Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Gyvulių augintojams ir pašarų gamintojams – dar vienas apynasris

2024/04/23


Nuo kitų metų įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos (ES) rinkai bei jų eksportui iš ES, kitaip – ES kovos su miškų naikinimu reglamentas (EUDR), gali sukelti rimtų pasekmių gyvulių augintojams. Pagal EUDR, galvijų augintojai, norėdami parduoti galvijus tiek Lietuvos rinkai, tiek eksportui, privalės įrodyti, kad jų galvijai nebuvo ganomi vietoj miškų įrengtose ganyklose ar auginti tvartuose, kurie pastatyti ten, kur po 2020 m. augo miškas. Be to, galvijų augintojai privalės turėti įrodymus, kad augindami gyvulius nenaudojo pašarų, kurių sudėtyje yra sojų ar palmių aliejaus, skatinančio miškų naikinimą užsienyje. Visa tai ūkininkai turės užfiksuoti ūkių ataskaitose, nurodydami ūkių, kuriuose buvo auginami galvijai, geografinės padėties koordinates. Nors gamintojų žemdirbių interesams atstovaujančios organizacijos COPA ir COGECA perspėjo Europos Komisiją (EK) apie liūdnas tokio sumanymo pasekmes, tačiau EK priešinasi atidėti reglamento įgyvendinimą.

Ko dar reikalaus?

Mėsinius galvijus nederlingose Šalčininkų krašto žemėse auginantis Aidynas Zulfijevas naująjį reglamentą vadina nesąmone. „Ar tai – administracinės naštos lengvinimas? Ar reikės kiekvienam gyvūnui GPS įmontuoti? Atvirai kalbant, ūkininkai iš šios veiklos traukiasi.

Man ir pačiam darosi sunku dirbti, jaučiuosi taip, tarsi būčiau nusikaltėlis. Tetrūksta, kad ūkininkui ant kojos uždėtų kokį nors sekimo įrenginį... ES valdininkai, kurie kontroliuoja visus reikalus, yra teoretikai, praktikų ten nėra. Todėl jiems yra labai lengva įpareigoti ūkininkus viską surašyti, sukontroliuoti, suvesti koordinates“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo ūkininkas.

Šilutės r. mėsinius galvijus auginanti Laura Mišeikienė tikino, kad naujojo reglamento formuluotės skamba keistai. „Deklaruojant pasėlius yra braižomi laukai centimetrų tikslumu, viskas yra stebima, fiksuojama palydovais. Ko dar bus reikalaujama iš ūkininkų? Gyvulių augintojai jau dabar nebeturi laiko dirbti, nes tik rašo, pildo, stebi... Kodėl negalvojama, kaip padaryti geriau, kaip sumažinti administracinę naštą?“ – atvirai ŪP kalbėjo L. Mišeikienė.

Įves painiavos

Jaunas ūkininkas Andrius Baublys, dalyvaujantis ES žemdirbių organizacijas vienijančių COPA ir COGECA darbo grupės susitikimuose, patvirtino girdėjęs apie EUDR. „Apie pašarus girdėjau. Klausimai buvo keliami. Tačiau į kitus klausimus man reikėtų įsigilinti. Nemanau, kad Lietuvoje vietoje miškų yra statomos fermos ir įrengiamos ganyklos. Ar tai yra problema visos Lietuvos mastu, ar ne? Ar tokių ūkių yra Lietuvoje?“ – retorinius klausimus kėlė A. Baublys.

baublys
Jaunas ūkininkas Andrius Baublys, dalyvaujantis ES žemdirbių organizacijų darbo grupės susitikimuose, teigė tik girdėjęs apie EUDR.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė teigė mananti, kad reglamento vykdymas įves painiavos. „Mes jokios informacijos nei iš Žemės ūkio (ŽŪM), nei iš Aplinkos (AM) ministerijų nesame girdėję. ŽŪM už gyvulininkystę ir gyvūnų gerovę atsakingas skyrius informaciją pateikia post factum, todėl viską sužinome tada, kai įstatymai jau įsigalioja. Manau, kad nauji reikalavimai apsunkins ūkininkus. Turbūt, kaip visada, nukentės patys smulkiausi augintojai, dar daugiau ūkininkų atsisakys auginti gyvulius. Kam tuomet bus reikalingos pievos?“ – svarstė V. Živatkauskienė.

zivatkauskiene
LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė teigė mananti, kad reglamento vykdymas įves painiavos.

