Apie Kalvarijos savivaldybės Skersabalių kaime gyvenančią ir sveiko maisto skanėstus, žymimus prekės ženklu „Linaria“, iš vaisių, daržovių ir kitų Lietuvoje augančių gėrybių gaminančią Astą Ciparienę sužinojau Vilkaviškio r. Paežerių dvare vykusios Sūduvių amatų šventės metu.
Pasak A. Ciparienės, šventė Paežerių dvare buvo šauni ne vien dėl to, kad pasitaikė graži, vasariška diena, dalyvavo daug žmonių, kurie ragavo ir pirko „Linaria“ gaminius – vaisių juosteles, daržovių duoneles, batonėlius, sriubas ir kitus žemoje temperatūroje džiovintus produktus be pridėtinio cukraus, konservantų, dažiklių ir kvapiklių. „Svarbiausia tai, kad mūsų žmonės jau išmoko gražiai leisti laisvalaikį, stengiasi rūpintis savo sveikata ir vis dažniau renkasi šiek tiek brangesnį, bet nepalyginamai sveikesnį natūralų maistą“, – kalbėjo pašnekovė.
Sodyboje, kur gyvena Asta ir Mindaugas Cipariai, veikia nedidelis sveiko maisto gamybos cechas. Visa tai yra vaizdingoje, Suvalkų kalvų ir nedidelių pušynėlių apsuptoje vietovėje. Iki valstybinės sienos su Lenkijos Respublika maždaug tiek pat, kiek iki Kalvarijos miestelio – apie 10 kilometrų.
Vasarą čia nuostabu. Netoli sodybos esančioje nedidelėje pelkėje jauniklius augina gervės, dažnai primenančios aplinkiniams gyventojams apie savo buvimą nepakartojamu skardžiu klyksmu. Asta jas vadina „mano gervės“. Kažkur netoliese girdisi gegutės kukavimas, kurkia varlės. Šimtametė, bet renovuoti pradėta sodyba apaugusi dideliais ir tikriausiai daug įdomaus menančiais medžiais, kurių lajose peri paukščiai, džiugindami sodybos šeimininkus daugiabalsėmis trelėmis. Sodybos pašonėje nusidriekęs vingiuotas žvyrkelis, vedąs sienos su Lenkija link. Trumpai tariant, ramybės ir grožio oazė meniškos sielos žmogui. Asta prasitarė, kad dar gyvenant bute, Marijampolėje, panorus gyventi kaime, sodybos, turinčios tokią aurą, su vyru ieškojo ilgai, bet prieš dešimt metų pagaliau rado. Ne vienerius metus svarstė, kaip būtų galima pakeisti savo gyvenimą, pasirenkant veiklą, kuri reikalinga žmonėms, nesukelia nuolatinio streso ir suteikia laisvės pojūtį.
Vilniaus universitete ekonomistės mokslus studijavusi, o po baigimo paskyrimą gavusi į tuo metu Kapsuko gamybinį susivienijimą „Fasa“, kuris, deja, Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo „išparceliuotas“, Asta vėliau keletą dešimtmečių ėjo valdininkės pareigas. O Lietuvai nuo 2000-ųjų pradėjus gauti ES paramą, dirbo projektų administratore, tačiau jau tuomet svajojo apie tai, ką daro šiandien, ir sako esanti laiminga.
„Dukra Eglė, beje, jau keletą metų gyvenanti už Atlanto, iš pradžių kritiškai žvelgė į mano norus imtis amato, bet visgi daug man padėjo patarimais. Taip nusprendžiau žingsnis po žingsnio eiti link užsibrėžto tikslo kantriai ir nuosekliai. Kartą klaidžiodama interneto platybėse paskaičiau apie daržovių ir kitų augalų džiovinimą ir užsikabinau už mane labai sudominusių straipsnių apie vaisių pastiles, kitus sveikuoliškus skanėstus be konservantų. Man patinka natūralus maistas, be cukraus, gliuteno, kad būtų kuo mažiau perdirbtas, be jokių cheminių priedų. Maistas turi būti ir vaistas“, – pasakoja ponia Asta.
Pradėjusi maždaug prieš dvejus metus nuo pastilių gamybos, vėliau smarkiai išplėtusi gaminių asortimentą ir įveikusi aibę biurokratinių barjerų, kalną popierizmo, bet pagaliau įteisinusi atitinkamose įstaigose savo verslą, A. Ciparienė šiandien iš įmonėje gaminamos ir parduodamos produkcijos pelno gali kukliai pragyventi. Ją jau žino žmonės, vertina tai, ką ji daro, atsiranda vis daugiau nuolatinių klientų, perkančių jos pagamintus produktus internetinėje parduotuvėje. Daugiausia darbuotis, pasak verslininkės, tenka prieš Kalėdas ir Naujuosius metus. Tuomet darbo valandų niekas neskaičiuoja. Tarp kitko, kai kurie A. Ciparienės gaminiai žymimi „Rakto skylutės“ ženklu. „Rakto skylutė“ – vienintelė legali, tarptautinė sveikatai palankesnio maisto ženklinimo sistema, įteisinta Lietuvoje.
Veikli moteris suranda internete patikusią idėją, pati sukuria gaminių receptus, beje, daug eksperimentuoja patiekalų gamybos metu, keisdama gaminių sudėtį, sudėtinių dalių proporcijas. Rengia savo gaminių degustavimo vakarėlius su buvusiomis kolegėmis, giminėmis, draugėmis, atidžiai išklauso jų išsakytas mintis ir pastabas dėl skonio, prekinės išvaizdos bei kt.
Daugelį gamyboje naudojamų žaliavų, priedų Asta pasiruošia pati. Atėjus pavasariui, vasarai ar rudeniui ji išeina į laukus, žino, kaip, kada ir ką reikia skrupulingai rinkti, kaip džiovinti įvairius naudingus augalus, vaisius, žoleles, augančias aplink sodybą bei tolėliau plytinčiose, neužterštose trąšomis pievose, miško gojeliuose. Beje, apie augalų, kurių ji žino begalę bei naudoja savo kulinarinių stebuklų gamyboje, naudą mūsų organizmui, jų paruošimą vartojimui sveiko maisto gamintoja galėtų pasakoti valandų valandas.
Didesnių savo verslo ateities planų A. Ciparienė sakėsi neturinti, tik pasvajojanti, kad ateityje reikėtų kaip nors suplanuoti gamybą, turėti užsakymų iš gyventojų, įstaigų, įmonių ne vien prieš didžiąsias metų šventes, kai praktiškai nepakanka laiko juos realizuoti, o ištisus metus, nes tik tai leistų dirbti ritmingiau.
Autoriaus, Astos CIPARIENĖS, Redos DAMBRAUSKIENĖS, Laimio VIGANAUSKO nuotraukos
2022.06.20 Vytautas KARSOKAS Susijusios temos - skaitykite: Asta Ciparienė, Linaria, sveiki skanėstai, be pridėtinio cukraus, be gliuteno, liofilizuoti