Į Ameriką iš Lietuvos – lenkiškų kiaulių kumpiai

Dėl politinių peripetijų užsivėrus Kinijos rinkai, eksportuotojai persiorientuoja į kitas. Štai žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas po vizito į JAV paskelbė džiugią žinią – į užatlantę bus galima gabenti kumpius ir dešras. Mėsos perdirbėjai palankiai sutinka naujieną, o ūkininkai liūdnai šypsosi: tie laikai, kai Lietuva garsėjo bekonų eksportu – jau seniai praeityje, dabar padėtis gėdinga – patiems stinga lietuviškos kiaulienos. Nebent plukdytume iš lenkiškų kiaulių pagamintus produktus.

Stebuklų neįvyks

Neseniai Vašingtone lankęsis žemės ūkio ministras parvežė gerą žinią – Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į JAV galės eksportuoti įvairesnius produktus: kiaulienos ir jautienos kumpius, dešras ir dešreles ir net termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena.

Anot K. Navicko, prekybos su JAV žemės ūkio ir maisto produktais rodikliai kasmet auga, tačiau vis dar turi didelį neišnaudotą potencialą, todėl papildomi leidimai importuoti mūsų produktus į šią perspektyvią rinką atveria didesnes galimybes. Jis teigė manantis, kad Lietuvos įmonės sėkmingai pasinaudos lauktomis galimybėmis, dėl kurių buvo ilgai ir intensyviai dirbama su atsakingomis JAV institucijomis.

Kita eksporto kryptimi – į Kiniją – kaupiasi daug problemų. Tiesa, į šią beribę rinką lietuviški kumpiai ir dešros nebuvo gabenami, leidimas išduotas tik eksportuoti šaldytą išpjaustytą ir neišpjaustytą jautieną. Eksportuotojai girdi, kad Kinija meta lauk lietuviškas prekes iš lentynų. Siekdama operatyviai reaguoti ir keistis informacija su verslu, Užsienio reikalų ministerija suskubo pranešti, kad steigia Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri analizuos ir vertins informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones ir siūlys pagalbos veiksmus. Tačiau, kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė  eksportuotojų atstovai, jokių pokyčių kol kas nėra.

Tad mėsos gamintojai galėtų malti jautieną ir brandinti dešras amerikiečiams. Tiesa, statistinis amerikietis, kurio plačiai paplitęs įvaizdis – mėsainis rankoje, tikėtina, nebūtų lietuviškų vytintų dešrų ir kumpių gerbėjas. Bet Amerika – didelė ir labai įvairi.

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LMEA) vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas santūriai vertino ambicijas dėl kumpių ir dešrų eksporto į Ameriką. „Šioje rinkoje dirbama jau daug metų, šiuo metu didelių stebuklų neįvyks. Politiniai susitikimai yra viena, o realus darbas – kas kita. Čia tik optimistinės gaidos viešumos dėmesiui“, – teigė jis „Ūkininko patarėjui“.

Pasak G. Bagušinsko, JAV yra gana ribotos nišinės galimybės, kurias Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės stengiasi išnaudoti. „Reikia turėti omenyje, kad ten kitokia vartojimo kultūra. Mūsų gamintojai orientuojasi į išeivių, migrantų rinkas. Tai nišiniai produktai, kuriuos kelios mūsų įmonės tiekia nedideliais kiekiais“, – aiškino LMEA vykdantysis direktorius.

Užima nišines rinkas

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius neabejojo, kad išplėstos galimybės eksportui į Ameriką – reikšmingas sprendimas: „Dabar bus galima eksportuoti vytintus, šaltai rūkytus gaminius – geriausius mūsų gamintojų produktus. Įmonės jau yra išsiuntusios testines siuntas. Aišku, reikės viską susireguliuoti, kad JAV nekiltų veterinarinių kliūčių. Bet svarbiausia – susitarimas, kuris leidžia įmonėms dirbti, bandyti ieškoti realių realizacijų ir uždarbio.“

Šiuo metu leidimą eksportuoti mėsos gaminius į JAV turi du gamintojai – Krekenavos agrofirma ir bendrovė „Biovela-Utenos mėsa“. LMPA direktorius užsiminė, kad atsivėrus naujoms galimybėms eksportu ima domėtis ir kitos įmonės.

