Į žemės ūkį – pro juodus akinius

Aiškinimų neišgirdo

Gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimai vis griežtėja, o mūsų politikai ir valdininkai linkę drausti ir varžyti dar uoliau, nei to reikalauja Europos Sąjunga (ES). Europinėse direktyvose nėra nustatyta universalių reikalavimų kvapų ribinėms vertėms. Pasaulio sveikatos organizacija tokių rekomendacijų taip pat neteikia, nes tai yra šalių vidaus susitarimo sritis.

ES valstybės įvairiai sprendžia kvapų ribojimus. Lietuvoje po ilgų batalijų buvo sugriežtinta kvapų norma – nuo šių metų pradžios didžiausia leidžiama kvapų koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore sumažinta nuo 8 iki 5 europinių kvapo vienetų, nors tam nepritarė žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriaus atstovai. Ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ragino Vyriausybę paakinti SAM žemės ūkio ir maisto sektorių veiklai palikti galioti 8 kvapo vienetus. Tačiau tokie raginimai nebuvo išgirsti, todėl agrarininkai vėl beldžiasi į pasikeitusios Vyriausybės duris.

Tiesioginė įtaka verslui

Agrarininkai nuolat aiškina, kad žemės ūkio ir maisto gamyba negali visiškai išvengti kvapų, todėl šioje srityje reikalingi protingi ir subalansuoti sprendimai, kurie nevestų į gamybos žlugdymą. Kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad per metus į Lietuvą įvežama apie 80 tūkst. t kiaulienos ir tam išleidžiama apie 200 mln. Eur, nors auginti kiaules sąlygos palankios ir Lietuvoje. Tiesa, į šią sritį lietuviai skersakiuoja dėl stambių daniškų pramoninių kompleksų, kurių įsikūrimui ir investicijoms priešinosi ne viena bendruomenė. Neigiamas šleifas velkasi iki šiol – kiaulininkystė daug kam vis dar asocijuojasi su intensyviu daniškų kiaulių auginimu, gal todėl nyksta ir lietuviška kiaulininkystė.

„200 mln. Eur atiduodame kitoms šalims pirkdami kiaulieną, kai patys turime daug grūdų. Deja, nėra tokios politikos, kad Lietuva pati bent 90 proc. apsirūpintų kiauliena, todėl į šią sritį neinvestuojama. Sunku suprasti, kodėl mūsų valstybė ignoruoja kiaulininkystės sektorių. Esant tokiai geopolitinei situacijai, tai visiškai nesuprantamas požiūris. Problema jau buvo išryškėjusi per pirmąją pandemijos bangą, taip pat ir prasidėjus karui Ukrainoje. Pas mus vienintelis išgyvenimo variantas – įsivežti kiaulieną“, – tikino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius.

Jis užsiminė, kad gamintojus varžo vis griežtesnės aplinkosauginės prievolės, kurioms įgyvendinti reikia nemažų papildomų investicijų, tačiau joms paramos nesulauksi. „Atrodo, lyg šis sektorius būtų specialiai žlugdomas. Negana pasakyti, kad reikia sumažinti kvapo vienetus. Tegul kiekviena atsakinga ministerija pasako, kiek tai kainuos. Ir nerašo savo pasiūlymuose, jog tokie reikalavimai neturės įtakos verslui, nes yra labai konkretus neigiamas poveikis“, – konstatavo LMPA vadovas.

Pasiektas kompromisas?

KRK vėl buvo surengta diskusija dėl sugriežtintos kvapų normos ir pakviesti ministerijų bei kitų institucijų atstovai išsakyti savo poziciją. Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas iškart paaiškino, kad SAM pozicija ir argumentacija nesikeičia ir ji yra grindžiama visuomenės sveikatos apsauga. Jis akcentavo, kad visuomenės sveikata, kaip ir žemės ūkio veikla, yra lygiaverčiai ir valstybei svarbūs prioritetai.

„Šiemet įsigaliojo sprendimas nuo 8 iki 5 mažinti kvapo vienetus. Tai yra pasiektas kompromisas tarp verslo, visuomenės ir žemės ūkio institucijų. Matome, kad yra stiprus visuomenės interesas ir bendruomenių spaudimas. Tad pasiektas subalansuojantis sprendimas išlieka“, – teigė I. Rubikas.

Jis akcentavo, kad kvapai turi neigiamą poveikį gyventojų gyvenimo kokybei, sveikatai, dirgina kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą, alergijas ir kt. Tiesa, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generaliniam direktoriui Sigitui Puodžiukui pasiteiravus, kiek konkrečiai yra susirgusių piliečių dėl nepageidaujamų kvapų, sveikatos apsaugos viceministras aiškino, jog niekur pasaulyje į tokius klausimus negali būti atsakoma, nes remiamasi tik modeliavimu.

