Hamameliai – krūmai, žydintys rudenį, žiemą ir pavasarį

Kartais jis pakartotinai žydi pavasarį. Gali būti dauginamas sėklomis, atlankomis. Jo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas yra Witch-Hazel ir senovinėje anglų kalboje reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su lazdynu jis daugiau neturi nieko bendro.

Hamamèlis (Hamamelis L.) – hamamelinių (Hamamelidaceae) šeimos augalų gentis. Gentyje yra 6 rūšys, kurios kasmet numeta lapus. Savo tėvynėje jie yra vasaržaliai krūmai arba neaukšti medžiai. Auga lėtai, bet galop pasiekia 3–4, kartais ir 6–7 m aukščio. Lapai lygiakraščiai arba dantyti, nesimetriški. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į galvutės ar varpos pavidalo žiedynus, rečiau po 3–4 lapų pažastyse. Vaisius – medėjanti 2 sąvaromis atsidaranti dėžutė.

Hamameliai vešliausiai auga puriose, laidžiose ir derlingose, gana drėgnose, rūgštokose (pH 5–6,5) dirvose, saulėtose vietose. Paplitęs Rytų Azijoje (Kinijoje, Japonijoje) ir Šiaurės Amerikoje. Ligoms, kenkėjams ir žiemai šie augalai atsparūs.

Lietuvoje dažniausiai auginamas sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana L.). Natūraliai šis augalas paplitęs Šiaurės Amerikoje nuo Naujosios Škotijos, pietinės Ontario ir centrinės Mičigano provincijų bei Minesotos iki centrinės Floridos ir Teksaso rytinės dalies. Dažniausiai – tai aukštas krūmas (gali būti ir medis), tėvynėje pasiekiantis 6 m (rečiau – 10 m) aukštį ir turintis kelis tankiai šakotus iki 15 cm skersmens kamienus.

Sodinis hamamelis – dekoratyvinis krūmas. Jo laja – netaisyklingai rutuliška, jaunos šakos, apaugusios tankiais rusvais plaukeliais, vėliau nuplinka ir tampa šviesiai rusvos, lygios. Lapai pražanginiai, ovaliniai, kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, 4–16 cm ilgio, 2,5–13 cm pločio, plačiai pleištišku, nesimetrišku lapo pamatu ir trumpai nusmailėjusia arba apvalia lapo viršūne. Lapo kraštas banguotas, nežymiai skiautėtas. Lapkotis storas, trumpas, 6–15 mm ilgio. Lapo vidurinė gysla ryški, daugiau ar mažiau plaukuota, su 6–7 porom šoninių gyslų. Viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė.

Rudenį lapai gražiai pagelsta, yra dekoratyvūs. Pakankamai ilgai laikosi ant šakų. Vainiklapiai 10–20 mm ilgio, 2–3 mm pločio išsilanksčiusios juostelės pavidalo (šiek tiek primena forzitijų žiedus), žiedo skersmuo 3–4 cm. Žiedai sutelkti po kelis į puokšteles, išaugusias lapų pažastyse. Žiedai dvilyčiai, geltonos spalvos, labai savotiško grožio ir įdomios formos, išsidraikę kuokšteliais. Žydėti gali pradėti jau nuo rugsėjo mėnesio, bet paprastai pražysta lapkričio pabaigoje, kai dauguma medžių būna be lapų. Žydi ilgai, kartais net visą mėnesį.

Užsimezgusios sėklos slepiasi riešuto dydžio pūkuotoje dėžutėje ir sunoksta tik kitų metų rudenį, kai pradeda žydėti nauji žiedai. Nuo to ir kilo mokslinis augalo pavadinimas, kuris reiškia „tuo pačiu metu su vaisiumi“.

Hamamelio vaisius yra kieta sumedėjusi atvirkščiai kiaušiniška 10–14 mm ilgio gelsvai ruda dėžutė, kurioje sunoksta dvi juodos žvilgančios sėklos. Pastebėjome, kad tvirta, gerai išdžiūvusi, dėžutė su garsu atsiveria ir išmeta sėklas net 9 m į šalį nuo augalo. Žievėje ir lapuose yra taninų, naudojamų medicinoje ir kosmetikoje.

Atvirose vietose augantieji augalai yra labiau šakoti ir gausiau žydi, o pusiau pavėsyje – aukštesni. Augalai žydi ir dera beveik kasmet. Žydėti pradeda 10–12 metų amžiaus krūmai. Ištvermingi mūsų klimato sąlygoms, dekoratyvūs. Jaunus augalus žiemą gali pažeisti kiškiai, todėl juos būtina aprišti. Kadangi krūmai plačiai šakojasi, reikia palikti neužsodintą erdvę tarp jų ir kitų augalų. Tinka auginti parkuose, skveruose, sodybose. Gražiai atrodo pasodintas kaip akcentas vejoje arba kaip fonas žemesniems augalams.

Išskiriama ir dar keletas hamamelio atmainų. Viena iš jų – japoninis hamamelis (Hamamelis japonica Siebold et Zucc.). Užauga kiek aukštesnis už sodinį, bet žydi kiek vėliau – nuo gruodžio iki kovo mėn. Nors labai panašus į savo brolį „amerikoną“, bet kilęs iš kito pasaulio krašto, iš Japonijos. Jis jautresnis šalčiui. Literatūroje galima rasti, kad šis hamamelis ištveria iki -280 C šaltį, bet Lietuvoje apšąla ir prie mažesnių šalčių, nes mūsų žiemos labai permainingos, jos dažnai „apgauna“ iš kitų kraštų kilusius augalus, kai viduryje žiemos atšyla iki +5-100 C, o po to netikėtai vėl smarkiai atšąla. Augalai atšilimą supranta kaip jau atėjusį pavasarį, pradeda budintis iš žiemos miego ir staiga vėl gauna šalčio dozę, tad nušąla arba net žūsta. Kaip ir daugumos hamamelių, japoninio žiedai yra geltoni bei skleidžia nestiprų ir švelnų aromatą. Rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona spalva, vėliau nukrenta. ‘Sulphurea‘ veislės krūmas žydi smulkiais blyškiai geltonais, sieros spalvos žiedais.

Švelnusis hamamelis (H. mollis Oliv.) žydi panašiu laiku kaip ir japoninis, bet laikomas labiau atsparesniu šalčiui. Dėl savo gausaus ir puošnaus žydėjimo ir stambesbių žiedų, jis laikomas pačiu gražiausiu iš visų hamamelių ir dažniausiai auginamas dekoratyvinių augalų soduose Vakarų Europoje. 10 metų amžiaus krūmas pasiekia 2,5–4 m aukštį. Jei per plačiai išsišakoja, galima atsargiai pagenėti. Dar vienas iš šio hamamelio privalumų – gali augti ir pusėtino derlingumo žemėje, nes kiti labiau mėgsta derlingesnę. Šis krūmas yra kilęs iš Kinijos. Yra išvesta keletas jo veislių (‘Goldcrest‘,‘Coombe Wood‘,‘Imperials‘ ir kt.), besiskiriančių krūmo forma, žiedų didumu, skirtingo geltonumo atspalviais ir pan. Spalio viduryje išsiskleidžia 2–3 cm skersmens švelnaus nestipraus kvapo geltoni žiedai su keturiais ilgais siaurais vainiklapiais. Žydėjimas trunka pusantro–du mėnesius, o žiedai ištveria iki -10 °C šaltį.

Tarpinis hamamelis (Hamamelis x intermedia Rehd.) – tai žmogaus sukurtas hibridas iš natūralių rūšių (H. japonica Siebold et Zucc. x H. mollis Oliv.). Apie 3-4 m aukščio, vazos formos krūmas. Šakos kylančios. Jo lapai stambūs, žali, su pilkšvai melsvu atspalviu. Auga sparčiai. Žiedai geltoni, kvapnūs, vainiklapiai riesti. Nors išvesta įvairių šio hamamelio veislių, bet, ko gero, žinomiausia yra ‘Diane‘, kurios žiedai ne geltoni, o ryškiai raudoni su vyšniniu atspalviu. Kitos veislės: ‘Arnold Promise’ – žiedai ryškiai geltoni, ‘Jelena’ – žiedai stambūs, oranžiniai, ‘Ruby Glow” – žiedai rusvai raudoni ir kt.

Iš Šiaurės Amerikos taip pat atkeliavę dar du hamameliai. Tai pavasarinis hamamelis (Hamamelis vernalis Sarg.), kuris žydėti pradeda sausio–vasario mėnesiais, o pas mus kovą–balandį. Bei dar neturintis patvirtinto lietuviško vardo Hamamelis ovalis S. W. Leonard, nes tik 2006 metais buvo atrastas Misisipės valstijos miškuose. Pastarasis žydi švelniai rausvais žiedais ir yra labai retas.

Taigi, savo kiemus žydinčiais krūmais galime papuošti ir šaltuoju metų laiku, nes juos auginti visai nesudėtinga. Jeigu nuspręstumėte auginti šiuos unikalius ir netradicinio grožio krūmus, parinkite jiems derlingą, drėgną (bet ne šlapią) ir apsaugotą nuo šaltų vėjų vietą. Geriausia sodinti ten, kur bus užtektinai saulės, nors gali augti ir daliniame pavėsyje, bet tuomet mažiau žydės. Pirmosiomis žiemomis nuo šalčio pridenkite eglišakėmis arba balta agrodanga, ypač jei augalas atvežtas iš šiltesnių kraštų (Vokietijos, Olandijos ar pietinės Lenkijos) medelynų, o ne užaugintas Lietuvoje.

VMT informacija