Gydymo įstaigos – finansinės drausmės spąstuose

Nėra iš ko apmokėti?

„Kokie mūsų valstybės prioritetai – poligonai, pinigų skolinimasis, kad jų dar kažkam pataškytume, ar žmonių sveikata ir gyvybės? Susidarė ekstremali situacija, o ką mes sakome gyventojams – mirkite, nes neturime iš ko apmokėti gydymo paslaugų?“ – Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje, kur virė aistros dėl sveikatos apsaugos sistemos finansavimo stokos, rėžė SRK narys, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas konstatavo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį pacientams suteikta viršsutartinių paslaugų už 40 mln. Eur. Išlaidos už faktiškai gyventojams suteiktas paslaugas galėtų būti apmokėtos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) galiojančias tvarkas, jeigu tai leistų finansinės galimybės, nepažeidžiant fiskalinės drausmės. „Dabar galiojantys įstatymai verčia laikytis fiskalinės drausmės. Tai reiškia, kad PSDF biudžetas negali viršyti per metus nustatytos tam tikros sumos. Kiekvieną kartą, kai formuojame biudžetą, tai yra taikoma. Jeigu įstatyme nėra parašyta, kad galime išleisti daugiau pinigų, mes negalime naudoti daugiau pinigų, nepaisant to, koks yra PSDF rezervas“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrės patarėjas.

N. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad suteikus daugiau paslaugų mažėja pacientų eilės. Reikėtų tuo tik pasidžiaugti. „Bet šiuo metu tvarka tokia, kad atsakomybę ir riziką už suteiktas viršsutartines paslaugas prisiima pačios gydymo įstaigos. Yra sutartys ir gydymo įstaigoms pasakyta, kad jeigu de facto viršys – mes sumokėsime tik jei bus finansų, o jeigu ne – nesumokėsime“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministrės patarėjas. Jis pripažino, kad tokia tvarka netenkina daug įstaigų ir žmonių.

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė tvirtino, kad vyko intensyvūs pokalbiai su Finansų ministerija (FM), tačiau rezultatai nedžiugina. „PSDF surinkimas mažėja ir mums rekomenduota gyventi pagal galimybes. Ir, kalbant su FM, tai buvo labai aiškiai pasakyta. Taip pat ir tai, kad rezervas iš esmės negali būti naudojamas einamosioms išlaidoms apmokėti. Bet manome, kad reikia kalbėti dar aukštesniu lygiu ir ieškoti kitų galimybių. Nes iš tikrųjų įstaigos bankrutuoja ir mes negalime sau leisti taip neatsakingai neapmokėti to, kas jau iš esmės įvykdyta“, – tikino sveikatos apsaugos viceministrė.

Kokie prioritetai?

Po tokio situacijos pristatymo pratrūko SRK narys R. Žemaitaitis, priminęs, kad dėl PSDF biudžeto ir rezervo buvo ne kartą kalbėta ir siūlyti sprendimai, tačiau jie nepriimti. „Ką sau mano aferistai iš FM, leidžiu sau juos taip pavadinti, ir SAM? Jūs puikiai prisimenate, kad buvau sakęs, jog PSDF rezervą galima formuoti ne daugiau 10–12 proc. Jūs sakėte, kad viskas bus gerai, įkainis padidėja ir skolų niekam nebus. Dabar tyčiojatės iš Lietuvos gyventojų?“ – atsakomybės reikalavo politikas, kai kam pasiūlęs „rašyti prašymus ir eiti lauk iš darbo“.

Jis kėlė klausimą dėl valstybės prioritetų ir atsakomybės už žmonių gyvybes. „Šiandien SRK žmonėms siunčia žinią, kad neturime iš ko apmokėti už jų gydymą? Ką tik pritarėme, kad čia gyvenantiems ukrainiečiams kompensuotume sveikatos draudimą, o savo Lietuvos gyventojus siunčiame ant trijų raidžių? Kokie prioritetai? Kurti Kapčiamiesčio poligoną, skolintis pinigų, kad dar kažkam būtų jų pataškyta? Minų dar norite įsigyti tris kartus brangiau, nei kad rinkoje galite nusipirkti? Ar čia viskas gerai?“ – klausimus emocingai žėrė politikas.

R. Žemaitaitis ragino tiesiai pasakyti, kad sveikatos apsaugai nėra pinigų, nes Lietuvos pasirinktas prioritetas – ne žmogaus gyvybė. „Jie moka pinigus už sveikatos draudimą, bet negauna gydymo. Susidarė 40 mln. Eur skola, rajoninėms ligoninėms bus „nupjauti“ pinigai. Ką darysite su paslaugomis? Gydytojai siunčia velniop pacientus, nes nežino, ar bus apmokėtos jų paslaugos. Įstaigų vadovai ligoninių gydytojams nurodo, kad neatlikinėtų operacijų ir procedūrų, nes nežino, ar apmokės. Birželio mėnesį įvyks sprogimas“, – perspėjo Seimo narys.

Politikas paragino FM kuo skubiau rasti sprendimą ir reikiamą pinigų sumą sveikatos apsaugos sistemai.

Pastato prieš pacientus

Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė palaikė R. Žemaitaičio mintis ir pripažino, kad jis palietė didžiulę problemą, kuri ypač aktuali regionų ligoninėms. „Iš tikrųjų vadovai tampa įkaitais ir pastatomi prieš pacientą. Mes negalime suteikti paslaugų visa apimtimi, nes nežinome, ar gausime apmokėjimą“, – apgailestavo ligoninės vadovė.

Ji aiškino, kad Kelmės ligoninė, prašydama sutartinių pinigų pagal praėjusiais metais suteiktas paslaugas, gavo 0,5 mln. Eur mažiau. „Rajoninei ligoninei tai yra labai dideli pinigai, nes išaugo darbo užmokestis, pritraukti jaunus specialistus yra labai sunku, nes nežinoma strategija, taktika ir vizija. Jauni specialistai bijo važiuoti į regionus, nors partijų rinkimų programose ir buvo deklaruojama, kad regionų politikai bus skiriamas didelis dėmesys. Bet, kaip matome, to nėra“, – pabrėžė E. Brazienė.

Ji nuogąstavo, kad Kelmės ligoninėje gali būti uždaryta stacionari chirurgija ir palikta tik dienos chirurgija, taip pat uždaryta intensyvioji terapija, paliekant tik intensyviąją priežiūrą. Tokie pokyčiai gali įvykti atsižvelgiant į, anot jos, netikslius per pastaruosius 2 metus ligoninėje atliktų operacijų kiekius. „Jeigu bus uždaryta stacionari chirurgija ir intensyvioji terapija, mes jau nebegalėsime pagal akreditavimo reikalavimus gydyti daugelio vidaus ligų patologijų. Pacientai bus siunčiami į didesnes ligonines. Viso to pasekmė – eilės dar pailgės, paslaugų nesuteiksime, pacientų nepasitenkinimas dar padidės“, – perspėjo ligoninės vadovė.

Žvalgosi į EK

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.