Gyvūnų augintinių gerovės problemas spręs koordinuotai

Susitikime dalyvavo apie 200 Vyriausybės, ministerijų, Lietuvos policijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei atskirų miestų ir  rajonų savivaldybių, skirtingų šalies gyvūnų globos organizacijų atstovų.

„Viena  iš svarbiausių problemų – didėjantis beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius Lietuvoje. Kaip paaiškėjo VMVT atliktų tikrinimų metu, daugelyje globos vietų gyvūnams nebuvo užtikrinta reikiama erdvė, kai kur jie laikomi transportavimui skirtuose narvuose ar perpildytuose voljeruose. Logika diktuoja, kad prastomis sąlygomis laikytas ir paimtas globai gyvūnas turėtų gyventi geriau, tačiau realybė kartais logikai nepaklūsta. Tai opi problema, kurią stengsimės spręsti ir ieškoti išeičių vienijant bendriems sprendimams atsakingas institucijas ir organizacijas,“ – sakė VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. Anot jos, tolesnis bendras darbas būtinas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, nes akivaizdu, kad teks atsakingiau vykdyti priskirtas  funkcijas bei  surasti sprendimus ten, kur atsakomybės nenori imtis niekas.

Šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais VMVT atliktų patikrinimų metu užfiksuota, kad 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias iš jų  vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų, penktadalyje tikrintų prieglaudų taip pat fiksuoti vakcinavimo pažeidimai. Dalis prieglaudų nesilaikė bendrųjų gyvūnų priežiūros reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai.

Susitikimo dalyviai įvardijo nemažai trūkumų tiek teisės aktų bazėje, tiek institucijų bendradarbiavimo praktikoje. Buvo aptarta ir gyvūnų ženklinimo problema: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra numatyta, kad savivaldybės kontroliuoja, ar gyvūnų savininkai yra paženklinę ir registravę savo gyvūnus. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje iki šiol apie 1 mln. augintinių dar nėra paženklinti, dauguma į prieglaudas patenkančių gyvūnų ženklinimo neturi. Jei gyvūnai neženklinti ir neregistruoti, nėra galimybės nustatyti, kas atsakingas už netinkamą elgesį su gyvūnu, todėl susitikime buvo kalbama apie tai, jog būtinas didesnis savivaldybių įsitraukimas sprendžiant šią problemą. 

VMVT vadovė A.Mikalauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad gyvūnų globos organizacijoms gerokai palengvintų situaciją jų interesus atstovaujančios asociacijos įkūrimas – tai leistų šioms organizacijoms geriau ir nuosekliau atstovauti globos įstaigų interesus įvairiose įstaigose, valstybės institucijose, teisėkūros procesuose.  

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiais registruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Jų veiklą apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, VMVT patvirtinti veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams,kiti teisės aktai. Už gyvūnų globėjų veiklos kontrolę atsakinga VMVT.  Nemažai atsakomybių šioje srityje yra priskirta savivaldybėms – jos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, taip pat atsako už bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimą savivaldybės teritorijoje, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.

VMVT informacija