Į natūralius vandens telkinius įveista per 13 milijonų žuvų jauniklių

Šiemet į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Daugiausiai, pagal vienetus, vandens telkiniai praturtinti plėšriosiomis žuvimis: lydekomis (1202,5 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7100,0 tūkst. vnt.), šamais (44,0 tūkst. vnt.) ir sterkais (2335,0 tūkst. vnt.). Taip pat šalies upės gausiai įžuvintos lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (114,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais eršketais (1,0 tūkst. vnt.), o ežerai – Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (1200,0 tūkst. vnt.).

Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2024–2026 m. projektą, šiemet į šalies vandens telkinius išleista 1152,0 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Mokslininkų atliktų Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plano vertinimo ir skaičiavimų rezultatai taikant ungurių populiacinį modelį rodo, jog migruojančių ungurių produkcija 2023 metais siekė 7,4 tonos, o per visą plano vykdymo laikotarpį (2011–2023 m.) vidutiniškai 16,7 tonos kasmet. Tęsiant įžuvinimo Lietuvoje darbus tokiu pačiu intensyvumu (vidutiniškai 1,1 mln. ungurių kasmet) prognozuojamas vidutinės metinės migruojančių ungurių produkcijos didėjimas iki apytiksliai 165 tonų 2030–2040 metų laikotarpiu. 

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą, šiemet Lietuvos vandens telkiniai dar bus įžuvinti lydekų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių ir lynų jaunikliais. Žuvų įveisimas bus vykdomas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias kasmet skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos – Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2024–2028 metams. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus.

Žuvys ir vietiniai vėžiai dirbtiniu būdu veisiami ir paauginami Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.). Žuvininkystės tarnyba, turėdama ilgametę dirbtinio žuvų veisimo patirtį, ne tik tobulina turimas dirbtinio žuvų veisimo ir ikrų inkubavimo technologijas bei diegia naujas, bet ir nuolat dalinasi patirtimi su kitų šalių žuvivaisininkais.

Šiemet Žuvininkystės tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniu institutu BIOR, pradėjo įgyvendinti INTERREG programos projektą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų. Tikimąsi, kad numatytos šio projekto veiklos ženkliai prisidės prie minėtų žuvų rūšių gerovės, padės palaikyti sveikas ekosistemas, taip pat apsaugos laukinių žuvų populiacijas.

Taip pat šiais metais Žuvininkystės tarnyba su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė partnerystės sutartį dėl programos LIFE projekto Integruotas vandens valdymas Lietuvoje įgyvendinimo. Projekte numatytas įstaigos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Simne (Alytaus raj.) cecho pritaikymas plėšriųjų žuvų paauginimui, žuvų įveisimas į Lietuvos vandens telkinius bei taršos mažinimą Dovinės upėje. Tikimąsi, kad šios veiklos subalansuos mūsų vandenyse egzistuojančią ekosistemą.

Žuvininkystės tarnybos fotoinformacija