Siūlymai neperspektyvūs?

SAM požiūriu nėra perspektyvūs ir kompromisiniai ar išimtiniai siūlymai – kvapų normas diferencijuoti pagal kvapų tipą, nes žemės ūkio veiklos kvapai kelia dar daugiau diskomforto nei kiti, gyvenamąją vietovę (miestą ar kaimą) ar pagal tai, kas pirmas įsikūrė – žmogus ar ūkis. „Šis principas, mūsų vertinimu, taip pat turi tam tikrų rizikų. Visi gyventojai turi lygiavertę teisę į gyvenimo kokybę ir sveikatą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Keičiant šį požiūrį, reikėtų kurti naują įstatyminį reguliavimą ir tai būtų nemažas darbas, kuris galėtų sulaukti diskusijų dėl galimai diskriminacinių nuostatų. Tad bendra išvada tokia, kad po ilgų diskusijų buvo pasiektas kompromisinis sprendimas. Jo „atidarymas“ iš naujo gali sukelti abiejų pusių nepasitenkinimą ir baigtųsi panašiu rezultatu“, – apibendrino I. Rubikas.

SAM ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastaruosius 4 metus gauta skundų dėl 110 gyvulininkystės objektų, o nustatyti 6 pažeidimai dėl kvapų. 2026 m. įsigaliojus naujai tvarkai, iš atliktų NVSC tyrimų nustatyti 2 pažeidimo atvejai, kai viršyti 5 kvapo vienetai. Kvapų koncentracija buvo tokia, kad būtų pažeidusi ir senąjį kvapų reguliavimą – 8 vienetus.

NVSC vadovas Vaidotas Gruodys aiškino, kad yra trys skundų nagrinėjimo etapai. Pirmiausia sudaroma komisija, kuri bando susieti skundą dėl kvapų su taršos šaltiniu. Šiame etape dalis skundų atkrenta, vėliau tyrimą atlieka kontroliuojančios institucijos.

Vienas šokdins visus?

KRK priekaištauta, kad sveikatos apsaugos viceministro kalboje buvo daugiau demagogijos nei įsigilinimo į problemos esmę. „Tai yra popsas ir pataikavimas skundikams. Jeigu kompleksai atsirado prieš 30 metų, naujų beveik nestatoma, tai ar mes galime pastumti į šalį fermą ar, pavyzdžiui, Kauno nuotekų valyklą Marvelėje, kurią vadiname smarvele, ir t. t. Ne pagal skundus turime spręsti, bet, kiek įmanoma, padėti įmonėms pertvarkyti savo veiklą“, – ragino KRK narys Viktoras Pranckietis.

„Kaip sugaudyti kvapus karvių fermoje, kur yra atviros sienos, kad vėdintųsi? Nori ar nenori, kvapai prie fermų bus. Nūnai, kai trąšų kainos „kosminės“, mėšlas yra juodasis auksas. Džiaukimės, kad jo dar turime, nes reikia tręšti laukus. Skatiname biometano gamybą, bet ir ten yra kvapai. Aišku, turi būti išlaikytas atstumas, bet nekelkime reikalavimo dėl 5 kvapo vienetų kaimiškose vietovėse. Važiuokite per Lenkiją, Vokietiją, Austriją ir kitas šalis, ten mėšlu tręšiami laukai ir kvapų neišvengsi“, – KRK pastebėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas.

Jis nuogąstavo dėl parengtų įstatymų pataisų projektų, kurie gali turėti liūdnų pasekmių gamintojams. „Gerai, kad Seime buvo atmestas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko pataisų projektas, bet tai nereiškia, kad jis nesugrįš į svarstymą. Jose numatyta, kad du tikrintojai, nekviesdami komisijos ir nedarydami tyrimo modeliavimo, galės reikšti pretenziją ir stabdyti veiklą. Trys tokie pretenzijų pareiškimai ir ūkio subjektui atimamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Įsigilinkite, nes iš tikrųjų tokių atvejų jau buvo, kai visiškai nepagrįstai buvo stabdomi ar arti to buvo pagrindiniai mėsos gamintojai“, – kvietė G. Kauzonas.

Jis siūlė nepamiršti, kad dažniausiai dėl kvapų skundžiasi tie, kurie patys įsikūrė prie jau seniai veikiančių ūkių. „Yra naujas įstatymų pataisų projektų paketas, kur numatyta, kad pretenzijas galės reikšti vienas žmogus, ir tai bus visuomenės interesas. Bus geras biznis – įsidarbini neetatiniu skundų rašytoju ir reketuoji įmones“, – dėl dar didesnės konfliktų tikimybės perspėjo LPA direktorius.

Pasiūlė balansuoti kvapus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.