Grūdininkų ateitis – miglose

Reikia skaičiuoti

Mažėjančios grūdų supirkimo kainos ir nenuspėjama trąšų rinka verčia žemdirbius susimąstyti, kaip prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir dirbti efektyviau. Anot Kauno r. ūkininko Romo Majausko, kai grūdininkai investuoti negali, jie pradeda skaičiuoti. „Reikia sumažinti išlaidas ir bandyti išgyventi, nes kyla ne tik trąšų, energetikos, bet ir žemės nuomos kainos. Ar galėtų grūdininkus išgelbėti ūkių diversifikavimas? Bet tam reikalingos investicijos. O iš kur pinigai, jei kai kurie ūkininkai jau dabar vos galą su galu suduria? Manau, kad ūkiai, kurie elgsis neatsargiai, gali ir bankrutuoti.

Norint nelikti prie „suskilusios geldos“, reikia įvertinti rizikas, labai skaičiuoti pajamas ir išlaidas. Reikia bandyti išgyventi bent kelerius metus – gal situacija pasikeis. Visą laiką juk taip nebus“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė R. Majauskas.

Savo ūkyje, esančiame Anykščių r., ūkininkas Mindaugas Kavoliūnas jau planuoja daryti perversmą. „Prasta situacija kartojasi trečius metus. Kiekvienais metais tikimės, kad ateinantys metai bus geresni. Tačiau matome, kad pernai buvo geriau nei šiemet, nors ir pernai buvo blogai. Kuo dabar tikėti? Ar ketvirti metai bus geresni? Aš jau nebetikiu. Mintys kyla, kad Europai ir mūsų valstybei nereikia mūsų užaugintos produkcijos“, – nusivylimo neslėpė M. Kavoliūnas.

Ūkininkas teigė, kad jam pabodo šelpti trąšų monopolį, todėl jis mažins ne tik trąšų kiekį, bet ir kviečių bei rapsų plotus. Į kviečius bandys įsėti kmynų. „Augalininkystėje yra blogai, todėl plėsiu gyvulininkystės ūkį“, – tikino ŪP pašnekovas.

Sudėtinga situacija

Pasak Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo nario Raimundo Jovarausko, situacija grūdininkystėje – sudėtinga. „Kuo grūdininkai gali užsiimti? Jei užsiimtume perdirbimu, galėtume kiekvienas pasistatyti po malūną, malti miltus ir juos pardavinėti. Tačiau kur mes tuos miltus dėsime sumalę? Galima būtų kooperuotis, statyti kažkokią gamyklą. Yra pavyzdys – žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Bet be valstybės pagalbos niekas nevyks. Aš manau, kad jei „iš viršaus“ būtų tokia iniciatyva, greičiausiai ūkininkai ją palaikytų ir susitartų“, – svarstė R. Jovarauskas.

Apie žemės ūkio politiką savo mintis dėstęs Pakruojo r. ūkininkas, LŪS prezidiumo narys Albinas Navickas pastebėjo, kad jei žemės ūkio politika nepasikeis, smulkesni ūkiai, turintys iki 250 ha, ateityje neišgyvens. „Šiandien investicijoms į perdirbimą ar į gamybą lėšų gali skirti tik kooperatyvai, kurie yra sukaupę finansų. Grūdininkystės sektoriaus ateitis – miglota ir liūdna, nes grūdų supirkimo kainų kilimo nenusimato“, –  redakcijai tvirtino ūkininkas.

Pelno maržos mažėja

Ta pačia gaida pokalbį pradėjęs LŪS Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas neslėpė, kad pastaraisiais metais grūdininkystės sektoriaus pelningumą apskaičiuoti yra sudėtinga. „Jeigu tęsis tokios tendencijos, kokios buvo šiais metais, ūkiai neatlaikys, ypač smulkesni. Mes buvome įpratę gyventi optimistinėmis nuotaikomis, kad kiti metai bus dar geresni, bet dabar jau aišku, jog geriau jau nebebus. Pelno maržos mažėja, trąšos brangsta. Kas laukia grūdininkystės ūkių? Nežinomybė. Antri metai nieko nebesinori planuoti ir nieko įsigyti“, – atviravo ŪP pašnekovas.

J. Vaitiekūnas pastebėjo, kad grūdininkams nepasiūlyta jokių greitų sprendimų. Pastaruoju metu kalbama, kad, norint išskaidyti rizikas, reikėtų užsiimti daržovių auginimu, pavyzdžiui, bulvių. Tačiau norint pradėti šią veiklą, taip pat reikia investicijų sandėliams, technikai, laistymo sistemoms ir kt. „Auksinės kultūros kol kas neatradome. Šiais metais buvo populiarinamos sojos. Jos buvo kuliamos drėgnos, todėl pupeles reikėjo džiovinti. Gerai tiems, kas turi džiovyklas. O kaip jų neturintiems? Daug kalbama ir apie kukurūzų auginimą grūdams, kurie šiemet net nesubrendo“,– pastebėjo ūkininkas.

