Į priekį veda aistra žirgams ir knygoms

Laukė, bet jos neįvyko

Ristūnų augintojas ir žirginio sporto entuziastas A. Pamarnackas beveik niekada iš lenktynių negrįžta be prizų – jo su meile auginami ristūnai skina laurus, kaip ir pats vadeliotojas bei jo sūnus Liutauras. Lenktynininkas aktyviai ruošėsi ir tradicinėms Sartų lenktynėms, tačiau šiemet jos neįvyko – buvo rengiama tik Sartų žiemos šventė, kur buvo organizuota žirgų eisena, parodomoji figūrinio važiavimo karietomis ir jojimo programa, bet nebuvo svarbiausios šventės dalies – ristūnų žirgų lenktynių.

„Labai stipriai ruošiamės Sartų lenktynėms. Šiemet Širvintose surengėme kontrolines varžybas, kurių metu vienas mano žirgas buvo antras, o kitas – trečias. Tad du maniškiai ristūnai, tikėtina, galėjo tapti prizininkais, bet, deja, lenktynių nebuvo. Pernai jose nedalyvavau, nes man buvo atlikta sąnario keitimo operacija, o šiemet ruošiausi ir sąlygos varžyboms buvo geresnės, bet jos kažkodėl neįvyko, matyt, nebuvo valdžios noro. Jeigu jau nežino, kuriai ministerijai – ŽŪM ar ŠMSM – priskirti žirgus ir lenktynes, tai nėra ką ir kalbėti. Anksčiau buvo aišku, kad organizuoja ir pagrindinį prizą teikia ŽŪM, būdavo ir rėmėjų, tad tas žirgas, kuris laimėdavo, visiems metams užsidirbdavo. Sartų lenktynės buvo didelė ir svarbi šventė – kaip atlaidai“, – kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“, nusivylimo neslėpė žirginio sporto aistruolis.

Žirgų lenktynėse panevėžietis pradėjo dalyvauti 1982 m., o žirgus pamilo ir prie jų prisirišo dar mokyklos laikais. Būtent Dusetose A. Pamarnackas 1984-aisiais pelnė pirmuosius laurus. „Tada pirmą kartą laimėjau trečiąją vietą, ligi šiol turiu išsaugojęs tai liudijantį diplomą. Kol turėjau už 5 tūkst. rublių nusipirkęs žirgą, nieko nelaimėjau, o kai įsigijau kainuojantį 10 tūkst. – pradėjo sektis kur kas geriau“, – prisiminė žirgų mylėtojas.

Visą gyvenimą lydi žirgai

A. Pamarnackas mokėsi tuometėje Žemės ūkio akademijoje, tapo agronomu, tačiau visą gyvenimą jį lydėjo žirgai. Tapęs ūkininku, jis laikė keliasdešimt arklių ir dalyvaudavo varžybose. Ir dabar jų nepraleidžia, tik žirgų ūkyje jau mažiau. Meilę žirgams paveldėjo ir jo sūnus Liutauras, taip pat ūkininkaujantis ir žirgų lenktynėse renkantis prizus.

Dabar ūkininkas laiko penkis suaugusius žirgus ir vieną beveik metinuką, trys ristūnai – lenktyniniai. Jiems ir vadeliotojams ypač sėkmingi buvo 2023-ieji, kuomet kartu su žirgu Pointillist buvo laimėtos keturios pirmosios ir dvi antrosios vietos, o su ristūnu Otello – viena pirmoji, keturios antrosios ir viena trečioji vietos.

„Tikrai turiu neblogus žirgus. Tiesa, pernai nedaug startavau, nes reikėjo sutvirtėti po operacijos, o užpernai su dviem žirgais buvo keturiolika startų, iš kurių dvylika baigėsi laimėtomis prizinėmis vietomis. Tik vieną dieną žirgai nėjo ir liko be laimėjimų“, – redakcijai pasakojo žirginio sporto veteranas.

Pagrindinis lenktynininkas, su kuriuo dabar skinami laurai, – Amerikos ristūnas Pointillist. Jis yra gimęs Italijoje, bėgiojęs varžybose Švedijoje, o dabar puoselėjamas A. Pamarnacko ūkyje. Šis ristūnas – vienas turtingiausių Lietuvoje žirgų, Švedijoje išlošęs labai solidžią sumą. Kitą ristūną – Otello – ūkininkas pats užsiaugino, o dabar daug vilčių deda į pernai rudenį Estijoje pirktą žirgą Diego Bob. „Jis dar jaunas, bet gerai padirbėjus galima daug pasiekti“, – tarstelėjo ŪP pašnekovas.

Gelbsti ūkis

Žirgą išlaikyti nėra pigu – reikia ne tik avižų, bet ir mineralinių medžiagų, kitų papildų, taip pat veterinarijos paslaugų, jau nekalbant apie priežiūrai skiriamą laiką. „Jei netepsi – nevažiuosi, ristūnams avižėlių nepakaks, reikia geresnių subalansuotų pašarų su priedais. Jų rinkoje pakanka, bet ir kaina atitinkama. Tarkime, 20 kg maišas kainuoja apie 30 Eur“, – kalbėjo žirgų augintojas.

Savo augintinius ūkininkas palepina įvairiais skanėstais, rudenį jie graužia obuolius, o dabar – morkas. Netoli yra daržininkystės ūkių, kurie mielai parduoda standartų neatitinkančių daržovių. „Žirgai labai mėgsta morkytes, dar ir duonos duodu, ypač ją mėgsta mažoji kumelaitė. Kaip kitaip žirgą prie savęs prisiriši – su meile ir skanėstais, tiesą sakant, geros vaišės patinka ir žmonėms“, – šypsojosi ūkininkas.

Kai išpuoselėti ristūnai laimi prizines vietas, šiek tiek uždirba ir pinigų, o jeigu laimėjimų nėra, žirgų išlaikymas – tik iš augintojų kišenės. Panevėžietis pastebėjo, kad menksta ir žirgų lenktynių priziniai fondai. „Dar užpernai už pirmąją vietą buvo galima gauti 250 Eur, tad laimėjus keturias pirmąsias vietas, vienas žirgas uždirbo 1 tūkst. Eur – jau vis šis tas. Pernykščiai  metai buvo „tušti“, o šiemet Širvintų varžybose už greičiausius žirgus skirta po 150 Eur. Bet reikia nepamiršti, kad reikia mokėti metinį nario, žirgo starto mokestį. Jeigu kažką laimi, tuos pinigus atsiimi, bet jei laimėjimo nėra, šį pomėgį reikia apmokėti iš savo kišenės. Mane gelbsti ūkis, kur nesunkiai išlaikau žirgus, bet tiems, kurie gyvena iš atlyginimo, tokia veikla užsiimti – daug sunkiau“, – aiškino žirgų augintojas.

A. Pamarnackas teigė manąs, kad sąlygos žirgų lenktynėms priklauso ir nuo valdžios požiūrio. „Širvintose važiuojame dar ant kolūkio laikais nutiesto tako, o Utenoje yra labai geras takas, bet jis – privatus. Negalime ten rungtyniauti, nebent tik retkarčiais, kada susitaria su hipodromo savininku. Galimybių visada būtų, tik reikia noro ir deramo požiūrio“, – svarstė ristūnų sporto aistruolis.

Edukacija vaikams

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.