Identifikuotos naujos tendencijos žemės ūkyje

Ši ataskaita, parengta pagal Nyderlandų statistikos tarnybos (CBS) duomenis, pateikia plačią dabartinių pokyčių Nyderlandų žemės ūkio sektoriuje per pastaruosius metus apžvalgą ir atskleidžia ne itin džiuginančias tendencijas, praneša portalas „Nieuwe Oogst.“

Nuo 2010 m. žemės ūkio ir sodininkystės įmonių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, o lyginant su 2000 m., jis sumažėjo net perpus. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas pieno ūkiuose ir intensyviuose gyvulininkystės ūkiuose, kuriuose auginamos kiaulės, paukščiai ir veršeliai. Šis nuosmukis susijęs su natūraliu darbuotojų pasitraukimu, griežtesniais aplinkosaugos reglamentais ir savanoriškos veiklos nutraukimo tendencijomis.

Žemės ploto pokyčiai

Registruotų žemės ūkio ir sodininkystės įmonių naudojamos dirbamos žemės plotas 2024 m. sumažėjo 4 500 hektarų (-0,2 proc.) iki maždaug 1,799 mln. hektarų. Ši mažėjimo tendencija tęsiasi, nors ir šiek tiek lėčiau nei ilgalaikis -0,5 proc. vidurkis per metus (nuo 2000 iki 2015 m.). Tuo metu dirbamos žemės plotas mažėjo sparčiau nei pastaraisiais metais.

2024 m. 53,5 proc. viso žemės ūkio paskirties žemės ploto buvo naudojama kaip pievos (nuolatinės, laikinos ir natūralios pievos), 11,3 proc. – pašariniams augalams, 29,5 proc. – ariamajai žemdirbystei, 5,1 proc. – lauko sodininkystei ir 0,6 proc. – šiltnamių sodininkystei.

Mažėja gyvulių ir paukščių

Bendras galvijų skaičius Nyderlanduose 2024 m. sumažėjo iki 3,78 mln. – jų liko 1,9 proc. mažiau, nei buvo 2023 m.

Be galvijų, ir kituose sektoriuose mažėja kiaulių populiacija. Kiaulių populiacija 2024 m. sumažėjo 3,1 proc. iki 10,5 mln. gyvulių. Nuo 2019 iki 2024 m. bendra kiaulių populiacija sumažėjo daugiau nei 15 proc.

Tokia tendencija yra tiesiogiai susijusi su Kiaulių ūkių restruktūrizavimo subsidijų schema, provincijos reglamentais ir nuolatiniu spaudimu dėl kylančių pašarų kainų bei nuviliančių rinkos kainų.

Tuo metu paukštininkystės sektoriuje bendras vištų skaičius sumažėjo iki 89,2 mln., t. y. net 4,1 proc. mažiau nei 2023 m.

Ūkiai prisitaiko

Nepaisant to, Nyderlandų žemės ūkio sektorius išlieka tvirtas, jo pridėtinė vertė siekia 77 mlrd. eurų. Žemės ūkio produktų eksportas taip pat auga 4,8 proc. Tuo pačiu metu keičiasi situacija: mažų žemės ūkio ir sodininkystės įmonių skaičius mažėja, o didelių ir labai didelių įmonių skaičius didėja.

2024 m. 17 proc. įmonių buvo priskirtos „mažoms“, o 27 proc. – „didelėms“. 2010 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 30 proc. ir 17 proc. Labai didelės įmonės dabar sudaro 62 proc. Nyderlandų žemės ūkio komplekso pridėtinės vertės.

Pienininkystės sektoriuje 78 proc. ūkių priklauso vidutinio ir didelio dydžio kategorijoms. Šiltnamių sodininkystėje taip pat dauguma ūkių yra labai dideli – į šią kategoriją patenka 66 proc.

Tuo tarpu didžioji dauguma (77 proc.) žemdirbystės ūkių patenka į labai mažų ir mažų ūkių grupes.

„Skaičiai rodo, kad Nyderlandų žemės ūkis toliau prisitaiko prie kintančių aplinkybių“, – teigia Allardas Jellema, Vageningeno socialinių ir ekonominių tyrimų (WSER) projekto vadovas.

Nuomininkų mažėja

Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas palaipsniui mažėja, tačiau nuosavybės dalis išlieka stebėtinai stabili, teigiama ataskaitoje. 2024 m. iš 1,79 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės daugiau nei 1 mln. hektarų (1 039 000 hektarų) priklausė savininkams. Ši dalis, lygi 58 proc., praktiškai nepakito, palyginti su 57 proc. 2008 m. Tuo tarpu išnuomotos žemės siekia maždaug 450 000 hektarų.

Nuomos tipų atžvilgiu matomi aiškūs pokyčiai. Įprastos nuomos plotas smarkiai sumažėjo. Šis sumažėjimas susijęs su esamų sutarčių pasibaigimu, pavyzdžiui, dėl verslo uždarymo, o naujų nuolatinių sutarčių beveik nesudaroma.

Dėl griežtos nuomininkų apsaugos, automatinio sutarčių atnaujinimo ir reguliuojamų nuomos kainų šio tipo žemė tapo mažiau patraukli nuomotojams. Nuo 2023 iki 2024 m. nuolat nuomojamas plotas sumažėjo 3,2 proc., o tai atitinka vidutinį sumažėjimą nuo 2008 m.

