Į aruodus byra „kepti“ grūdai

Lietuvos laukuose kombainai darbuojasi miežių, rapsų laukuose, o kitą savaitę prasidės didysis darbymetis kviečių plotuose. Šiemetę javapjūtę paankstino užklupę karščiai, kurie lyg džiovykloje ėmė sausinti grūdus, pristabdė augalų vegetaciją ir natūralius brandimo procesus.

Žemdirbiai kiek sutrikę: ar jau skubėti kulti, ar dar laukti, kol augalus atgaivins vasaros lietus. Tačiau kai kur prašniokštusios audros, liūtys ir kruša jau dalį darbų už žemdirbius atliko. Anot specialistų bei javų augintojų, planuotų rekordinių derlių tikriausiai nebus, tačiau jei supirkimo kainos bus palankios, viskas bus gerai.

Vilkaviškio krašto ūkininkas Gintautas KLIMAVIČIUS: „Važiuojame kulti rapsų. Drauge su sūnumi Linu jų turime pasėję apie 30 ha. Žieminiai miežiai mūsų ūkyje jau nukulti. Šiemet vieni pirmųjų rajone (liepos 10 d.) išvarėme kombainą į miežių laukus. Ne iš mandrumo, o dėl to, kad miežiai buvo jau labai sausi – drėgnumas siekė 11–13 proc. Žieminių miežių auginome 17 ha, iš hektaro kūlėme apie 6,5 t. Visa, ką prikūlėme, tiesiai iš laukų vežėme supirkėjams. Šiemet už žieminių miežių toną pradžioje gavome po 160 Eur, o po kelių dienų kaina 5 Eur nukrito. Derlius ne itin džiugina. Antai vienam ūkininkui jau kūlėme žieminius kviečius, byrėjo vos 4 t/ha. Grūdai tokie sudžiūvę, kad kuliant išbyra kartu su pelais. Juokavome, kad ir kuliame, ir sėjame keptus grūdus. Ši kaitra ne tik javams, bet ir jų augintojams – iššūkis. Gerai, kad naujoje technikoje yra kondicionieriai, kitaip būtų neįmanoma dirbti. Senasis kombainas turbūt būtų uždusęs, o naujasis darbuojasi normaliai. Auginame ir 30 ha belukščių avižų. Jas perka lenkai ir gamina vaikų maistelį, o štai Lietuvoje jų niekam nereikia. Už avižas lenkai neblogai moka ir jos gerai tinka sėjomainai. Kūlėme 4 t/ha. Be to, belukštes avižas lengva išimti iš kitų metų pasėlių. Vykdydami žalinimo programą esame pasisėję ridikų, žirnių. Iš viso dirbame per 200 ha, kuriuos sudaro apie 40 gabaliukų. Vieni yra aplink mūsų Sodėnų kaimą, o kiti nutolę ir už 10 kilometrų. Didžiausius plotus mūsų ūkyje užima kviečiai. Savo laukuose jau keletą metų taikome neariminę žemdirbystę ir tuo nenusivylėme. Ypač ji pasiteisina, kai tokie sausi metai: žemė išsaugo drėgmę, laukai atrodo labai gražiai, o derliai irgi puikūs. Pernai rapsų kūlėme 6 t/ha. Kiek bus šiemet, dar pamatysime. Kviečių  tikimės kulti apie 8 t/ha, tikriausiai kitą savaitę pradėsime kūlimą. Svarbu, kad lietūs neužkluptų, nes pietvakariniuose rajonuose šiomis dienomis sinoptikai žadėjo nemažas liūtis.“

Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius KUPRELEVIČIUS: „Mūsų krašte javapjūtė dar tik prasideda, tad spręsti apie derlių ankstoka. Tikimės, kad karščiai didžiulės žalos nepadarė, mat čia nestigo drėgmės. Svarbu, kad orai nepabjurtų ir leistų žemdirbiams sėkmingai nukulti javus.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis JUNDULAS: „Situacija kiekviename regione gana skirtinga. Suvalkijoje nieko tragiško nėra. Antai Šakių ūkininkai džiaugiasi, kad tokių rapsų dar nėra buvę ir jų derlius tikriausiai viršys visus rekordus. Nors visada yra pavojus, kad kruša ar audra pirmiau į laukus įsisuks, nei kombainai atvažiuos. Kai kuriuose regionuose būtent taip jau nutiko, kai ūkininkai prarado kone 90 proc. rapsų. Su javais irgi yra gana įvairiai. Vieni skundžiasi, kad išdžiūvo, kiti dar planuoja, kad bus pasiekta gera branda ir didelis derlius. Buvo geras pavasaris, pakako drėgmės, o kad jis buvo vėsokas, javams tikrai nekenkė. Birželį ir liepą buvo daug saulės. Aš tikiuosi, kad nemažai bus ekstra klasės grūdų.  Saiko svoris gali būti šiek tiek mažesnis, nors jei šiek tiek palynos, dar šiek tiek pildysis grūdas, mat dar tikrosios vaškinės brandos nėra, grūdas nesukietėjęs, jei lapai žali, augale chlorofilo gamyba vyksta, tikiuosi, kad grūdai dar pastambės. Aišku, labai svarbu, kokias maisto medžiagas augalai gavo iš dirvos ar per lapus, tuomet jie yra atsparesni šiai minisausrai, kaip aš vadinu. Tikėkimės, kad viskas bus neblogai, svarbu, kad supirkimo kainos būtų geros.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas JANKAUSKAS: „Šiomis dienomis darėme apklausą, tai pirmieji byrantys grūdai rodo, kad rezultatai nebus tokie optimistiniai, kokių tikėjomės birželio pradžioje.  Nors žieminėms kultūroms drėgmės dirvožemyje netrūko, atėjusi kaitra padarė savo – grūdus išdžiovino ir jie yra smulkesni, nei buvo pernai, o derlingumas tikriausiai bus mažesnis.

Šiuo metu kuliami žieminiai miežiai, kitą savaitę prasidės rapsų kūlimas ir įsibėgės pagrindinė javapjūtė kviečių laukuose. Ji bus maždaug savaite ankstesnė nei pernai. Deja, rekordiniu derliumi vargu ar galėsime pasigirti. Žieminių miežių šiemet žemdirbiai kulia vidutiniškai apie 5–5,5 t/ha, o gerais metais Lietuvos vidurkis yra apie 6,5 t/ha ir daugiau. Grūdai yra išdžiovinti kaitros. Bene sudėtingiausia situacija yra Rytų Lietuvoje, nes ten labai stigo drėgmės. Ypač tai atsiliepė kukurūzams. Jų sėja buvo vėlyva ir drėgmės stoka kritiškai paveikė – kukurūzai stypso laukuose susisukę kaip išdžiūvusios nendrės. Gero javų derliaus irgi tikriausiai tame krašte nebus. Rapsų laukai kol kas atrodo neblogai. Žinoma, kur prašniokštė audros ir kruša, nuostolių nepavyko išvengti, bet juos turėtų bent iš dalies kompensuoti draudimas.

Ūkininkai pastebi, jog šiemet rapsų aliejingumas gali būti nemažas, o ir rapsų derlius neturėtų nuvilti. Skirtinguose regionuose ir situacija gana skirtinga, bet kaitra visur padarė savo.

Kaip įprasta, kūlimo metu ir maždaug iki spalio dėl atsiradusios didelės grūdų pasiūlos derliaus supirkimo kainos krinta. Beje, šio pavasario pradžioje grūdų kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, pernykščius kviečius kai kam pavyko parduoti už 230 Eur/t. Tokie sandoriai ūkininkui duoda neblogą pelną. Tačiau nesnaudžia ir trąšų pardavėjai – vos tik pakyla grūdų kaina, tuoj šokteli ir trąšų kaina. Be to, trąšų kainą padidino ir išaugusi dujų kaina.

