Į ateitį ar atgal – į akmens amžių?

Reikia sėtinių pievų

Apie 26 tūkst. Lietuvos ūkių turės atkurti maždaug 87 tūkst. ha daugiamečių pievų – saugoti jas esame įsipareigoję ES. Tokia prievolė atsiranda, kai daugiamečių žolynų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės plotų santykis sumažėja daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, palyginti su referencine 2018 m. santykine dalimi (695 tūkst. ha daugiamečių pievų), Lietuvoje daugiamečių pievų sumažėjo 18,64 proc., todėl jas privalu atkurti. Jeigu kas šio reikalavimo neįvykdys, sulauks finansinių sankcijų.

Tikinama, kad daugiamečių pievų išlaikymas yra labai naudingas pirmiausia dėl aplinkosaugos. O kokie ūkininkų interesai ir poreikiai? Grūdininkams, sodininkams, daržininkams pievų nereikia.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai dažnai kalba, kad daugiametės pievos reikalingos gyvulių augintojams, tačiau šių atstovai šneka priešingai.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teigė nuolat akcentuojanti, kad kalbos, jog gyvulininkams būtinos daugiametės pievos, nieko vertos, nes tos pievos nėra jokia panacėja. „Jų tikrai nereikia visiems gyvulininkams. Jeigu ūkis orientuojasi į produktyvumą, gamybos efektyvumą ir konkurencingumą, jeigu įgyvendina europinėmis lėšomis remiamus projektus, parengtus pagal ŽŪM parašytas taisykles, tada niekaip neišsiversi be sėtinių pievų, nes reikia baltymingo parašo. Sėtinę pievą gali 3–4 kartus per metus pjauti ir dar nuganyti. Gyvulininkams reikia būtent tokių pievų, iš kurių hektaro gaunamas maksimalus kokybiškos žolės derlius. Juk to paties, t. y. derlingumo, siekia ir grūdų augintojai“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino pieno gamintoja.

Pasak jos, daugiametės pievos tinka tiems, kurie ekstensyviai augina galvijus, turi kalvotų laukų ir pan. Už ekstensyvų gyvulių ganymą galima gauti papildomų išmokų, tačiau tokiam ūkiui sudėtinga išgyventi iš gamybos. „Ekstensyviai augindamas, gausi mažiau pajamų už produkciją, bet gali gauti daugiau išmokų. Čia ūkininko pasirinkimas, bet mes siekiame efektyvios gamybos. Tie, kurie vykdo projektus, yra įsipareigoję didinti primilžius, taigi, automatiškai privalo didinti iš 1 ha gaunamą pašarų kiekį. Ieškome vis geresnės žolynų sudėties, kad pašaras būtų kokybiškesnis“, – dėstė ūkininkė.

Gamybos efektyvumo siekiantys ūkiai pievas paprastai atnaujina kas 3–4 metus, o dabartinė prievolė išlaikyti daugiametes pievas – amžiams. „Net jeigu ūkininkas žemę norės išnuomoti ar parduoti, naujas savininkas privalės perimti šią prievolę“, – peikė tvarką R. Bernatonienė.

Be gero pašaro  nebus pieno

Telšių rajono ūkininkė Ieva Stanienė, skirianti daug dėmesio galvijų genetikai ir skinanti laurus už gyvulių genetinę kokybę bei karvių produktyvumą, nenustoja stebėtis, kad nūnai valdininkai ir politikai dedasi geriau žinantys, ką sėti, auginti, kokią sėjomainą taikyti. „O mes, ūkininkai, kaip kokie kvaileliai turime jų klausyti. Ir kuo toliau, tuo daugiau tokių reikalavimų nuleidžiama, kad neretai norisi tik bėgti per laukus“, – prisipažino pieno gamintoja.

Ji laiko daugiau kaip 100 karvių, nuolat gerina bandą, atlieka genominius tyrimus ir atrenka karves pagal genetinį potencialą. „Jeigu mano ūkio karvytė duoda 30 l pieno per parą, ją parduodu mėsai. Nieko nepadarysi – reikia skaičiuoti. Ūkininkai dažnai nėra baigę finansinių mokslų, vieni skaičiuoja vienaip, kiti – kitaip, bet aš manau, kad nereikia laikyti karvių, kurios ūkiui neduoda naudos. Ar konkrečią telyčaitę apsimokės laikyti, parodo genominiai tyrimai. Tai yra pagrindas, kad turėtume karves, o ne ožkas“, – ŪP aiškino I. Stanienė. Ji apgailestavo, kad pernai nebeliko šių tyrimų dalinio kompensavimo.

Ūkininkės laikomų karvių daugiamečių pievų žole nepašersi. „Žolės pagrindas – baltymas, kuo jo daugiau, tuo pigesnis karvyčių racionas, reikia mažiau pridėti pirktinių pašarų – sojų, rapsų. Jeigu mes pievas laikysime 5, 8 ar 10 metų, baltymo nebus. O be gero pašaro nebus ir produktyvumo“, – konstatavo pieno ūkio savininkė.

Žemės ūkis – kaip šašas?

I. Stanienei apmaudu, kad žemės ūkis nereikalingas nei žemės ūkio ministrui, nei Vyriausybei: „Jis jiems esąs kaip koks šašas, nors visi labai gerai žino, kad 2008 m. žemės ūkis išgelbėjo Lietuvą. Ir iki šiol tempia.“

Pasak jos, kai ūkininkai pradėjo efektyviau dirbti, skaičiuoti ir didinti produktyvumą, pievų pradėjo mažėti. „O mūsų ponai absoliučiai nemoka Briuselyje argumentuoti ir nuvažiavę ten išsiaiškinti, kad iš daugiametės pievos pašaro karvutė nebus produktyvi ir daug pieno neduos. Kita vertus, manau, kad Lietuvos ūkininkas, ypač konkurencingas ir aktyvus, ES nelabai ir reikalingas, labiau, matyt, reikalingos mūsų visų burnos“, – savo nuomonę redakcijai išsakė ūkininkė.

Atsisuko prieš žemdirbius

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.