E. Mackevičius pripažino, kad eksportuojami mėsos produktų kiekiai už Atlanto nėra dideli, tačiau jie gali augti. Aišku, jeigu nepamaišys kokie nors politiniai vėjai, dėl kurių bet kur ir bet kada verslas gali nukentėti. Štai nesena patirtis: JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu kai kurių ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, žemės ūkio produktams buvo įvesti muito mokesčiai, apie penktadaliu pabranginę eksportuojamą produkciją.

„Nėra ko tikėtis, kad eksportas į Ameriką stipriai pakeis mūsų eksporto struktūrą. Tikrai nebus tokių kiekių, kuriuos veždavome į artimąjį užsienį. Bet žinome, kiek netekčių turėjome, kai tos rinkos užsidarė. Geriau turėti daugiau galimybių eksportuoti, vežti įvairius perdirbtus produktus į tas rinkas, kur juos galima geriau parduoti ir iš visų rinkų susirinkti uždarbį. Taip dirba Lenkija, kuri turi daug daugiau realizacijos rinkų. Lenkai sugeba patiekti didesnį kiekį, gauti geresnę kainą ir daugiau mokėti augintojams“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Jis užsiminė apie dar vieną aspektą, kurį reikia deramai įvertinti eksportuojant į Ameriką – Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ar kitose ES šalyse vytintas ir šalto rūkymo dešras bei kumpius, kaip vertingą maistą, vertina ir gurmanai, ir paprasti vartotojai. O Amerikoje už maistinę vertę yra aukščiau maisto saugumo reikalavimai, todėl vytinta dešra su pelėsiu kokiam nors pareigūnui gali pasirodyti nesaugi.

Sukėlė šypseną

E. Navickas akcentavo, kad Lietuvos mėsos sektoriui svarbi naujiena dar aktualesnė kiaulienos kainų krizės akivaizdoje. Tačiau kiaulių augintojams tai sukėlė šypseną. „Pirmiausia mums labai reikia pasistengti, kad pamaitintume Kauną ir Vilnių – pasigaminame jau gal net mažiau nei pusę to, ką suvartojame. Lietuviai mėgsta kiaulieną, daug jos suvartoja. Jeigu kažkokiu būdu susitvarkytume viduje, pasigamintume nors antra tiek kiaulienos, kiek dabar gaminame, galima būtų kalbėti ir apie eksportą. O dabar, kai situacija tokia apverktina, koks čia gali būti optimizmas dėl eksporto“, – ŪP savo nuomonę išsakė Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.

Jis pridūrė, kad apie tokią galingą rinką kaip JAV reikėtų kalbėti atsargiau ir nuosaikiau, nes ten galima patekti su išskirtiniais produktais gurmanų grupėms. Tai neišgelbės kiaulininkystės sektoriaus, kuris išgyvena krizę.

„Maždaug pusantrų metų kiaulių augintojai vos kvėpuoja. Šis laikas jiems siaubingai nepalankus. Nenorėčiau būti blogu pranašu, bet kiaulių gali dar sumažėti. Norėtųsi, kad ministro optimizmas dėl eksporto rinkų pasireikštų nuoseklumu“, – efektyvių valdžios veiksmų pasigedo „Gražionių bekono“ vadovas.

Turi lašinių – esi ponas

Žemės ūkio ministras pabrėžė, kad kiaulių augintojai nėra pamiršti – pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas kiaulininkystės sektoriui numatyta daugiau nei 20 mln. Eur investicinės paramos. Tačiau E. Adomavičius abejojo, ar Lietuvos kiaulių augintojai išgalės pasinaudoti šia parama. „Kai pusantrų metų taip nukritusios kainos, koks bankas duos kreditą? Kita vertus, tik kamikadzės ims paramą, kreditą ir investuos nežinant, kas bus toliau. Man nesitiki, kad visa ta parama bus įsisavinta“, – neslėpė jis.

