Gyvenimo prasmę mato...augindama sliekus

Įvertino

Ferma, motininė banda, šėrimas, produkcija, fasavimas, prekyba – tokie terminai žemės ūkyje įprasti, bet šį kartą jie trikdo, nes kalbama apie... sliekus, Kalifornijos sliekus. Kauno r. „Sliekynės“ fermą turinti D. Padūmienė tradiciniame „Metų ūkio“ rajono  konkurse pernai pelnė trečiąją vietą. Taigi sliekininkystė patenka į žemės ūkio veiklų sąrašą, kuria pridėtinę vertę, neša naudą.

Ir vis dėlto – tai neįprasta, egzotiška, netradicinė veikla. Net tautosaka, priežodžiai byloja, kad tai yra menkniekis, tarkim, neieškok sliekų (nesikabinėk prie smulkmenų).

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, prakalbus apie miestiečių ketinimus susigrąžinti senelių žemę, viešai taip pat sklido senųjų žemdirbių pašaipos – ką jie supranta apie žemę, kaimą, nebent sliekus augins. Ar tikrai taip, gal tai – tik neišmanančiojo tušti pasvarstymai?

Praktiški, bet kūrybingi

ŪP pašnekovei toks lengvabūdiškas požiūris kelia šypseną, ji linkusi kalbėti apie savo augintinių fermą rimtai ir pateikia kitą patarlę, sakančią, kad auksas ir pelenuose žiba. Ne romantika, ne avantiūristinis ar dar koks kitoks nusiteikimas pastūmėjo ją į tokią veiklą, kuriai reikia šiek tiek specifinių žinių, šiek tiek investicijų, noro tobulėti ir kruopštumo. Prieš 15–20 metų šalyje buvo kilęs susidomėjimas sliekais. Jam nuslūgus, sliekininkystė susitraukė, tačiau stipriai padidėjo biohumuso populiarumas, pasklido žinios apie jo teikiamą naudą.

„Sliekynės“ ferma, kurioje sovietiniais laikais buvo laikomi veršiai, yra apie 1 tūkst. kv. m ploto, o jo trečdalį užima sliekai, gyvenantys 50 m ilgio ir 2 m pločio vermiložėse. Suskaičiavus sliekus, o 1 g yra 2–3 sliekai, iš viso būtų apie 5 mln. augintinių. Visi jie turi būti prižiūrėti, kad galėtų atlikti savo natūralią užduotį – organines medžiagas paversti humusu. Fermos šeimininkės rūpestis, kad sliekai būtų sotūs ir laimingi, taip pat paruošti, sufasuoti ir parduoti biohumusą. Sliekus D. Padūmienė augina jau 13-us metus. Nuolat dirba viena, o prireikus padeda vyras. Per šiuos metus nė karto nesinaudojo jokia nacionaline ar europine parama.

Vyras Tomas turi savo verslą – kaimo turizmo sodybą „Namelis medyje“ Anykščių r., regioninio parko teritorijoje. Irgi unikalus, originalus sumanymas – mediniai nameliai su visais patogumais, įrengti medžiuose. Tada, kai prieš gerus 7 m. kūrėsi, Baltijos šalyse nieko panašaus nebuvo. Iš kur kyla tokios idėjos?

„Esam kūrybingi, o ir aplinkybės padiktuoja savas sąlygas. Anykščiuose įrengus Medžių lajų taką, vietos valdžia prabilo, kad labai trūksta nakvynės ir maitinimo vietų. Anykščiai yra vyro tėviškė, netoliese nuo jų buvo parduodama senutėlė sodyba, ją nupirkome. Planavome įsirengti sau – atvažiuoti savaitgaliais pailsėti, vaikų pramogoms. Tačiau pasikeitus situacijai, praplėtėme sodybą, pastatėme dar keletą namelių ant žemės ir pasiūlėme apsistoti svečiams. Dabar sodyba „Namelis medyje“ yra gana žinoma, jau yra nuolatinių klientų, atvyksta iš tolimiausių pasaulio kraštų, net JAV, Brazilijos, Peru“, – kalbėjo D. Padūmienė.

