Grūdų pirklių šachmatų partijos

Lietuvoje veikiančios grūdų prekybos įmonės stambėja – dėl išaugusios konkurencijos ir pasikeitusių verslo sąlygų kai kurie mažesni žaidėjai traukiasi, o jų rinkos dalį perima stambesnieji. Tiek rinkos ekspertai, tiek grūdų augintojai kol kas dėl to didelių pavojų neįžvelgia – tendencijas lemia situacija pasaulinėje grūdų rinkoje, nes Lietuva yra vienas stambiausių jos žaidėjų.

Daugiau paslaugų iš vienų rankų

Apie siekį sustiprinti savo pozicijas Baltijos šalyse šiomis dienomis pranešė Danijos ir Švedijos kapitalo bendrovė „Scandagra Group“. Anot naujienų agentūros ELTA, ji pasirašė grūdų prekybos verslo įsigijimo sutartį su suomiško kapitalo „Apetit Group“ antrine įmone „Avena Nordic Grain“. Sandorio pagrindu „Scandagra Group“ tampa „Avena Nordic Grain“ verslo ir turto savininke Lietuvoje bei Estijoje.

„Šis susitarimas padės mums sustiprinti „Scandagra Group“ komandas Lietuvoje ir Estijoje bei išplėsti savo klientų ratą. Be to, mūsų grupei tai leis pasiekti didesnį efektyvumą ne tik personalo požiūriu, bet ir išnaudojant turimą sandėlių ūkį. Ūkininkams galėsime suteikti galimybę gauti daugiau paslaugų iš vienų rankų. Mūsų grupė turi išvystytą sandėlių tinklą Baltijos šalyse, savo verslo grandinėje turime ir pašarų gamybą, o „Avena“ verslas apsiribojo tik grūdų supirki- mu“, – aiškino „Scandagra Group“ vadovas Julius Puodžiuvelis. Pasak jo, sandoris atitinka grupės strategiją stiprinti pozicijas Baltijos šalių rinkose, augant organiškai ir per įsigijimus. Praėjusiais metais žingsnis šia kryptimi buvo žengtas įsigyjant elevatorių valdančios įmonės AB „Šilutės girnos“ akcijas, o šiemet panašus sprendimas yra suomiško kapitalo grūdų prekybos įmonės „Avena“ verslo ir turto įsigijimas. J. Puodžiuvelio teigimu, toks „Scandagra Group“ sandoris atitinka ir Baltijos šalių rinkoje pastaruoju metu stebimas grūdų prekybos verslo pokyčių tendencijas. „Norint išlikti konkurencingais ir dirbti pelningai grūdų sektoriuje, šiandien reikalinga operuoti dideliais grūdų kiekiais daugiau nei vienoje šalyje. Be to, pasikeitusios rinkos sąlygos, Europos žaliasis kursas ir Europos Sąjungos tvarumo kryptis pareikalaus dar daugiau resursų ir specializuotų sprendimų, kurie mažesniems rinkos dalyviams gali būti nepakeliami“, – tikino „Scandagra Group“ vadovas.

Sandorį tikimasi užbaigti per pirmąjį šių metų ketvirtį. Tiesa, tam dar reikalingas Lietuvos konkurencijos tarybos pritarimas. Sandorio vertė neatskleidžiama. Nuo 2006 metų Baltijos šalyse veiklą vykdančios skandinaviško kapitalo grupės „Scandagra Group“ grūdų eksportas 2020 m. siekė daugiau kaip 1 mln. tonų. Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje šiuo metu dalyvauja penkios pagrindinės „Scandagra Group“ įmonės, jose dirba daugiau kaip 350 darbuotojų. 2020 m. „Avena“ Estijos ir Lietuvos įmonių bendri grynieji pardavimai siekė apie 94 mln. Eur, abiejose šalyse šios grupės personalą sudarė 23 darbuotojai.

Augina „raumenis“

Po pernai sėkmingai įvykdytų sandorių, įsigyjant kontrolinius akcijų paketus AB „Kauno Grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir su jomis susijusiose bendrovėse, AB „Linas Agro Group“ šiemet ketina įsigyti ir 100 proc. UAB „Agro logistic service“ akcijų. Lietuvos konkurencijos prievaizdai sandoriui leidimą jau yra suteikę anksčiau, o pačioje praėjusiųjų metų pabaigoje tam pritarė ir Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba. Bendrovė praneša, kad į šią Lenkijos instituciją kreipėsi „apsidrausdama, mat abi įmonės vykdo veiklą Lenkijoje“.

„Agro logistic service“ yra prekybos įmonė, anksčiau įsigytos AB „Kauno Grūdai“ strateginė partnerė žaliavų pašarams prekybos versle. „Planuojame sudaryti sandorį sausio mėnesį. Ši įmonė mums svarbi sėkmingai tolesnei žaliavų pašarams prekybos plėtrai“, – teigė AB „Linas Agro Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika.

„Agro logistic service“ dirba 10 darbuotojų, jos pajamos 2020 m. viršijo 33 mln. Eur. Įmonė vykdo prekybą Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane ir Tadžikistane.

