Grūdų sektoriuje tiksi bomba

Rizikuojama geru vardu

Į aruodus jau byra grūdai, ūkininkai labiau dairosi į dangų nei į kainas ir sako, kad dabar svarbiausia nuimti derlių. Jis, grūdų eksportuotojų vertinimu, visose trijose Baltijos gali būti 1–1,3 mln. t prastesnis nei pernykštis. Ūkininkai priduria, kad kainos – taip pat. Jas gali koreguoti šešėliniai arba „juodieji“ grūdai, apie kuriuos vis garsiau ir su nerimu kalba mūsų grūdų augintojai. Bet įtaka kainoms – tik nedidelė problemos dalis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) primininkas Aušrys Macijauskas perspėjo, kad grūdų sektoriuje tiksi didžiulė bomba, kuri, jo manymu, anksčiau ar vėliau turėtų sprogti. Ir to pasekmės būtų nepavydėtinos, nes gerą vardą pasaulinėse rinkose pelniusių lietuviškų grūdų eksportui būtų padaryta didžiulė žala.

Grūdininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad ukrainietiškų ir „juodųjų“ grūdų nereikėtų suplakti į vieną vietą, tai – dvi atskiros temos. „Vieni grūdai legaliai keliauja iš Ukrainos į Europos Sąjungą (ES), juos lydi visi reikiami dokumentai: kilmės, kokybės sertifikatai, tie grūdai apskaityti, užfiksuoti eksporto ir importo dokumentuose. Dėl tokių grūdų mes neturėtume didelių pretenzijų, jeigu jie būtų gabenami ir per Lietuvos teritoriją į Klaipėdos uostą, ten būtų pakraunami į laivus ir išvežami į jų paskirties vietą. Viskas čia būtų gerai, jeigu būtų užtikrinama grūdų logistika, kad jie kur nors pakeliui „nenubyrėtų“ Lietuvoje ar Lenkijoje, ir, be abejo, – grūdų kokybės kontrolė“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino A. Macijauskas.

To grūdų augintojų organizacija primygtinai prašo jau seniai, tačiau panašu, kad niekas į tai nereaguoja. Tikrinti grūdų kokybę svarbu, nes ES yra labai griežti grūdų auginimo ir kokybės reikalavimai.

„Raginame Vyriausybę ir atsakingas institucijas kuo greičiau tai daryti, kol nekilo didelis skandalas. Jeigu būtų užfiksuota, kad Klaipėdos uoste buvo pakrauti grūdai su pesticidų likučiais, viršijančiais normas kelis kartus, arba dar blogiau – genetiškai modifikuoti grūdai, būtų padaryta milžiniška žala visam Lietuvos grūdų eksportui. Mes rizikuojame geru vardu, nes lietuviški grūdai, išplaukiantys iš Klaipėdos uosto, visame pasaulyje vertinami dėl pačios aukščiausios kokybės. Galime labai lengvai prisižaisti, toks skandalas turbūt reikštų ir ministrų karjerų bei Vyriausybės pabaigą. Taigi, būtina labai rimtai tuo susirūpinti ir kontroliuoti kiekvieną siuntą“, – ūkininkų susirūpinimą akcentavo ŪP pašnekovas.

Ukrainoje oficialiai uždrausta auginti GMO, tačiau kalbama, kad šio draudimo esą nepaisoma. „Mano žiniomis, Ukrainoje yra didžiuliai plotai genetiškai modifikuotų augalų, pavyzdžiui, kukurūzų, bet apie tai niekas nenori kalbėti ir užtikrinti grūdų kontrolę. Ir tai labai keista, nes galime turėti skandalingų pasekmių. Čia tiksi didžiulė bomba“, – dar kartą perspėjo LGAA pirmininkas.

Iš kur „juodieji“ grūdai?