Kai kas nuogąstauja, kad, susikomplikavus politiniams santykiams su Rusija ir Baltarusija, gali kilti problemų dėl trąšų, tačiau alternatyvų esame numatę ir krizinė situacija neturėtų susidaryti. O štai Ukraina, pareiškusi, kad ji ketina kviečiais užpildyti visas rinkas, gali ir nusvilti, tokių ambicijų buvo ir ankščiau, bet pernai jų grūdų eksportas krito 15 proc. Žinoma, Ukraina technologiškai stiprėja, turi rimtų ambicijų, bet tam tikri ribojimai – logistiniai, išteklių, ekologiniai – vienaip ar kitaip pareguliuoja perteklinį grūdų srautą. Beje, Rusija irgi savo derliais prieš visus puikavosi, o šiemet įvedė eksporto muitus, kurie grūdų eksportą iš šios šalies gerokai sumažino. Visiškai nekreipti dėmesio į jų pareiškimus negalima, nors rimtos grėsmės mūsų grūdų augintojams kol kas nematau. Kur kas problemiškiau vertinčiau šiuo metu diegiamą žaliąjį kursą, kuris gali gerokai sumažinti Lietuvoje grūdų gamybą.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Vytautas LIAKAS: „Šiemet prognozuotas rekordinis javų derlius vargu ar toks bus iš tikrųjų. Karštis, sausra derlių sumažins. Pavyzdžiui, rapsai nemažai nukentėjo nuo ligų ir kenkėjų, o kviečių grūdai jau sudžiūvę ir labai smulkūs, tad kalbėti apie rekordinius derlius turbūt dar per anksti. Šis karštis augalų fiziologijai yra visiškai priešiškas. Kviečiams maksimali temperatūra yra 24 laipsniai, o kai šilumos daugiau, sutrinka fotosintezė. Jau daugiau kaip 2 savaites turime temperatūrą, siekiančią per 30 laipsnių, tai ekstremali situacija kviečiams, nes sustoja visi fiziologiniai procesai ir prasideda džiūvimas. Kai kurias veisles ši kaitra užklupo grūdo vystymosi tarpsnyje, tad jie liko neišsivystę – ne augo, o džiūvo. Matome, kad javų varpų viršūnėse labai daug smulkių grūdų, o tai reiškia, kad jie iš kombaino išbyrės drauge su pelais ir derlius nukentės.

Iki šių kaitrų tikrai buvo galima prognozuoti rekordinius derlius, nes pasėliai atrodė labai gražiai, pakako drėgmės ir saulės, bet dabar augalų paviršiuje temperatūra kaip grūdų džiovykloje – apie 41 laipsnis ir dar vėjas pučia. Čia panašiai kaip Ukrainoje – pasėliai iš pradžių atrodo idealiai, bet kai užplūsta vasaros karščiai, derlius gerokai nukenčia.

Labai svarbu, kad žemdirbiai atkreiptų dėmesį į žemės dirbimą, nes tai turi nemažos įtakos. Kulti javus ar dar laukti, dabar atsakyti sunku. Antai rapsų drėgnumas kai kur 9–10 proc., tai aišku, nėra ko laukti, reikia kulti. O javų irgi kai kur stiebai dar žali, o grūdai – jau sausi. Kažko tikėtis ir laukti nežinia, ar verta. Pats blogiausias scenarijus būtų, jei prasidėtų liūtys, tuomet sudžiovintų grūdų dar ir nukulti žemdirbiai negalėtų. Geriausiai šiuo metu turbūt jaučiasi kukurūzai. Ten, kur dirvožemyje pakanka drėgmės, jis nesuslėgtas, kukurūzai klesti.

Kas taiko neariminę žemdirbystę, drėgmę žemė neblogai išlaiko, likęs ant paviršiaus šiaudų mulčas šiek tiek apsaugo, lietus nesuplūkia dirvožemio, o kai karšta, per šiaudus dirva tiek neįkaista. Pavyzdžiui, Čekijoje, Bulgarijoje agresyviai žemės nedirba tam, kad išsaugotų drėgmę, o kai pas mus dažnai būna drėgmės perteklius, tai mes dažniau taikome agresyvias žemės dirbimo technologijas tam, kad išgarintume drėgmę. Dabar mums tai neišeina į naudą, nes drėgmę tenka saugoti.

Beje, šiais metais labai daug įvairiausių kenkėjų, kurie alina augalus, tad žemdirbiams tenka atkakliai su jais kovoti. Laimė, augalai šiemet grybinėmis ligomis beveik neserga. Kalbant apie šiemetį derlių, prognozuoti dar sunku, nes dar neaišku, kokia bus tūkstančio grūdų masė. Pavyzdys: jei javų tankumas hektare yra 6 milijonai, o varpos produktyvumas apie 1,5 gramo, tai bus kuliama apie 9 t/ha, o dabar dar neaišku, koks bus varpos produktyvumas, gal tik koks gramas, nors pasėlių tankumas toks pats, tačiau iš tokio pat ploto pavyks prikulti tik apie 6 t. Kad derlius bus mažesnis, tikriausiai jau aišku, bet kiek jis bus mažesnis, dar pasakyti sunku. Kalbėti apie rekordinius derlius aš šiuo metu nedrįsčiau, nes grūdai labai smulkūs ir sausi.“

Rasa SMILGYTĖ

ŪP korespondentė

Ūkininkų Gintauto ir Lino KLIMAVIČIŲ nuotrauka

2021-07-18