Į dugną nureitinguota valstybės agrarinė politika

Lietuvos rinkėjai nubaudė politikus, kurie per besibaigiantį politinį ciklą vadovavo šalies žemės ūkiui – iš aštuonių Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narių į naująjį parlamentą pateko tik du. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė taip pat pralaimėjo rinkimus, gruodžio pradžioje neteks posto ir apskritai ketina pasitraukti iš didžiosios politikos. „Ūkininko patarėjas“ paprašė žemdirbių ir pačių politikų apibūdinti ministerijos bei komiteto veiklą per Darbo partijos erą (pastaruosius ketverius metus), įvertinti, koks palikimas teks naujiesiems šių institucijų vadovams ir pasvarstyti, kas iš dabartinių galimos valdančiosios koalicijos narių geriausiai tiktų vadovauti ministerijai ir KRK.

Sunkiausia ministerija? Viena iš Darbo partijos lyderių V. Baltraitienė Žemės ūkio ministerijai pradėjo vadovauti ne nuo XVI Vyriausybės veiklos pradžios (2012 m. gruodžio), bet įpusėjus kadencijai, 2014 m. liepos 17-ąją (Prezidentūros smarkiai išbartas 2014 m. liepos 9 d. dėl „šeimos rūpesčių“ iš šio posto pasitraukė zooinžinierius Vigilijus Jukna). Šiemet rugsėjo 28-ąją Seimui svarstant opozicijos interpeliaciją V. Baltraitienei, ministrė tvirtino, kad XVI Vyriausybėje nebuvo nė vieno kito ministro, „kuriam teko sektorius, apimtas iškart net trijų kataklizmų: pasaulinės pieno krizės, trukusios ištisus dvejus metus, afrikinio kiaulių maro, pasklidusio po visą Rytų Europą, ir staiga nutrūkusio du dešimtmečius vien į Rusijos rinką nukreipto eksporto“.

Suvaldė embargą ir marą Gindamasi nuo opozicijos kaltinimų dėl Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų (Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros) vadovų prasto, neskaidraus darbo, auksinių labdaringų kėdainietiškų mėsos konservų, valstybiniuose žirgynuose neprižiūrimų, kuinais virtusių ristūnų, uždarų pomedžioklinių pobūvių Latvijos žemės ūkio ministro garbei, ministrė V. Baltraitienė atšovė, kad nuo 2015 metų Žemės ūkio ministerija surado 13 naujų rinkų lietuviškai laukų, daržų, sodų ir tvartų produkcijai, kuri dabar pasiekia net Kiniją, Japoniją, JAV, nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. liepos Lietuvos pieno gamintojams suteikė 80 mln. eurų paramą iš ES ir nacionalinio biudžeto, suvaldė „kaimynines šalis negailestingai pasiglemžusį afrikinį kiaulių marą“. „Ūkininko patarėjas“ bandė gauti iš ministrės platesnį komentarą, bet V. Baltraitienė į telefono skambučius neatsiliepė.

Kiti tegul padaro geriau Išrinktas į naująjį Seimą dabartinis parlamento Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Čimbaras su „Ūkininko patarėju“ bendravo noriai. „Beveik visą laiką buvau eilinis KRK narys. Vadovauti komitetui pradėjau tik šiemet gegužės 9 d. (pas liberalus perbėgus ankstesniam KRK pirmininkui Sauliui Bucevičiui – red. past.). Per 4 metus padarėme nemažai. Patvirtinome Pluoštinių kanapių įstatymą, ūkininkų, žemės ūkio produkcijos gamintojų naudai pataisėme Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, stengėmės padėti smulkiesiems, ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams. Ne viskas pavyko“, – laikraščiui prisipažino P. Čimbaras. Anot antrai Seimo kadencijai perrinkto P. Čimbaro, jis nesiblaškys ir toliau dirbs Kaimo reikalų komitete. „Į KRK dabar ateis daug Žemės ūkio rūmų narių. Bet valdžią paimti lengviau negu išlaikyti. Suteikta didelė rinkėjų pasitikėjimo paskola vėliau gali virsti nepasitenkinimo cunamio banga. Padėsiu komiteto naujokams perprasti įstatymų leidybos, parlamentinės veiklos taisykles. Daug bus norinčių tapti KRK pirmininku. Juk tai toks postas – o-ho-ho!“ – pranašavo P. Čimbaras.

„Ekologija“ iš „Sanitex“ sandėlių Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pažėrė daug priekaištų dabartiniams Lietuvos agrarinės politikos kūrėjams. „KRK „parama“ ekologiniams ūkiams – tik žodžiais. Ministerija elgėsi kaip tinkama, nors pagal Seimo statuto 50 straipsnį KRK turėjo ją prižiūrėti. Iš tiesų jokios parlamentinės agrarinio sektoriaus įstaigų kontrolės nebuvo! Seimui ekologinis ūkis – tarsi trečiasis brolis. „Darbiečiai“ net nepasivargino ekologinio ūkininkavimo pripažinti agroaplinkosaugine programa. Smagu būdavo klausytis ministrės V. Baltraitienės, kai ji kalbėdavo užsienyje – Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Vokietijoje, per Berlyno „Žaliosios savaitės“ mugę pristatinėdavo „ekologiškos žemdirbystės šalį Lietuvą“. O valstybės viduje mūsų darželinukai, mokiniai, ligoninių pacien­tai, kariai tuo pat metu būdavo maitinami per „didmeninės prekybos, gabenimo ir pristatymo lyderę Baltijos šalyse“ „Sanitex“ bendrovę pigiausiai nupirktais produktais iš užsienio (dažniausiai Lenkijos)! “ – nueinančia šalies valdžia piktinosi S. Daniulis.

