Gyvūnas augintinis ar ūkinis gyvūnas – nuogąstauja, kad nekiltų painiavos

Įstatymo pataisą inicijavusi Seimo narė Ieva Pakarklytė siekia mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, „kai jiems ne dėl medicininių (sveikatos) priežasčių yra karpomos galūnės“. Taip parašyta aiškinamajame rašte. Tiesą sakant galūnių sąvoka čia pavartota įdomiai. Juk jokiems gyvūnams nėra karpomos kojos. Čia turima omenyje atvejus, kai gyvūnams augintiniams, ypač tam tikrų veislių šunims, veterinarinėmis procedūromis yra pakeičiama išvaizda – trumpinamos uodegos, ausys.

Tai daryti pagal įstatymus negalima ir dabar, tačiau nevyriausybinės gyvūnų teisių gynėjų organizacijos esą pastebi, jog į Lietuvą tokie „patobulintos“ išvaizdos gyvūnai patenka iš Baltarusijos. Tenykščiai veisėjai atvyksta į Lietuvoje organizuojamas parodas. Statistikos nėra, bet teigiama, esą tokių gyvūnų augintinių „gatvėse tenka matyti“.

Todėl įstatymo pataisa siūloma numatyti papildomas drausminimo priemones laikytojams: drausti tokius gyvūnus augintinius eksponuoti, juos veisti ir jais prekiauti.

Savo iniciatyva projektą vakar svarsčiusiame Kaimo reikalų komitete projektui negailėta kritikos. Pastebėta, kad dabartinės gyvūno augintinio sąvokos apibrėžimas yra nepakankamas. Antai arklys taip pat gali būti laikomas gyvūnu augintiniu, nes yra laikomas estetiniais tikslais. Priėmus pataisą pagal jo dabartines formuluotes, praktiškai jį taikant galima nueiti iki absurdiškų situacijų, kai, tarkime, atsirastų draudimas parduoti nuragintus buliukus.

Todėl Seimo komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką ir palaukti Vyriausybės išvados. O Aplinkos ministerijai, kuri įpareigota parengti ir pateikti Vyriausybės išvadą, siūloma „išdiskutuoti ir suderinti įstatymo projekto nuostatas su Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais“.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.