Užklumpami iš pasalų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas atvirai prisipažino, kad jeigu ne informacija apie tai ŪP, 2023 m. gegužės 31 d. išleistu EUDR jis nebūtų pasidomėjęs. „Tai – puikus pavyzdys, kaip žemės ūkio gamintojai yra užklumpami iš pasalų. Kaip visada, iš ŽŪM jokių signalų apie tai nebuvo gauta. Ką veikia didelį aparatą turintys Žemės ūkio rūmai – net klausti beprasmiška... O įvairiausi biurokratiniai teisės aktai plūsta kaip Niagaros krioklys ir visų jų aprėpti iš savo kuklių išteklių besiverčiančiai žemdirbių savivaldai tampa neįmanoma...“ – atvirai kalbėjo E. Pranauskas.

Anot LŽŪBA prezidento, paviršutiniškai pažvelgus į pavadinimą, atrodo, jeigu reglamentas dėl miškų naikinimo – tegu jais suinteresuota savivalda ir domisi. Iš tikrųjų taip nėra. „Reglamento (16) preambulė jau verčia sunerimti: žemės ūkio plėtra lemia beveik 90 proc. pasaulinio miškų naikinimo, daugiau kaip pusė sunaikintų miškų ploto paverčiama pasėliams skirta žeme ir beveik 40 proc. sunaikintų miškų tampa gyvulių ganyklomis. Dar daugiau: (17) preambulėje patikslinama: „gyvulių pašarų gamyba gali prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo“, o (18) preambulėje nurodoma, kad „1990–2008 m. ES importavo ir suvartojo trečdalį visame pasaulyje parduodamų žemės ūkio produktų, siejamų su miškų naikinimu“, – reglamentą pacitavo E. Pranauskas.

Sąsajos su žemės ūkiu

LŽŪBA prezidentas pastebėjo, kad sąsajos su žemės ūkiu, ypač gyvulininkyste, tarsi apibendrinamos (39) preambulėje, kurioje rašoma, kad, siekiant užtikrinti, jog šis reglamentas pasiektų savo tikslus, svarbu užtikrinti, kad gaminant gyvulių pašarus, kuriems taikomas šis reglamentas, nebūtų naikinami miškai. Todėl veiklos vykdytojai, rinkai pateikiantys arba iš jos eksportuojantys produktus, kuriuose yra galvijų arba kurie buvo pagaminti naudojant galvijus, šertus produktais, kuriuose yra kitų prekių ar produktų arba kurie buvo pagaminti juos naudojant, vykdydami savo išsamaus patikrinimo sistemą turėtų užtikrinti, kad pašarai būtų gauti iš su miškų naikinimu nesusijusių tiekimo grandinių. Tokiu atveju šiame reglamente nustatyti geografinės vietos reikalavimai turėtų apsiriboti nuoroda į kiekvieno ūkio, kuriame galvijai buvo užauginti, geografinę vietą, ir neturėtų būti reikalaujama geografinės vietos informacijos apie pačius pašarus.

„Jeigu kompetentinga institucija gauna arba yra informuojama apie atitinkamą informaciją, be kita ko, informaciją, grindžiamą trečiųjų asmenų pateiktais pagrįstais skundais, kad esama rizikos, jog pašarai neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija turėtų nedelsdama prašyti išsamios informacijos apie tokius pašarus. Jeigu pašarai jau buvo išsamiai patikrinti ankstesniame tiekimo grandinės etape, veiklos vykdytojai, kaip įrodymus, turėtų naudoti atitinkamas sąskaitas faktūras, atitinkamų išsamaus patikrinimo pareiškimų registracijos numerius arba bet kuriuos atitinkamus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad pašarai nesusiję su miškų naikinimu, ir iš jų gali būti reikalaujama, kompetentingoms institucijoms paprašius, pateikti tokius įrodymus. Įrodymai turėtų apimti gyvūnų gyvenimo trukmę, bet ne ilgiau kaip penkerius metus“, – ŪP aiškino E. Pranauskas.

pranauskas
LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas sakė, kad ant galvijų laikytojų ir pašarų gamintojų kupros šiuo reglamentu bus užkrauta nauja administracinė našta ir kontrolė.