Gal savam lyderiui pasiseks? Ekologinių ūkių asociacijos vadovas tikisi permainų. „Esu atsargus optimistas. Dažniausiai minimas kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas – savas, ilgametis žemdirbių savivaldos lyderis. Bet kažkada ir su kitu ūkininku Kaziu Starkevičiumi siejome daug vilčių. Tiesa, jis supaprastino ES investicinės paramos taisykles, daugiau smulkesnių ūkininkų ja galėjo pasinaudoti, tačiau K. Starkevičiaus laikais Žemės ūkio rūmai negavo iš ministerijos prašytų žemės ūkio administravimo funkcijų. Gal agrarinės visuomeninės veiklos veteranui B. Markauskui tai pavyks padaryti? Klausiau – tiesiai neatsakė“, – teigė S. Daniulis. Pasak S. Daniulio, partijos pavadinimo antroji dalis netgi įpareigoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungą rūpintis ekologinio ūkininkavimo plėtra.

Naujas anekdotas – liberalas ūkininkas Bet, tarsi likimo ironija, vienintelis į naująjį Seimą išrinktas tikras sintetinių trąšų, pesticidų ir herbicidų nenaudojantis ūkininkas perlojiškis Juozas Baublys priklausys... Liberalų sąjūdžio frakcijai, kuriai lietuviškas žemės ūkis – tarsi šuniui penkta koja. „Idėjinių ekologų Seime praktiškai nebus. Kol kas ekologiniai ūkiai augina ir pagamina tiek, kiek sugeba parduoti ūkininkų turgeliuose. Jeigu valstybė fiksuotomis kainomis supirktų mūsų produkciją, sugebėtume pamaitinti darželius, ligonines, kalėjimus ir kariuomenę. Kaip Danijoje. Ten 80 proc. viešojo maitinimo valgiaraščio – ekologiški produktai, nors danų žemės ūkis bene labiausia chemizuotas Europoje. Surašysime savo siūlymus ir įteiksime naujai valdančiajai koalicijai. Gal įtrauks juos į XVII Vyriausybės programą...“ – vylėsi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas S. Daniulis.

Visiškai apleistas sektorius Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas labai neigiamai vertina ketverius metus Lietuvos žemės ūkį kontroliavusios Darbo partijos palikimą. „Mūsų sektorius visiškai apleistas. Labai nukentėjo. Tik dėl grūdų augintojų apsukrumo galutinai nebankrutavome. Bet investicijų plėtra sustojo. Ministerijos vadovybė nesuprato, kokia grėsminga padėtis. O kai galva nesusigaudo, iniciatyvos imasi žemesnės valdininkų grandys. Pasek­mes matome, juntame“, – negailestingai buvusius valdančiuosius taršė A. Macijauskas, pats 2008–2011 metais dirbęs konservatorių žemės ūkio viceministru.

Du stiprūs agrarininkai Ir Kaimo reikalų komitetas, anot A. Macijausko, „nesublizgėjo“. „Didžioji“ KRK iniciatyva – vadinamoji pirmųjų hektarų tiesioginė išmoka – padarė nemažą žalą Lietuvos žemės ūkiui. ES pinigai faktiškai buvo išdalyti smulkiesiems ūkininkams pravalgyti, nors buvo galima iš Kaimo plėtros programos leisti šeimų ūkiams lengviau, be biurokratizmo pertekliaus įsigyti žemės ūkio technikos, padargų. Akivaizdu, kad KRK įsakmiai liepdavo ministerijai „kepti“ populistinius teisės aktus, kurie kenkė šalies ekonomikai“, – iš Darbo partijos sužlugusios strategijos laimėti Seimo rinkimus pasišaipė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, dabartiniame Seime matantis du stiprius agrarininkus – B. Markauską ir K. Starkevičių.

Nelygios jėgos Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas vienintelis stojo ginti ministrės V. Baltraitienės. „Ministerijos planai buvo geri, bet aplinkybės susiklostė nepalankiai. V. Baltraitienė bandė įgyvendinti paramos žemės ūkio kooperatinėms bendovėms planą, kurį jos pirmtakas V. Jukna buvo padėjęs į gilų stalčių, stengėsi numušti pridėtinės vertės mokestį pripažintų žemės ūkio kooperatyvų narių tarpusavio sandoriams nuo 21 procento iki 5 nuošimčių, kovojo su žemės ūkio produkcijos (ypač pieno ) perdirbėjų oligopolijomis“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino J. Kuzminskas. Bet, anot direktoriaus, KRK, Prezidentūra „kūnais gulė“, kad nebūtų reguliuojami gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiai. „Nuogąstauta, kad rinkos konkurencijos principas bus pažeistas, Lietuva pasidarys antrąja Baltarusija, nors net vokiečiai antkainius reguliuoja. Ministrės ir jos priešininkų jėgos buvo nelygios“, – apgailestavo J. Kuzminskas.

Teks nukasti du bulvių derlius Pasak J. Kuzminsko, dabar reikia kantriai palaukti ir palinkėti sėkmės naujajai valdančiajai koalicijai, būsimam ministrui ir KRK vadovui. „Kandidatas į žemės ūkio ministro postą B. Markauskas ir, galbūt, jei kiti koalicijos partneriai sutiks, naujasis KRK pirmininkas Andriejus Stančikas – abu ūkininkai, pieno gamintojai. Tikriausiai pora sezonų šviežių bulvių praeis, kol pamatysime, kaip jiems sekasi. Reikės visiems įtempti jėgas, kad išliktų Lietuvos pienininkystė, apskritai žemės ūkis. Efektyviai naudokite paskutines europines lėšas iš Kaimo plėtros programos fondų, kol jie dar galutinai neišseko“, – naujajai šalies valdžiai palinkėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius J. Kuzminskas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.