Patyręs vadovas ir kiaulininkystės specialistas su nerimu svarstė žemės ūkio produkcijos gamintojų ateitį – ne tik kiaulininkystės. „Lietuvai reikia pasigaminti visko, ko mums patiems reikia. Aišku, bananų ir apelsinų neauginsime, bet tai, ką galime auginti, turėkime, nes jeigu atveš iš svetur – nežinia, kada, kaip ir už kiek. Kai turi savo lašinukų, svogūnų ir duonos – esi sau ponas“, – aiškino E. Adomavičius.

Už liberalią rinką

Prof. dr. Viktoras PRANCKIETIS

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Tarp Lietuvos ir JAV yra pakankamai sutarčių, kurios leidžia eksportą. Tik produkcija turi atitikti  keliamus kokybės reikalavimus. Regis, daug mūsų nuvežtų produktų būna labiau lenkų parduotuvėse. Gerai, kad dvi katalikiškos tautos ten bendradarbiauja. Ministras gali politiškai padėti nuspręsti, bet eksporto rinkas visada atranda gamintojai. Čia papildomai politinės sėkmės daug ir nereikia. Kitas dalykas – problemos dėl Kinijos rinkos, ji užsidaro ir, turbūt, jos neteksime.

Dar vienas momentas – dėl žemės ūkio ministro paskelbtos žinios apie grūdų eksportą į Taivaną. Kalbėjau su grūdų eksportuotojais, kurie sakė, kad jiems jokio ministro sprendimo šiuo atveju nereikia, nes tai neturi jokios įtakos rinkai. Papildomo susitarimo nereikia, nes šalys paprastai skelbia tik savo fitosanitarinius reikalavimus, kad grūdai turi būti be jokių kenkėjų, fumiguoti ir be fumigavimo likučių. Mūsų eksportuotojai neveš grūdų į Taivaną, nes labai pakiltų kaštai. Ministrui sakiau, kad tai perteklinė informacija.

Kiaulių auginimo situacija Lietuvoje tokia, kad esame nusprendę primokėti 30 Eur už parduotą kiaulę, nors nuostolis, regis, – 40 Eur. Jeigu užaugintume dvigubai, valstybei reikėtų primokėti dvigubai daugiau paramos. Turbūt neturėtume liberalioje rinkoje kalbėti apie tokį sureguliavimą – nesvarbu, kiek kainuoja, bet būtinai užauginti savo. Prekybos tinklams nenurodysime, iš kur pirkti produktus. Daug produkcijos atgabenama iš Lenkijos, mes mėgstame paburbuliuoti, kad neapsaugome savo rinkos. Bet mes priklausome Pasaulio prekybos organizacijai ir negalime nepaisyti taisyklių, kurios sako, kad rinka turi būti atvira.

Eksporto skaičiai

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių į JAV eksportuota 5 933 t pieno produktų, 573 t žuvininkystės gaminių, 208 t mėsos gaminių ir konservų, 65 t kulinarinių gaminių, 42 t gyvūnų augintinių ėdalo.
• VMVT specialistai priminė, kad nuo 2016 m. vykdoma eksporto leidimų kiaušinių produktams gavimo procedūra, tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks ją užbaigti.
• Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuva į JAV daugiausia eksportuoja augalinius produktus. 2020 m. į šią šalį eksportuota maisto produktų už 66,4 mln. Eur. Augalinių produktų – už 27,2 mln. Eur. Šių metų tendencijos dar geresnės – šių produktų sausio–rugpjūčio mėn. eksportuota 32,7 proc. daugiau nei per tą patį pernykštį laikotarpį.
• Daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės kviečių glitimo. Pernai jo eksportas sudarė 38,9 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. 2021 m. sausio – rugpjūčio mėn. kviečių glitimo eksportuota dar daugiau – 43,2 proc.
• Eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 24 vietoje iš 154 eksporto partnerių.

Autorės ir redakcijos nuotraukos