Kita problema, pasak A. Macijausko, – „juodieji“ grūdai. „Girdime, kad Ukrainoje yra pradėtas tyrimas dėl 300 verslo įmonių, kurios užsiėmė vadinamųjų „juodųjų“ grūdų prekyba. Tai reiškia, kad buvo prekiaujama grūdais, kurie neturi jokių dokumentų: kilmės, kokybės sertifikatų, jie keliavo laisvai be sąskaitų faktūrų ir neaišku, ar jie ukrainietiški, ar nebuvo vežami kitokie grūdai. Tokių grūdų judėjimą ES institucijos turi visiškai užkardyti, kad nė tona nepatektų į ES teritoriją. Bet jeigu Ukrainoje veikė 300 kompanijų, vadinasi, tikrai pateko“, – konstatavo LGAA pirmininkas.Jis apgailestavo, kad ES neįgali užtikrinti tokių grūdų judėjimo kontrolės. Ir tuo užsiimti reikėtų ne tik Lenkijai, Vengrijai, Slovakijai ar Rumunijai, bet ir dideliems viršininkams Briuselyje.

A. Macijauskas nesiėmė vertinti, kiek „juodųjų“ grūdų galėjo atsidurti Lietuvoje, tačiau jeigu tokių grūdų prekyba užsiiminėjo 300 įmonių, jų neabejotinai galėjo patekti visur.

Nevaldoma situacija muša kainas

Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis ŪP sakė, kad kol kas apie grūdų pardavimą ir kainas negalvoja, dabar svarbiausias dalykas – nuimti derlių. Grūdininkas kasdien dairosi į dangų, kuris prasidėjus javapjūtei tarsi prakiuro. Kai augalams žūtbūt reikėjo lietaus, jo nebuvo, o dabar pasipylė.

Ūkininkas jau nukūlė žieminius miežius, kurių derlius pusėtinas arba vidutiniškas. „Kasdien lyja po kelis kartus, negalime prieiti prie rapsų, nors jau reikia kulti. Rapsai bus prasti ir kviečių derlius, regis, bus vidutinis. Pernai labai brangiai pirkome trąšų, auginimo sąnaudos didžiulės, bet jeigu nuimtume visą derlių be nuostolių, minuso gal ir nebūtų. Tačiau jei bus lietinga, suprastės kokybė, reikės daug džiovinti, tada bus blogiau“, – lietingos javapjūtės scenarijaus baiminasi grūdininkas.

Kalbėdamas apie derliaus kainas ir galimą „juodųjų“ grūdų poveikį rinkai, H. Bertulis apgailestavo, kad tokia nevaldoma situacija muša kainas ir kenkia mūsų grūdininkams. „Čia daug nežinomybės, o mūsų valdžia juk nesirūpina, kokias mes gausime kainas ir kaip toliau ūkininkausime“, – pridūrė biržietis.

Briuselio valdininkai korektiškai tyli

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius, redakcijos paklaustas apie „juoduosius“ grūdus“, atsiduso: „Dieve mano, „juodieji“ grūdai – sena problema, tik jos niekas nenori girdėti. Važinėju į Briuselį, į COPA-COGECA posėdžius, vengrai, lenkai, slovakai ir kiti nuolat dėl to bėdojo ir verkė. Įveža į Lenkiją ar kitur, nugabena kokiam paukščių augintojui, pusvelčiui parduoda, sumoka grynais ir viskas. Nežinau, kaip iš tikrųjų yra Lietuvoje, bet esu girdėjęs, kad ir pas mus veža. Ir grūdų supirkėjai esą kalba, kad jeigu ūkininkas neparduos pigiau, atsiveš iš Ukrainos.“

Grūdininkas užsiminė, kad ES ūkininkų organizacijų atstovai klausdavo valdininkų Briuselyje, kodėl šie nereaguoja į šią problemą. Jie sakydavo, kad nori padėti smulkiems ir vidutiniams Ukrainos žemdirbiams. Tada ūkininkai pateikdavo dar vieną klausimą – ar valdininkai žino, kad Ukrainoje tokie ūkiai valdo 10–30 tūkst. ha? Briuselio valdininkai korektiškai patylėdavo.