Jau po pernykščių sandorių, įsigyjant Lietuvoje veikiančias bendroves, AB „Linas Agro Group“ konsoliduotos 2021–2022 finansinių metų trijų mėnesių pajamos augo 84 proc. ir siekė 440 mln. Eur, o grynasis pelnas augo 199 proc. – iki 12 mln. Eur. Už grupės akcijas bendrovė skelbė sumokėjusi 73,469 mln. Eur, o kartu su įsipareigojimais, siekiančiais 70 mln. Eur, bendra pirkinio vertė siekia 143 mln. Eur.

Verčia situacija rinkoje

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad grūdų prekybos verslo stambėjimas yra natūralus procesas, kurį lėmė situacija šiame sektoriuje. „Iki šiol buvo ir dar yra labai didelis kiekis žaidėjų Lietuvos grūdų supirkimo rinkoje. Taip atsitiko dėl to, kad, kol augalininkystės sektorius augo, didėjo tiek auginamų kultūrų plotai, tiek superkamų grūdų kiekiai, gana nemažai įmonių pradėjo užsiimti šiuo verslu. Tad šios srities „žaidėjų“ atsirado kelios dešimtys. Tačiau ne visi įvertino aplinkybę, kad grūdų prekybos marža nėra tokia jau didelė. Per pastaruosius penkerius metus dėl labai didžiulės konkurencijos ji susitraukė ir svyravo vos apie poros eurų už toną ribos. Tad ilgai tokia situacija tęstis negalėjo“, – ŪP aiškino K. Šimas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai vis vien kažkas nesuvaldo procesų, atsiranda dar ir kitokių veiksnių, kurie verčia ieškoti išeičių, nes verslas tampa labai menkai pelningas. Todėl verslininkai nusprendžia jį parduoti. „Tai natūralūs procesai, vykstantys ir kitose šalyse. Net ir tokiose „grūdinėse“ šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, taip pat Skandinavijoje grūdų prekybos sektoriuje vyrauja 3–4 stambūs „žaidėjai“. O Lietuvoje, net ir po įmonių jungimosi, dar yra per 10 stambių grūdų supirkimo ir perdirbimo bendrovių. Todėl koncentracija tik dar labiau didės. Kitaip nebus galima išlikti šiame versle“, – prognozavo LGPPA prezidentas.

Pavojaus dar nemato

ŪP kalbintas Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas neslėpė – grūdų prekybos verslo stambėjimas gali lemti monopolio susidarymą, nors kol kas to mūsų šalyje dar nėra. Be to, jis turi įtakos grūdų supirkimo kainai – kuo mažiau supirkėjų, tuo ūkininko padėtis prastėja, nes atsiranda mažesnė konkurencija tarp supirkėjų, tad šie gali diktuoti savo sąlygas. Tokioms tendencijoms kelią užkirsti galėtų plečiama grūdų perdirbimo pramonė pačioje Lietuvoje, ypač grūdininkų kooperatyvai, kurių šalyje yra ne vienas. Jie galėtų tapti atsvara prekiautojams grūdais. Tik gaila, anot A. Macijausko, kad kol kas Lietuvos grūdininkų kooperatyvai dar yra gana silpni, o užsienio grūdų augintojų ir perdirbėjų kooperatyvai labiau linkę čia steigti savo bendroves, bet ne kooperatyvų filialus, į kuriuos galėtų priimti Lietuvos grūdų augintojus.

„Tačiau žvelgiant plačiau, grūdų supirkėjų stambėjimas gali turėti ir teigiamos įtakos  – stambesni šio verslo atstovai turi kur kas daugiau galimybių ir pajėgumų visame pasaulyje prekiauti lietuviškais grūdais, ieškoti naujų rinkų ir į jas „įeiti“, organizuoti eksportą. Mažos kompanijos vargu ar sugebėtų išvystyti grūdų eksportą tokiu mastu, koks yra dabar“, – teigė A. Macijauskas, pastebėdamas, jog Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, priklausanti pasaulio didžiausių grūdų eksportuotojų dešimtukui. Todėl grūdų supirkėjų stiprėjimas kartu stiprina ir grūdų augintojų pozicijas – leidžia uždirbti iš šio verslo.

Lemia pasaulinės tendencijos

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys ŪP tvirtino, kad vargu ar reikėtų labai baimintis dėl Lietuvos grūdų supirkėjų stiprėjimo ir stambėjimo, nes grūdai yra „biržinis“ produktas, kurio kainas reguliuoja ne vietos rinka, o viso pasaulio rinkos tendencijos.

„Ne nuo mūsų verslininkų tos kainos priklauso, todėl ir didelio pavojaus, bent kol kas, neįžvelgčiau. Lietuvoje grūdų sektoriuje kol kas nėra susiformavusios monopolijos, skirtingai nei, pavyzdžiui, pieno sektoriuje, kur supirkimo kainas palanku diktuoti keletui didžiųjų supirkėjų. Grūdų supirkimo sektoriuje to nėra ir vargu ar taip gali nutikti“, – svarstė A. Gapšys.

2022-01-15

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos

Scandagra Group, Julius Puodžiuvelis, Karolis Šimas, Agro logistic service, Kazys Kazakevičius, Ūkininko patarėjas