Grįžtant prie sliekų verslo pradžios, pašnekovė ŪP akcentavo tą patį praktiškumo aspektą. Ūgtelėjus mažiems vaikams, norėjosi veiklos, kuri teiktų asmeninės laisvės ir sumanymų erdvės. „Nenorėjau grįžti į samdomą darbą. Norėjosi laisvai planuoti savo laiką. Nuvažiavom kartą pas dėdę į svečius, o jis savo sode turėjo komposto dėžę, parodė turintis Kalifornijos sliekų. Pasiūlė kibirėlį man. Taip mano namuose atsirado pirmieji Kalifornijos sliekai. Rudeniop apgyvendinau juos savo komposto dėžėje, pavasarį pamačiau, kokia puiki pasidarė žemė, kad sužaliavo viskas, kur panaudojau tą kompostą. Pradėjau domėtis, ieškoti, skaityti. Pasitarėme su vyru, gal verta rimčiau užsiimti, juk ne karvęė, nereikės kasdien šerti ir melžti. Taip ir gimė idėja auginti sliekus ir gaminti biohumusą“, – tolimą laiką prisiminė ūkininkė.

Dirvos geradariai, žvejų draugai

Sliekininkystės stažas dabar jau solidus, fermos savininkė turi savo interneto puslapį, elektroninę krautuvėlę, jos klientų yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Per metus parduoda apie 100–150 kub. m gryno biohumuso, substrato su biohumusu ir apie 1 t sliekų. „Sliekynėje“ gaminamas biohumusas yra sertifikuotas naudoti ekologinėje žemdirbystėje. Šis produktas yra šarminis, tinka naudoti ekologiniuose ūkiuose tręšti dirvai, pagerinti dirvožemiui, paįvairinti dirvožemį naudinga mikroflora, tinkamas daržininkams, sodininkams, gėlininkams, daigų augintojams, šiltnamiuose, yra substratų sudedamoji dalis. Populiariausias tarp sodininkų biohumusas 50 l maišuose. Jo užtenka atstatyti 10 kv. m nualinto dirvožemio arba 50 vnt. pomidorų ar agurkų daigų sezonui.

D. Padūmienės pastebėjimu, prekyba sliekais skiriasi nuo sliekų pagaminto biohumuso pardavimo. Įtakos turi metų laikas, oro sąlygos, bendra ekonominė ir politinė situacija, visuomenės nuostatos dėl žalumo, tvarumo, gamtosaugos idėjų.

O štai biohumuso poreikis pats didžiausiais buvo COVID-19 pandemijos metais. Anot ŪP pašnekovės, sandėliai buvo tiesiog iššluoti. Namuose, soduose, sodybose karantino uždaryti žmonės ėmėsi tvariai auginti daržoves, vaisius, puoselėti sodybų augalus, o tam biohumusas labai tinkamas. Jauniems žmonėms yra svarbus gamtos tausojimas, sodo, daržo, buities atliekų tvarkymas ir perdirbimas, čia sliekai yra puikūs pagalbininkai. Žvejams sliekai praverčia žvejyboje, sakoma, kad žuvys ypač mėgsta Kalifornijos sliekus. Jais minta ir įvairūs paukščiukai ar ropliai.

Sliekų fermos savininkė prisiminė per televiziją matytą mielą reportažą: „Jauna šeima apgyvendino sliekus virtuvėje, dėžėje. Jie sutvarko, suvalgo augalines maisto atliekas, išskyrus mėsos, žuvų ar turinčių kitokių baltymų, taip atliekos tampa naudinga trąša. Vyresni žmonės, miestiečiai sliekams patiki dar vieną netikėtą misiją. Esą, gera sliekų turėti, gyvi augintiniai namuose tiek vienišam žmogui, tiek mažam vaikui suteikia džiaugsmo. Galima jais rūpintis, juos maitinti, stebėti jų gyvenimą. Tokia veikla labai ramina.“

D. Padūmienė pašmaikštavo, kad vyras, iš fermos grįžęs, kaip anekdotą papasakojo, jog girdėjęs sliekus šnekantis tarpusavyje. Iš tikrųjų, pabuvus šalia jų, girdint jų šnaresį, apima ramybė. Ir bitininkas prie savo bičių avilių turbūt jaučiasi panašiai.

Pašerti, apliuobti, išlaukti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.