Kupiškėnas priminė, kad panašaus dydžio – 40 tūkst. ha – augalininkystės ūkį Ukrainoje valdo lietuvis Aivaras Abromavičius, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras. „Ten grūdų sektoriuje daug kas – žemė, logistika, sandėliai – sutelkta vienose rankose, o jos, tikėtina, yra už Atlanto. Mes mylime Ukrainos žemdirbius, bet negalima numauti paskutinių kelnių lenkui ar kitam ūkininkui. Visi aiškina, kad grūdus veža iki uosto, bet jų, matyt, nubyra ir pakeliui“, – svarstė LŪS vicepirmininkas.

Kaip „žaidžia“ rinkų veikėjai?

Paklausus apie derlių ir šiųmečius grūdininkų lūkesčius, Z. Aleksandravičius siūlė grūdų sektoriaus rezultatų nematuoti šabloniškai. Jis papasakojo smagių istorijų ir potyrių, kurie liudija, kad rinkose yra daug įdomių dalykų.

„Mes visko išmokome: pasėti, auginti, nukulti, nes moko valdžia, dar patarinėja ir ūkininkų žmonos, bet kaip parduoti – niekas neapšviečia. Todėl mes čia nuolat suklumpame. Štai šiemet vienu momentu rapsų tonos kaina buvo 526 Eur, o po pusdienio nukrito 50 Eur. Yra firmų, kurios moko naujoviškai prekiauti. Nereikėtų gvieštis pačios didžiausios kainos, nes to tikėdamiesi mes dažnai pralaimime. Pats iš savęs juokiuosi, nesu visažinis. Pažiūrėkime, kaip buvo pernai: rapsai kainavo 850 Eur, bet visi laukėme 1 000 Eur, už kviečius siūlė 400 Eur, bet visi svaigome dėl 500 Eur. Matome, kuo viskas pasibaigė“, – apie kainų svyravimus ir ūkininkų nuotaikas kalbėjo kupiškėnas. Jis prisiminė, kaip kartą Pasvalyje susitikime su žemdirbiais dalyvavęs grūdų prekybos ekspertas iš Australijos išdėstė tiek elementarių tiesų apie tai, kaip reikia suvaldyti situacijas, pinigus ir t. t., kad ūkininkai gaudė kiekvieną jo žodį.

Z. Aleksandravičius taip pat papasakojo apie savo įspūdžius, patirtus apsilankius Čikagos (JAV) biržoje. „Man buvo didžiulis šokas, kai pamačiau, kaip jie dirba: šoka iš vietų, vienas per kitą rėkia, šaukia ir parduoda dešimtis tūkstančių tonų grūdų. Pataiko ar nebepataiko gerai parduoti. Tai labai įdomus procesas“, – įspūdinga patirtimi dalijosi ŪP pašnekovas.

Stambus grūdininkas sakė taip pat stebėjęs, kaip „žaidžia“ didesni rinkų veikėjai. Pavyzdžiui, paskelbia, kad valstijose, kur yra pagrindiniai javų aruodai, yra blogai, sausra, nebus derliaus, ir kainos biržoje kyla aukštyn. Paskui sako, kad, regis, ten kaupiasi debesėliai, gali būti lietaus ir kainos čiuožia žemyn. Jeigu nepalyja, paaiškina, kad debesys praėjo pro šalį.

„Dabar yra milžiniškas karo koziris ar faktorius, tik kas nors pasako kokį žodį, paprognozuoja, ir kainos biržose žaibiškai keičiasi – tai kyla, tai krenta“, – apie daugialypį poveikį rinkoms kalbėjo LŪS vicepirmininkas.

Lietuva siūlo alternatyvą

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 86 2023 m. rugpjūčio 3 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​