo A. Grubliauskis.

Lietaus – vos lašas kitas

Nors Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje pavojinga ar stichinė sausra nėra paskelbta, atskirose vietovėse nuo balandžio pabaigos iškrito vos keli milimetrai lietaus. Kaip ŪP teigė Mažeikių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Eligijus Pocevičius, jo laukuose per visą gegužę iškrito apie 8 mm kritulių ir rimtai buvo paliję tik balandžio pradžioje.

Ūkininkus vargina ir ilgalaikė sausra, ir smarkios šalnos. Nuo abiejų blogybių kenčia visi augalai: rapsai, kviečiai, miežiai. Prastai atrodo ir vasarojus. Pasak E. Pocevičiaus, nuvarginti žieminiai rapsai dėl drėgmės trūkumo labai trumpai žydėjo. „Ankstyvą pavasarį pasėliai atrodė tikrai gerai, bet dabar vaizdas laukuose liūdnas. Gali būti, kad iš hektaro rapsų geriausiu atveju byrės tik apie dvi tonas. Situaciją pataisytų nebent nelabai gausus, bet ilgesnį laiką, bent kelias dienas iš eilės trunkantis lietus, žemę palaistantis bent po 10–15 mm. Šis pavasaris man primena 2018-ųjų sausus orus“, – kalbėjo Mažeikių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Su galvijus auginančiu ūkininku bendravęs E. Pocevičius sakė išgirdęs nuogąstavimą, kad pašarų žiemai pavyks pasiruošti tikriausiai tik iš kukurūzų. Ankstesniais metais tokiu metu šienapjūtė jau būdavo įsibėgėjusi. Dėl šiųmetės pavasarinės sausros Mažeikių rajone šienauti nėra ką – žolė nenupjauta nudžiuvo.

Seniai žymaus lietaus nebuvo ir Kelmės rajone. Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas sakė, kad viename rajono krašte per visą pavasarį prilijo apie 10 mm, kitame – tik 4 mm. „Pašaro gyvuliams tikrai trūks. Augalininkai gero derliaus jau nebeturėtų tikėtis“, – ŪP teigė M. Puidokas.

Gamta išbandymų atseikėjo ir Klaipėdos rajonui. Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė pastebėjo, kad drėgmės labai trūksta smėlėtuose, žvyruotuose plotuose. „Tris savaites pas mus nelijo, žemė – sausa. Kas pasėta, dar nė neišdygo. Labai laukiame lietaus“, – tikino ji.

Neišdygo nė viena morka

Daugelyje Žemaitijos vietų šį pavasarį gausiau palijo tik vieną kartą. Ir tai nebuvo tas lietus, kuris šniokšdamas nuplauna visą žiemos paliktą šlamštą. Greičiau priminė įkyrų rudens lietų, tik buvo gerokai šiltesnis. Tai buvo seniai – taip seniai, kad ne tik miestiečiai, kuriems lietus nėra labai svarbus, bet ir ūkininkai nebeprisimena, ar lijo balandžio, ar gegužės pradžioje. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška sakė, kad padejuot ne vienas ūkininkas padejuoja, bet konkrečių pranešimų apie sausros padarytą žalą neturi.

Daugelis braškes auginančiųjų turi įsirengę laistymo sistemas, tad sausros išdaigos jų labai ir neišgąsdino. Visai kitaip į nesibaigiančią sausrą žiūri daržininkai ir uogininkai. Telšių rajono Micaičių kaime 14 ha juodųjų serbentų plantaciją turintys Genovaitė ir Klemas Strazdauskai sunerimę – jiems jau dabar aišku, kad derlius nukentės: uogos bus mažesnės, o ir priskins jų mažiau. „Tokių plotų nepalaistysi, todėl kasmet vis mažiname savo plantaciją. Šiemet dar ir šalna vaiskrūmių nepagailėjo – pasakojo G. Strazdauskienė. – Jau anksčiau sūnui dalį žemės atidavėme. Dabar vėl 2 ha davėme, kur jis ne tik serbentų, bet ir šilauogių, ir riešutmedžių pasodino. Patys uogynus atnaujiname tik po truputį.“

Panašiai kalbėjo ir Plungės rajono Šateikių seniūnijoje ūkininkaujantis Andrius Rupeika. Anot jo, lazdynų sodinukams yra įrengęs laistymo sistemą, tačiau plotai, kur šiemet pasodino medelius, vargsta. Tie medeliai, kuriuos pasodino keletu metų anksčiau, kol kas neblogai laikosi.