Teks persiorientuoti

UAB „Atkočių agroservisas“ vadovas Gediminas Miliukas ŪP pastebėjo, kad be grūdų Lietuva neišsivers, juos būtina auginti. „Aišku, šiemet grūdų supirkimo kainos buvo mažos, ypač kviečių. O trąšų kainos, kaip buvo didelės, taip ir liko. Todėl šiais metais ūkininkams nepasisekė. Manau, kad jei tokia tendencija išliks, tai skatins ūkininkus ieškoti alternatyvų, kaip išgyventi, galbūt diversifikuoti veiklą, galbūt užsiimti perdirbimu“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis aiškino, kad šiuo metu augalininkystės ūkiams iškyla dilema – kokias auginti kultūras: ar rapsus, ar javus, ar ankštines. Perspektyva nėra aiški. „Kaip bus toliau? Sunku pasakyti. Žvelgiant į ateitį, manau, kad turėtų atsirasti daugiau mišrių ūkių, tai – finansiškai naudingiau“, – pažymėjo G. Miliukas.

Kalbėdamas apie augalininkystės sektorių, Kėdainių r. Okainių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Vilius Samuolis neslėpė, kad grūdininkams atėjo laikas persiorientuoti, nes dabartinės perspektyvos – liūdnos. „Akivaizdu, kad grūdų Lietuvai nebereikia. Grūdininkai buvo įpratę lengvai dirbti – nuo kombaino iki uosto. Reikia šiek tiek nuleisti sparnus, ne vien nukulti grūdus, juos parduoti ir būti laisviems, bet pradėti galvomis galvoti. Pieno ūkiuose mes visą laiką galvojame, ar apsiveršiavusi karvė duos pelno, ar ne. Dažniausiai iš 10 metų 8 metai būna nuostolingi. O grūdininkai buvo įpratę kiekvienais metais susižerti krūvą pinigų. Atėjo laikas grūdų augintojams investuoti, statyti sandėlius, galvoti, ką daryti su išaugintais grūdais. Reikia nusipirkti kiaulių, paukščių, galvijų, o gal galvoti apie perdirbimą. Reikia nustoti statyti grūdininkų kvartalus Palangoje ir baigti pirkti butus Vilniaus senamiestyje, Gedimino prospekte“, – atvirai rėžė V. Samuolis.

Svarbi sektoriaus dalis

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis ŪP pastebėjo, kad augalininkystės sektorius sukuria didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos. 2024 m. tai sudarė 64 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės, t. y. 2,39 mlrd. Eur. „Manome, kad, norėdamas išlikti stiprus, sektorius turės naudoti pažangias ir tvarias technologijas, gerinti dirvožemio būklę bei plėsti auginamų augalų spektrą. Pavyzdžiui, naujojoje Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje perspektyvoje yra numatytos paskatos plėsti pluoštinių kanapių ir baltyminių augalų sektorius. Keičiamos pluoštinių kanapių gamybos ir prekybos taisyklės, kad apimtų visas pluoštinių kanapių augalų dalis, kaip žemės ūkio produktus. Tai siekiama suderinti su ES pluoštinių kanapių rinkos augimu, suteikiant teisinį tikrumą ūkininkams. Baltyminių augalų sektoriui nustatomos konkrečios taisyklės dėl privalomo gamintojų organizacijų pripažinimo šiame sektoriuje. Tai padėtų sustiprinti vertės grandinę regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu bei spręsti agronomines problemas, keliančias grėsmę ūkininkų interesams šiame sektoriuje. Taigi, augalininkystės sektorius, nors ir susiduria su įvairiais ekonominiais ir agroklimatiniais iššūkiais, visada buvo ir bus svarbi žemės ūkio dalis“, – akcentavo viceministras.

Jis minėjo, kad parama žemės ūkiui teikiama nuosekliai. Parama augalininkystės sektoriui teikta 2007–2013 m., 2014–2020 m., teikiama ir 2023–2027 m. laikotarpiu. „Tačiau ES skiriamos paramos apimtys mažėja, todėl turėjome atsisakyti kai kurių šakų rėmimo einamuoju laikotarpiu. Tačiau pažymime, kad 2023–2024 m. laikotarpiu pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ augalininkystei buvo skirta 57,6 mln. Eur paramos, o tai sudaro 52 proc. visos pagal šią priemonę skirtos paramos – skirta 110 mln. Eur. Be to, nuo 2022 m. augalininkystės ūkiams yra teikiama parama iš Modernizavimo fondo. Iki 2026 m. iš minėto fondo buvo skirta 30 mln. Eur neariamųjų technologijų plėtrai, o 2026–2029 m. laikotarpiui paramai numatyta dar 26–30 mln. Eur. SP „Veikla ariamojoje žemėje – neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir Modernizavimo fondo parama sudarė galimybę neariamųjų pasėlių plotus per paskutinius 5 metus padidinti daugiau kaip 6,5 karto – nuo 245 tūkst. ha iki 1,6 mln. ha“, – argumentus dėliojo žemės ūkio viceministras.

Istoriškai nepalankus kainų santykis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.