„Historia natualis“: VU bibliotekoje – paroda, kviečianti pažinti spalvų ir atradimų kupiną gamtos mokslų pasaulį

Apsilankiusieji parodoje susipažins su turtinga katedros istorija, prie kurios kūrimo ir gamtamokslinių darbų prisidėjo tokios asmenybės kaip Johanas Georgas Adomas Forsteris, anglų kapitono Džeimso Kuko ekspedicijos aplink pasaulį dalyvis, Lietuvos botanikos tėvu vadinamas Žanas Emanuelis Žiliberas ar Stanislovas Bonifacas Jundzilas, kurio puoselėtas VU botanikos sodas Sereikiškėse garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šių trijų profesorių bei kitų katedros vadovų ir jų auklėtinių palikimas – laiškai, knygos, įvairūs raštai ir sukauptos kolekcijos – leis susipažinti su įdomia, sudėtinga, tačiau atradimų kupina gamtos mokslų tyrimų istorija.

„Tai bus kiek neįprasta paroda“, – sako viena iš kuratorių dr. Veronika Girininkaitė. „Joje bus ne tik knygos ir rankraščiai, kaip dažniausiai pasitaiko bibliotekose, bet taip pat ir įvairūs Vilniaus universiteto senųjų kolekcijų objektai“. Svarbią dokumentinę medžiagą papildys mineralai iš XIX a. mokslininko, geologijos pradininko Lietuvoje Romano Simonavičiaus kolekcijos, egzotinės kriauklės ir tolimųjų Australijos ir Okeanijos regionų spalvingi drugiai. Greta dokumentų, bylojančių VU zoologijos kolekcijų istoriją, bus rodomi Zoologijos muziejaus eksponatai – tiek išlikę iš XIX a., tiek ir naujesni.

Gamtos istorijos katedroje dėstytos visos su gamtos tyrimais susijusios disciplinos: mineralogija, paleontologija, zoologija, botanika. Katedros darbuotojų surinktos gausios mineralų, zoologinių eksponatų, augalų kolekcijos, naudotos studijoms. Šios išsaugotos vertybės liudija kruopštų praeities tyrėjų darbą, jų sukauptos žinios įkvepia ir dabarties mokslininkus tęsti gamtos tyrimus. Parodoje bus pristatomi ir VU Herbariumo rinkinių eksponatai – merktiniai ir džiovinti augalai, jų sėklos, netgi gamtininkų darbo įrankiai. „Ši paroda – tai žvilgsnis į praeitį. Savo šaknų pažinimas, svarbus šiandien“, – sako VU Gyvybės mokslo centro darbuotojas ir Herbariumo vadovas dr. Mindaugas Rasimavičius. „Pirmieji augalų tyrimai Lietuvoje – tarytum gyvybės, jėgų ir entuziazmo šaltinis šiandien. Tai pamatinis akmuo, laikantis dabartį. Taškas, į kurį visuomet gali atsiremti ir judėti pirmyn“, – teigia mokslininkas. 

Parodoje apžvelgiama gamtos mokslų istorija nuo katedros įkūrimo 1781 m. iki VU uždarymo 1832 m. Penkis dešimtmečius veikusioje katedroje buvo kaupiami geologijos, zoologijos eksponatai, augalų kolekcijos. Pirmasis jos vadovas prof. Ž. E. Žiliberas atvykęs iš Gardino su savimi atsivežė augalų ir mineralų kolekciją, leidusią prie katedros įsteigti mineralogijos kabinetą. Rusų valdžiai uždarius universitetą dalis gamtos mokslų paskaitų (botanikos, farmakologijos ir kt.) vyko laikinai veikusioje Vilniaus medicinos chirurgijos akademijoje. Po universiteto atkūrimo gamtos mokslai diferencijuoti, susikūrė skirtingos katedros. Šiandien gamtos mokslai universitete plėtojami VU Gyvybės mokslų centre, VU Chemijos ir geomokslų fakultete ir kituose padaliniuose. 

VU GMC informacija