Nusiminusi ir kitame Plungės rajono krašte – Alsėdžių seniūnijoje, gyvenanti Elena Blonskienė, kuri su vyru Jonu augina bulves, burokėlius, morkas. Darbo su daržovėmis daug, o rezultatai kartais nuvilia. Moteris sakė negalėjusi patikėti, kad neišdygs nė viena pasėta morka. „Žemė – lyg pelenai, byra tarp pirštų. Burokėlių vienas kitas išlindo, o morkos... To dar nėra buvę, – sakė daržininkė. – Kol kas dejuoti negaliu tik dėl bulvių.“

Be laistymo neišsiverstų

Daržininkai, uogų augintojai derlių gelbsti laistydami laukus. Ne vienas stambesnis Suvalkijos ūkininkas investavo į laistymo sistemas ir tai tikrai pasiteisino. Pasak vieno didžiausių Marijampolės sav. daržovių augintojo Povilo Žolyno, jo ūkyje su sausra kova jau prasidėjo ir laistymo sistema aktyviai dirba.

„Jei ne ši laistymo sistema, būtų labai sudėtinga, nes neseniai susodinome kopūstus, be lietaus jie būtų pražuvę. Morkos, burokai, svogūnai, kopūstai, bulvės – viskam reikia drėgmės, tad intensyviai laistome. Laistymo sistema padaryta taip, kad vanduo vėliau drenažo sistema sugrįžta atgal į tvenkinį. Čia ir reljefo nuolydis yra tam palankus. Kaip sakau – į tai investuoti nemaži pinigai, jie turi sugrįžti“, – juokavo daržininkas. Tačiau, anot jo, neturintieji galimybių palaistyti daržų gali derliaus ir nesulaukti. Anot Povilo, ilgai pavasarį laukuose buvo labai šlapia, ūkininkai negalėjo sodinti daržų, o kai pasėjo, pasodino daržoves, ėmė kaitinti, viskas pradėjo sparčiai džiūti, o per dirvos paviršiuje susidariusią plutą kai kur augalai iki šiol neprasimuša.

„Staigmenų iš gamtos vis daugėja, tad kiekvienas ūkininkas turi pagalvoti, kaip ir kuo nuo jų apsisaugoti ir sumažinti nuostolius. Augindamas daržoves, aš padariau nemažas investicijas į laistymo sistemą. Matau, kad tai pasiteisino, ir, tikiuosi, pavyks užauginti neblogą derlių“, – vylėsi Suvalkijos krašto ūkininkas.

Ne pirmas mėnuo

Kai kurių šiaurės rytų Lietuvos rajonų žemdirbiai kol kas dar nelinkę teigti, kad situacija yra bloga, tikisi, kad netrukus užklys lietingi debesys ir bus daugiau drėgmės. Praėjusią savaitę palynojo Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, gausiau lietaus gavo Skapiškio seniūnijos laukai. Tuose kraštuose javus auginantis ūkininkas Vygantas Giedrys ŪP teigė, kad pasėlius jau anksčiau šiek tiek paveikė stiprios šalnos, lopais išgelto, bet ne taip stipriai, kaip teko matyti kituose rajonuose, ypač kur sėjama tradiciškai – į ariamą ar skutamą dirvą. V. Giedrys savo plotuose taiko neariamąją žemdirbystę ir panašu, kad šis sudėtingas pavasaris parodė tokio pasirinkimo pranašumus.

Pasėliai, atrodo, geriau prisitaiko prie ekstremalių sąlygų. Ūkininkas pasakojo pastaruoju metu važinėjantis po Lietuvą visur, kur rengiamos lauko dienos, nes rūpi sekti visas naujienas, susijusias su dirvožemio tausojimu ir gerinimu, neariamuoju žemės dirbimu. Pasak pašnekovo, renginiuose Plungės ir Ukmergės rajonuose teko bendrauti su daugeliu žemdirbių ir girdėti nuogąstavimų dėl sausringo pavasario, bet šiaurinio Lietuvos pakraščio ūkininkus, atrodo, labiau nuskriaudė šalnos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Biržų meteorologijos stoties stebėtojas Justinas Balčiūnas patvirtino, kad aplinkinių rajonų žemdirbiai tikrai dažniau teiraujasi, kada pasibaigs šalnų laikotarpis. Kritulių trūkumas, pasak stoties stebėtojo, tęsiasi jau visą pavasarį: balandį, įvertinant visas tris dekadas, kritulių vidurkis tesiekia 17 mm, kai įprasta daugiametė norma – 37 mm. Gegužę būta dar mažiau kritulių. Bet, J. Balčiūno teigimu, tokia situacija užfiksuota stebėjimų stotelėje, o protarpiniai lietūs iš pavienių debesų gali būti ir dosnesni, ir dažnesni. Tačiau, jei situacija ir toliau nesikeis, gali būti įžanga į stichinę sausrą.

Situacija dar ne tragiška

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 61, 2023 m. birželio 1 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Mildos JONKIENĖS, Virginijos JUŠKIENĖS, Dalios KARPAVIČIENĖS, Ritos KRUŠINSKAITĖS, Romos MĖČIENĖS,  Aldonos SIREIKIENĖS, VMU, ŪP informacija

Redakcijos, VMU ir Povilo ŽOLYNO nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje. – Ūkininkas Povilas Žolynas daržus mėgina laistyti.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.