Grybus kibirais neša net per sausrą

Grybų karaliene tituluojama Ramunė Verbickienė iš Perlojos kaimo (Varėnos r.) nenustoja stebinti: grybų ji parsineša ir per didžiausią sausrą, net dabar, kai Dzūkijos miškai tušti, ji vis tiek prigrybauja. „Kiti netiki, kad aš prigrybauju net tada, kai visi sako, kad grybų nėra“, – kalba ji.

Ramunė prirenka grybų net tada, kai kiti jų nė su žiburiu neranda: dar ir dabar ji tempia iš miško pilnus kibirus grybų, o ir kaina gera, užsidirbti galima.

Kilogramas voveraičių – 10 eurų

Grybų karalienė Ramunė Verbickienė.

„Užvakar supirktuvėje pardaviau 15 kg lepeškų, mokėjo po 8,50 Eur/kg, bet jau ir 10 Eur/kg moka“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Ramunė, pridurdama, kad pati mieliau valgo meškutes, o voveraites parduoda. Grybų karalienė, paklausta, kaip čia gali būti, kad voveraites supirktuvėn neša, o pati meškutes valgo, tuoj viską paaiškina: „Lepeškų nevalgau, man neskanu, o meškutes mėgstu, nors daug kas sako, kad jos nuodingos, bet visą gyvenimą valgau ir dar gyva. Rusų laikais meškutes supirkdavo, už kilogramą mokėdavo 5 kapeikas.“ Moteris pasidžiaugia, kad tuose miškuose, kuriuose ji grybauja, meškučių dabar itin daug, pati jas kibirais namo neša. R. Verbickienė pasakoja jau radusi keletą vokietukų, pasirodė makavykai, parsinešė ir apie pusantro kilogramo voveraičių, negi paliksi, jei randi. „Vis planavau nueiti pažiūrėti kazlėkų, bet nebuvo kada, o kai susiruošiau, pasirodo, tie kazlėkai jau mano metų – visi peraugę“, – sako ji.

Varėnoje vykusioje Grybų šventėje grybų beveik niekas nepririnko, o Ramunė vis prirenka. „Ten, Margionyse, nieko nepririnksi, nes nieko nėra, grybai nedygsta, sausa. Marcinkonyse irgi grybų nėra, juk visai nelyja“, – aiškina ji. Ramunė ruošėsi važiuoti į grybavimo čempionatą, bet nesurinko komandos, niekas nenorėjo grybauti, mat buvo įsitikinę, kad grybų nėra. Gaila, užkietėjusi grybautoja tikriausiai šventėje būtų visus gerokai nustebinusi...

Grybų bus?

„Miškuose, kuriuose grybauju, visada palydavo. Mane Dievulis myli, lietaus nepagailėdavo, todėl ir grybų savo miškuose prisirenku, – aiškina Ramunė ir priduria, kad grybauja palei Varėną. – Aišku, šiluose grybai nedygo, jų ir dabar ten nėra.“ ŪP pašnekovė pasakoja jau radusi ir šilbaravykių, o baravykai dar tik pradeda dygti, tačiau labai menkai. Patyrusi grybautoja guodžia, kad jei neprasidės šalnos, grybų dar bus. Tai jai sufleruoja tam tikri miško ženklai, kurių reikšmę tik ji viena supranta. „Lepeškos jau pradėjo sukti galvas ir žemė vėl žydi, – sako ji, o paklausta, ką reiškia, kai voveraitės galvas suka, trumpai paaiškina: – baigiasi jų egzistavimas, turi pradėti dygti kiti grybai.“ Tiesa, dar mažai tokių susuktagalvių lepeškų, bet jau yra. Ir žemė jau žydėjo, visi tikėjosi grybų gausos. „Žydėjo, bet grybų nebuvo. Gamta daro savo, viskas keičiasi, jau nieko negali tiksliai pasakyti“, – svarsto ji.

Neįprastos spanguolės

Dabar Ramunė dar ir spanguoliauja. Sako, spanguolių šiemet mažai, o ir tos pačios – smulkios.

Dabar moteris Varėnos miškuose dažniau traukia į pelkes. Ten Ramunė spanguoliauja, prisirenka sveikatai itin naudingų uogų ir sau, ir parduoti. Spanguolių litras – 4 Eur. „Prisirinksiu, o paskui eisiu į turgų Vėlinių puokštėmis prekiauti, nešiuosi ir spanguolių, konservuotų grybų. Pardavinėsiu viską“, – dėsto ji.

R. Verbickienė sako, kad spanguolių šiemet mažai, jos pelkutes visi žino, tačiau uogos ne kitų uogautojų nurinktos: jų tiesiog nežinia kodėl nėra. Pašnekovė priduria, kad uogauja ten, kur galima, žino keletą vietų, kur dar galima rasti spanguolių – link Marcinkonių, tačiau toli eiti, tad renkasi, kur geresnis priėjimas, arčiau kelio. Pelkėse žemė po kojomis nesvyruoja, vandens yra, bet su guminiais aulinukais neprisemia. „Rinkdama uogas klūpiu, sušlampu kojas, nes samanos drėgnos“, – aiškina ji. O paklūpėti tenka nemažai, mat spanguolės, anot patyrusios uogautojos, šiemet smulkios, ne tokios, kokias ji įpratusi matyti. „Uogauju trumpai: nuo 8 val. iki 14 val., prirenku 20 litrų“, – teigia uogautoja, pridurdama, kad uogas renka abiem rankomis, bet sauja žerti neišeina, nes ant kupstukų spanguolių visai nėra, reikia traukti iš žolių, o iš jų saujomis nepritrauksi, reikia po uogą rinkti.

Moteris uogauti viena nemėgsta, kaip pati sako, pelkes žino gerai, paklysti nėra kur, tačiau uogauja kartu su drauge, kuri, beje, prirenka dar daugiau spanguolių nei ji. „Aš lakioju, nemėgstu vienoje vietoje sėdėti“, – tarsteli Ramunė. Ir nors moteris nesiskundžia, nes miške visko – ir grybų, ir uogų – prirenka, tačiau pastebi, kad kažin kas ne taip toje gamtoje dedasi. „Ir grybai, ir uogos – viskas nyksta“, – liūdnai konstatuoja R. Verbickienė.

 

Ramunės VERBICKIENĖS nuotraukos

2022.09.27 Dineta BABARSKIENĖ ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: grybų kaina, Grybų karalienė, Ramunė Verbickienė, grybų supirkimas, Perloja