Hidroelektrinių savininkams – griežtesnė atsakomybė

„Šiuo metu, pagal senąją tvarką, sankcijos HE savininkams gresia už 3 per metus padarytus ir per 3 mėn. nuo jų nustatymo neištaisytus pažeidimus. Tokių pataisų reikėjo dėl daugkartinių įvykių HE, sukeliančių neigiamą poveikį upėms ir jose esantiems žuvų ištekliams. Tikiu, kad griežtesnė atsakomybė užkirstų kelią pasikartojančių HE pažeidimams, kurie tiesiogiai veikia vandens telkinių bioįvairovę, krantų stabilumą ir kraštovaizdį.

Iš tikrųjų keisti Vandens įstatymą paskatino pasikartojantys HE savininkų daromi pažeidimai. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) 2024 m. duomenimis, buvo įvykdyti 36 HE veiklos patikrinimai, iš jų – 20 planinių, 16 neplaninių. Atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad atvejų, kai buvo vykta tikrinti pakartotinai į tą pačią HE po 2 kartus, buvo penki, o po 5 kartus – vienas. Vienuolikai savininkų taikyta atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytus nusižengimus. Iki 2025 m. rugpjūčio buvo atlikti 47 HE veiklos patikrinimai, iš jų – 37 planiniai ir 10 neplaninių. Rezultatai liudija, kad vėl būta pakartotinių tikrinimų. Į dvi HE vykta pakartotinai tikrinti 4 kartus, į vieną HE – 3 kartus. Dviem savininkams taikyta administracinė atsakomybė.

Šie duomenys rodo tendencingumą. Dažnu atveju HE savininkai per metus daro pakartotinius pažeidimus, o pasikartojančių pažeidimų skaičius siekia nuo dviejų iki net penkių kartų per metus.

Įstatymo pataisų tikslas – inicijuoti tokias pataisas, kurios atgrasytų HE savininkus nuo pakartotinų aplinkosaugos pažeidimų ir pagreitintų pažeidimų šalinimą. Todėl siūlome, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) turėtų teisę išregistruoti paviršinį vandenį naudojantį asmenį (HE savininką) per kalendorinius metus už bent 2 (vietoje 3) užfiksuotus reikalavimų pažeidimus. Tikimės, kad priėmus siūlomą nuostatą sumažėtų HE savininkų daromų pakartotinių pažeidimų skaičius, greičiau būtų ištaisomi nustatyti pažeidimai ir jie nebebūtų kartojami. Tai turėtų tiesioginę aplinkosauginę naudą, nes HE pažeidimai tiesiogiai veikia ir vandens telkinių bioįvairovę, ir kraštovaizdį.

Neretai patys didžiausi pažeidimai būna tada, kai užlaikomas vanduo viršutiniame HE baseine. Blogai, kai apatinis baseinas, kol viršuje kaupiamas vanduo, išdžiūsta. Lietuvoje buvo ne vienas pavyzdys, kuomet iš upių vagos nieko nelieka, tik žvyruotas griovys, kuriame visa gyvybė – žuvys, vėžiagyviai ir visa kita biologinė įvairovė – tuo metu išmiršta. Kai būna didesni svyravimai, nei numato įstatymas, išduodami leidimai, paprastai kalbant, atimti iš HE savininkų vandenį, taikomos nuobaudos, skaičiuojamos baudos už padarytą žalą. O dėl didesnių žalų kreipiamasi ir į teismą.

Jeigu HE nesugeba ir negali veikti gamtai palankiu režimu, ji turi būti uždaroma, nes „katės ir pelės“ žaidimas neturėtų vykti.

Jeigu HE pastatyta dėl gamtos sąlygų – pratekėjimo, meteorologinių ar hidrologinių sąlygų, sausrų ir t. t., o turbinos tiesiog neveikia, tai, matyt, nebėra ko imituoti veiklos. Tokios HE turėtų būti uždarytos taupant valstybės kontrolės resursus. Mano teikiamos įstatymo pataisos ir turėtų padėti identifikuoti tą keletą HE, dėl kurių veiklos ateities kyla abejonių. Arba HE savininkai patys turėtų suprasti, kad nebėra prasmės toliau kankintis, apgaudinėti ir save, ir valstybę, arba AAD išsiaiškins tokius atvejus, juos identifikuos ir, jeigu Seimas pritars mano pateiktoms pataisoms, tos kelios, o gal ir keliolika HE turėtų būti uždarytos.

Iš viso šalyje yra 98 HE, iš jų apie 10 turi leidimus paimti vandenį, bet to nedaro. Jos galėtų pradėti veikti bet kada, pagal galimybes įjungti turbinas. O kitos, pvz., Kavarsko HE, veikia puikiai ir įmonės sumoka nemažą gamtos mokestį valstybės biudžetui už paimtą vandenį. Ir dar nemaža dalis HE yra tokių, kurios valstybei gamtos mokesčių sumoka tik 1, 9, 50 ar 60 Eur per metus. Žemaitijoje yra tokių upių, ant kurių pastatyta net po keletą HE. Tai gamtos požiūriu negyvybingos upės, nekalbu jau apie jokią žuvų migraciją neršto metu, bet apskritai tos upės per sausrą virsta išdžiūvusiais grioviais. Ne dėl to, kad išgaruoja vanduo, dėl to, kad jis užlaikomas viršutiniuose baseinuose.

Aplinkosaugininkai iki šiol nesiekė uždarinėti tokių HE, nes jų savininkai moka simbolinį gamtos mokestį, praėjusiais metais vidutiniškai po 300 Eur. Normalu, kad, esant tokiems nedideliems mokesčiams, HE savininkai galvoja, kaip, nepaisant nustatytos tvarkos ir reikalavimų, prisukti daugiau papildomų eurų. Matyt, todėl ir veši realybės nesuvokimas arba toliau vyksta toks „žaidimas“ su AAD.

Reikia pripažinti, kad kai kurios HE neturi absoliučiai jokių galimybių dirbti toliau. Prie kai kurių HE reikėtų pastatyti AAD pareigūnus, kurie ištisą parą budėtų ir identifikuotų pažeidimus. Todėl, kad to nereikėtų daryti ir negyvybingos HE nebeveiktų, ir gimė šios Vandens įstatymo pataisos.“