Rado atsakymus

LŽŪBA prezidentas atsakymą į klausimą, kas visa tai turės užtikrinti, rado (49) preambulėje. Joje pažymima, kad, laikantis sisteminio požiūrio, veiklos vykdytojai turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog produktai, kuriuos jie ketina pateikti rinkai, atitinka šiame reglamente nustatytus miškų nenaikinimo ir teisėtumo reikalavimus. Tam veiklos vykdytojai turėtų nustatyti ir įgyvendinti išsamaus patikrinimo sistemas. „Veiklos vykdytojai už tai ir bus atsakingi. Tą patvirtina (51) preambulė: „Veiklos vykdytojai – fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie vykdydami komercinę veiklą produktus pateikia rinkai arba juos eksportuoja, turėtų oficialiai prisiimti atsakomybę už produktų, kuriuos jie ketina pateikti rinkai arba eksportuoti, atitiktį, pateikdami išsamaus patikrinimo pareiškimus.“

Žinoma, kaip nurodoma (70) preambulėje, „kompetentingos institucijos turėtų periodiškai vykdyti veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras, kad patikrintų, ar jie veiksmingai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas“. Reglamento 1 straipsnyje „Dalykas ir taikymo sritis“ pateikiamas ir kontroliuojamų prekių sąrašas:

„1. Šiame reglamente nustatomos I priede išvardytų atitinkamų produktų, kuriuose yra atitinkamų biržos prekių, t. y. galvijų, kakavos, kavos, alyvpalmių aliejaus, kaučiuko, sojų ir medienos, kurie buvo jomis šeriami arba pagaminti jas naudojant, pateikimo ir tiekimo rinkai, taip pat eksporto iš rinkos taisyklės, siekiant:

  • kuo labiau sumažinti ES indėlį į miškų naikinimą ir miškų alinimą visame pasaulyje ir taip prisidėti prie visuotinio miškų naikinimo mažinimo;
  • sumažinti ES indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą“, – su informacija supažindino E. Pranauskas.

Jis minėjo, kad EUDR įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo, kai kurios jo nuostatos įsigalios nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Taigi, anot LŽŪBA prezidento, ant galvijų laikytojų ir pašarų gamintojų kupros šiuo reglamentu bus užkrauta nauja administracinė našta ir kontrolė. „Belieka visiems palinkėti didžiausios kantrybės... Ir dar kartą suabejoti valdžios institucijų deklaracijų dėl prioritetinės gyvulininkystės šakos plėtros ir jos perspektyvų nuoširdumu“, – pokalbį baigė ŪP pašnekovas.

Gyvulių augintojų neinformavo

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelio nuotraukoje mėsinius galvijus nederlingose Šalčininkų krašto žemėse auginantis Aidynas Zulfijevas naująjį reglamentą vadina nesąmone

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Mažoji musinukė – 2024 metų paukštis

Mažoji musinukė yra nykstanti rūšis. Moksliniai tyrimai patvirtino, jog Lietuvoje per pastaruosius 2 dešimtmečius šios rūšies populiacija sumažėjo beveik 20 proc. Siekiant geresnės rūšies apsaugos ir tikslesnio j...
2024/05/24

Kanapių, margainių išspaudas ūkininkas malė ir fasavo antisanitarinėmis sąlygomis

Gegužės 6 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informaciją iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įsitraukė į tyrimą ir dalyvavo ūkininko aliejaus spaudyk...
2024/05/24

Žievėgraužiui tipografui plisti orai labai palankūs – miškų savininkai bei valdytojai kviečiami rūpintis savo eglynų sveikatingumu

2024 metų gegužės 20–23 dienomis atlikta antra žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Kenkėjo populiacija, lyginant su 2023 metų tuo...
2024/05/24

Krušos Lietuvai kerta vis stipriau

Sekmadienį ir savaitės pradžioje dalį Lietuvos užklupo kruša – įprastas karštymečio palydovas. Iš dangaus pasipylę ledo gabaliukai pakenkė kai kurių ūkininkų pasėliams, pirminėmis žiniomis, – labiausiai rapsams. Ta...
2024/05/24

„Eurobarometras“: 87 proc. lietuvių pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai

Naujausia standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad europiečiai nori, jog ES būtų stipresnė ir labiau nepriklausoma, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius, tačiau į ateitį jie žvelgia vis optimi...
2024/05/24

Vaizdas miške sukrečiantis. Aplinkosauga – bejėgė!

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Vieną gegužės šeštadienį į prie Kviečlaukio kaimo Akmenės rajone esantį mišką pasivaikščioti užsukę šiauliečiai sutuoktiniai aptiko šoką sukėl...
2024/05/24

STT atlieka tyrimą dėl galbūt papirkto gaisravietėje sostinėje dirbusio aplinkosaugininko

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją, dirbusį gaisravietėje sostinėje.
2024/05/24

Ergoterapeutų trūksta visur, ypač mažesniuose miesteliuose

Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. „Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūro...