Grūdų kainos užbuksavo

Kainų lūžių neįžvelgia

Naujieji metai pasaulinėje grūdų rinkoje prasidėjo aktyviau, tačiau, kaip teigė UAB „Agrochema“ grūdų supirkimo vadovas Mindaugas Ragauskas, kalbėti apie būsimą grūdų ir aliejinių augalų pasaulinį derlių bei jo kainas dar anksti. Šiuo metu grūdų rinka visame pasaulyje stebi meteorologinius nuokrypius nuo pastarųjų metų orų vidurkio ir vertina jų įtaką žiemojantiems pasėliams. Manoma, kad didesni orų pokyčiai gali įnešti nerimo ir turėti įtakos prognozuojamoms grūdų ir aliejinių augalų kainoms. Net jei orai išliks palankūs ir derlius bus panašus į praėjusių metų, spaudimas grūdų kainoms, tikėtina, išliks ir šiais metais.

„Nors žaliavų rinka tapo kiek atsparesnė geopolitiniams įvykiams pasaulyje, tačiau karas tarp Ukrainos ir Rusijos vis dar tęsiasi, o įtampa Viduriniuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose gali sujudinti grūdų kainas. Didžiausia įtaka jaučiama dėl besikeičiančio valiutų kurso“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino M. Ragauskas.

UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas, kalbėdamas apie 2025-ųjų derlių, pažymėjo, kad jis buvo labai sėkmingas beveik visose eksportuojančiose šalyse. Tikėtina, kad šio gero sezono pasekmės bus juntamos iki pat naujo derliaus, todėl šiuo metu rinkoje įžvelgti didelių kainų pasikeitimų sunku.

Svyravimai nedideli

„Kadangi daugelyje šalių praėjusių metų sezonas buvo sėkmingas ir nebuvo didelių nuostolių, rinkoje susidarė grūdų perteklius. Todėl grūdų rinkoje matome tai, kas tęsiasi jau nuo rugpjūčio – nedidelius kainų svyravimus biržose. Tikėtina, kad tokia situacija išliks iki pat naujo derliaus. Aišku, pavasarį gali atsirasti tam tikrų pokyčių. Klausimas, kaip po šios žiemos, kai nutirps sniegas, atrodys pasėliai Amerikoje, Europoje ir Rusijoje. Dar vienas niuansas – ar bus pavasario sausros Šiauriniame pusrutulyje. Šie du veiksniai gali šiek tiek paveikti kainas – arba palaikyti jas tame pačiame žemame lygyje, arba ateityje kiek kilstelėti, jeigu atsirastų kažkokių klimatinių problemų“, – aiškino K. Šimas.

Jis teigė, kad senojo derliaus perteklius yra labai didelis, todėl tikėtis reikšmingo kainų svyravimo kol kas sunku. „Nors apie naują derlių kalbėti dar anksti, tačiau reikia turėti galvoje, kad visas šis perteklius tikrai nebus išparduotas ir grūdų likučiai po šių metų dar padidės. Naujo derliaus situaciją realiau galėsime vertinti ir jo kainas skaičiuoti geriausiu atveju gegužės–birželio mėn.“, – informavo UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius.

Kalbėdamas apie 2025 m. derlių, jis atkreipė dėmesį į tai, kad grūdai Lietuvoje buvo pigesni dėl to, jog euras buvo gerokai sustiprėjęs – maždaug apie 10 proc. Tačiau nuo vasaros iki dabar euras stabilizavosi ir per šį laikotarpį svyravo palyginti nedaug. „Ar geopolitiniai veiksniai gali kažką pakeisti – šiandien sunku pasakyti. Daug kas priklauso ir nuo politikos, Donaldo Trumpo pasirinktos krypties, apskritai, nuo geopolitinių sprendimų. Karai, sankcijos, įvairūs draudimai ar apribojimai, be abejo, gali įnešti tam tikrų korekcijų tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Vis dėlto šiandien matome, kad tiek valiutų rinka, tiek grūdų biržos pastarąjį pusmetį yra gana ramios ir istoriškai svyruoja labai nedaug. Todėl, matyt, reikėtų priimti tai, kad šis derlius, tikėtina, didelių kainų pokyčių neatneš, jeigu neatsiras naujų, nenumatytų veiksnių“, – ŪP prognozavo K. Šimas.

Tolesnė kryptis

Grūdų rinkos analitikai pastebi, kad nors ryškių kainų lūžių kol kas nematyti, rinkoje netrūksta signalų, formuojančių tolesnę kainų kryptį. Šios tendencijos atsispindi naujausiame žemės ūkio leidinyje „Agrorinka“. Jame rašoma, kad 2026 m. pradžioje grūdų supirkimo kainos buvo mažesnės negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. sausio 5–11 d. kviečių kaina sudarė 187,41 Eur/t. Palyginti su ankstesne savaite, ji išliko nepakitusi, tačiau per metus sumažėjo 14,07 proc. Pašarinių miežių (II klasės) kaina per savaitę padidėjo 2,41 proc. iki 167,39 Eur/t, tačiau metinis pokytis išliko neigiamas ir sudarė –11,77 proc.

Sparčiai mažėjo kvietrugių supirkimo kainos. Per savaitę jos sumažėjo 7,20 proc., iki 152,89 Eur/t, o per metus – 13,28 proc. Žirnių kaina analizuojamu laikotarpiu siekė 217,10 Eur/t. Per savaitę ji sumažėjo 3,81 proc., o metinis kritimas buvo didžiausias ir sudarė 19,36 proc. Rapsų kainos per savaitę sumažėjo 3,72 proc., iki 453,69 Eur/t, o per metus – 6,46 proc.

Ūkininkai, stebėdami ir analizuodami grūdų rinkos duomenis, skuba parduoti turimą derlių, tačiau išankstinių grūdų pardavimo sandorių kol kas nesudaro.

Stebi ir analizuoja

Pakruojo r. ūkininkas Giedrius Kanišauskas ŪP aiškino, kad grūdininkai teoriškai vis dar viliasi geresnių grūdų supirkimo kainų, tačiau praktiškai tuo nelabai tiki. „Šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra menkos. Nemanau, kad jos artimiausiu metu bus geresnės, todėl nusprendžiau parduoti pernykštį derlių. Svarstau, ar sudaryti išankstines grūdų pardavimo sutartis. Jei nuspręsiu, tą darysiu gegužės mėn. Mano pasėliai yra drausti, tačiau šiuo metu tą daryti būtų rizikinga. Tačiau rapsų pardavimui niekada nesudarinėju išankstinių realizacijos sutarčių“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Praėjusių metų derlių iš savo saugyklų neseniai išvežė ir Ignalinos r. ūkininkė Marijona Lukaševičienė. „Grūdų supirkimo kainos nedžiugino, o geresnių kol kas nenusimato. Neaišku, kokią įtaką padarys MERCOSUR prekybos susitarimas, todėl ūkio veikloje nieko naujo neplanuojame. Išankstinių grūdų pardavimo sutarčių nesudarysiu, nes esu linkusi produkciją realizuoti tada, kai ją turiu. Derlių turiu kur sandėliuoti, todėl galiu palaukti palankesnių supirkimo kainų. Tačiau didesnių kainų nei pernai, nei šiemet taip ir nepavyko sulaukti“, – akcentavo ūkininkė.

Kauno r. ūkininkaujantis grūdų augintojas Romas Majauskas redakcijai tvirtino, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos svyruoja nežymiai – 2–3 Eur/t į viršų ir tiek pat žemyn. „Turime neparduotų grūdų. Juos stengiamės iš aruodų išvežti iki birželio mėn. Paprastai laukiame vasario ir, jei tuo metu nevyksta didesnių kainų korekcijų, tuomet jos gali eiti tik žemyn. Vasario mėn. rinka pradeda aktyviau judėti, tuomet galutinai nusprendžiame, ką daryti“, – atviravo vyras.

Jis prisipažino pavasarį sudarantis keletą išankstinių grūdų pardavimo sutarčių, o dalį derliaus parduodantis jo nuėmimo metu. Šią praktiką jis taiko ne vienus metus. Tačiau būna atvejų, kai paskambina vadybininkas ir suintriguoja, kad grūdų supirkimo kaina pakilo. Tuomet parduodami nedideli, 100–200 t, grūdų kiekiai. „Manau, kad taip darysiu ir ateityje, kad kitaip nebus“, – pastebėjo R. Majauskas.

Pakruojo r. ūkininkaujantis Simonas Butkus dėstė, kad grūdininkus slegia nežinomybė. „Šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra labai mažos. Augintojams jau yra blogai, tačiau ateityje gali būti dar blogiau. Šiuo metu pagal trąšų kainą, pagal pragyvenimo lygį ir t. t. pašariniai kviečiai turėtų kainuoti apie 300 Eur/t, ekstra klasės kviečiai – apie 400 Eur/t, o rapsai – apie 800 Eur/t. Salietros 1 t kaina turėtų atitikti 2 t grūdų kainą. Tuomet matematika dėliotųsi“, – pastebėjo jaunas ūkininkas.

Nenori rizikuoti

ŪP kalbintas Ukmergės r. ūkininkas Saulius Pociūnas, kuris prieš kelerius metus pienininkystės ūkį iškeitė į grūdininkystę, teigė šiuo metu nesidomintis grūdų supirkimo kainomis. „To geriau nedaryti, nes bloga nuotaika gali pavirsti labai bloga. Dirbame. Svarbu nebankrutuoti. Ir viskas. Kokius sprendimus, strategijas priimsiu? Yra augalai, yra laukai ir tą, ką turiu padaryti, jiems atiduoti, tą ir darau. Būtina atlikti namų darbus. Šią savaitę iškroviau trąšas, jų kiekio nemažinau, nes neįsivaizduoju, kaip galima sumažinti“, – kalbėjo S. Pociūnas.

Šilutės r. ūkininkas, šio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas taip pat pritarė, kad šiuo metu grūdininkams sudėtinga planuoti savo veiklą. Pasak jo, grūdininkai iš 1 ha gauna mažas pajamas, jos – žemiau savikainos, o trąšų ir chemikalų kainų augimas nenuspėjamas. „Į kurią pusę besižvalgytume, visur tyko pavojai. Todėl šiuo metu ūkininkai nėra nusiteikę pasirašyti išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. Kainos, kurias diktuoja supirkėjai, netenkina nė vieno grūdų augintojo. Yra daug neaiškumų. Neaišku, ką gali iškrėsti gamta, kas bus rytoj“, – dėstė K. Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Vilniaus r. ūkininkų asociacijos pirmininkas Veslavas Spiridovičius pripažino, kad ūkininkams baisu stebėti grūdų rinkos prognozes. „Grūdų supirkimo kaina maža. Todėl investuoti į šį verslą ir auginti „į minusą“ – nelogiška. Juk kuo mažiau investuoji, tuo mažesnis „minusas“. Žmonės nenori rizikuoti. Visi susiveržė diržus ir stebi, kas čia bus. Turbūt nebus nieko gero“, – ūkininkų nuotaiką perteikė V. Spiridovičius.

Pasak LŪS prezidiumo nario, kadangi grūdų supirkimo kainos nedidėja, ūkininkai kol kas neplanuoja sudaryti išankstinių jų pardavimo sandorių. „Po Naujų metų grūdų supirkimo kaina visada šoktelėdavo. O dabar jei 2 Eur galima pavadinti šuoliu, tai ką ir bekalbėti. Šie metai prasideda nežinomybe. Niekas nenori įsipareigoti, nes nežino, ką išaugins. Kadangi atėjo tvarkinga žiema, visi laukia, kaip pasėliai peržiemos, ir tada spręs. Ateitį prognozuoti labai sudėtinga“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Istoriškai labai mažai

UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius apgailestavo, kad didžioji dalis šalies ūkininkų nesivadovauja pasaulinės rinkos tendencijomis. 2025 m. situacija labai aiškiai parodė, kad išankstinės sutartys beveik nebuvo sudaromos, nors MATIF biržoje kviečių kainos tuo metu buvo tikrai didelės. Pavasarį jos laikėsi maždaug apie 220–250 Eur/t. „Tačiau ūkininkai išankstinių sutarčių sudarė istoriškai mažiausiai. Jie nepriėmė sprendimų, laikėsi požiūrio, kad kol neužaugo – neparduosiu. Nors istoriškai jau buvome įpratę ir vieni kitus išmokę, kad rizikas reikia dalyti ir bent trečdalį derliaus parduoti pagal išankstines sutartis“, – pastebėjo K. Šimas. Jis aiškino, kad pernai išankstinių sutarčių buvo sudaryta gal tik apie 15 proc. nuo viso prognozuojamo derliaus. „Kviečių kainų lygis MATIF tuo metu svyravo nuo 220 iki 250 Eur/t. Todėl, atsakant į klausimą, ar rinkos tendencijos lemia sprendimus, panašu, kad ne visada ir ne taip, kaip teoriškai turėtų būti“, – kalbėjo UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius. Jo nuomone, ūkininkai turėtų vadovautis labai paprasta strategija: jeigu yra investuojama į žemę, jeigu daromi įdėjimai – kitaip sakant, perkamos trąšos – tai turi būti ir atitinkami grūdų pardavimai. „Ūkininkavimas yra toks verslas – pirmiausia investuoji į žemę, o tik vėliau gauni grąžą. Todėl, manau, tuo pačiu metu reikia ir apsidrausti. Pavasarį, kai perkamos trąšos, yra geras laikas priimti sprendimus. Pavyzdžiui, 2025 m. labai geras laikas buvo gegužę, kai ūkininkai tręšė pasėlius, trąšos dar buvo šiek tiek atpigusios. Buvo galima nusipirkti trąšų ir už tą pačią vertę parduoti grūdų. O grūdų kaina tuo metu tikrai buvo gera. Tokiu būdu būtų eliminuoti brangūs įdėjimai, apsidrausta nuo investicijų rizikos ir gauta stabilesnė, didesnė grąža“, – pavyzdžių pateikė K. Šimas.

Valdo rizikas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.