Daugėja liberalizuotos nuomos sutarčių

Įprastinių nuomos sutarčių mažėjimą atsveria spartus liberalizuotų nuomos sutarčių augimas (teisininkai pateikia skirtumus tarp liberalizuotos nuomos ir įprastinės). Ši nuomos rūšis buvo įvesta 2007 m., siekiant pakeisti vienkartinę nuomą, ir nuo to laiko tapo svarbiausia alternatyvia nuoma.

Liberalizuotos nuomos plotas išaugo nuo 21 200 hektarų 2008 m. iki 194 000 hektarų 2024 m. Nuo 2023 iki 2024 m. trumpalaikės liberalizuotos nuomos plotas padidėjo 2 proc., o ilgalaikės – tik 0,5 proc.

Nuomojamos žemės plotas nuolat didėja: 2008 m. jis vis dar sudarė 1,8 proc. žemės ūkio paskirties žemės, o pernai jis išaugo iki 3 proc., arba maždaug 47 000 hektarų. Nepaisant reikšmingo augimo pastaraisiais metais – nuo ​​2023 iki 2024 m. nuomojamos žemės plotas išaugo 2 proc. – šio tipo žemė išlieka santykinai maža kategorija, palyginti su bendru žemės naudojimu.

Darbas ir kapitalas

2024 m. bendra darbo jėga žemės ūkyje ir sodininkystėje sudarė daugiau nei 163 000 metinių darbo vienetų (AFU), tai yra 1 proc. mažiau nei 2023 m. (164 700 AFU).

Nuo 2017 m. darbo sąnaudos nuolat didėjo po užsitęsusio mažėjimo nuo 2000 iki 2017 m. Pastaruoju metu pastebimas sumažėjimas susijęs su tolesniu šeimos darbo jėgos mažėjimu, kurio negalėjo visiškai kompensuoti darbuotojų, nepriklausančių šeimai, įdarbinimas.

Vidutinis žemės ūkio ir sodininkystės verslas 2023 m. pabaigoje turėjo daugiau nei 4,4 mln. eurų balanso sumą. Tai reiškia 0,9 mln. eurų padidėjimą nuo 2019 m. Santykinis vertės padidėjimas buvo didžiausias kiaulių ūkiuose. Didelė žemės ūkio ir sodininkystės verslų vertės padidėjimo dalis buvo nulemta didesnės žemės vertės. Padidėjo tiek turimos žemės plotas (+2,5 hektaro), tiek žemės vertė vienam hektarui (maždaug 25 proc.).

2023 m. 25 proc. visų pirminės žemės ūkio, sodininkystės ir žuvininkystės įmonių investicijų sudarė tvarios investicijos (investicijos į tvarios gamybos sistemas, kurioms buvo prašoma subsidijų arba mokesčių lengvatų). Ši dalis yra 4 procentiniais punktais mažesnė nei 2022 m., tačiau 4 procentiniais punktais didesnė nei vidurkis 2018–2022 m. laikotarpiu.

Vertės skaičiavimai

Bendra žemės ūkio produktų pardavimo apimtis Nyderlanduose 2024 m. siekė 78,4 mlrd. eurų, iš kurių 45,3 mlrd. eurų sudarė eksportas, o 33,1 mlrd. eurų – vidaus rinka. Eksportas sudarė 57,8 proc. visų pardavimų, t. y. praktiškai nepakito, palyginti su ankstesniais metais: 58,1 proc. 2021 m. ir po 58 proc. tiek 2022, tiek 2023 m.

2023 m. Nyderlandų agroverslas (visa tiesioginė ir netiesioginė su žemės ūkio sektoriumi susijusi veikla) ​​sukūrė maždaug 77 mlrd. eurų pridėtinės vertės.

Žemės ūkyje didžiausią dalį sudaro ariamosios žemdirbystės sektorius. 2023 m. ši žemės ūkio sektoriaus dalis sukūrė beveik 39 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Didelė šios vertės dalis gaunama perdirbant užsienio žemės ūkio produktus, tokius kaip kava, arbata, kakava, augaliniai aliejai ir riebalai.

Nyderlandai nėra savarankiški dėl lauko produktų, tokių kaip kviečiai ir miežiai, iš dalies dėl mažo baltymų kiekio vietiniuose minkštuosiuose kviečiuose ir ribotos kietųjų kviečių gamybos. Kalbant apie bulves ir cukrų, Nyderlandai yra iš esmės savarankiški – gamyba viršija vidaus paklausą. Vertinant gyvūninės kilmės produktus, Nyderlandai yra labai savarankiški kiaulienos, paukštienos, avienos, pieno produktų ir kiaušinių atžvilgiu, o jautiena iš dalies priklauso nuo importo.

Po nedidelio žemės ūkio prekių eksporto vertės padidėjimo 2023 m. (+1,6 proc.), 2024 m. ji išaugo dar staigiau – 4,8 proc. – iki 128,9 mlrd. eurų. Po 3,3 proc. sumažėjimo 2023 m. importo vertė 2024 m. padidėjo beveik tiek pat, t. y. 3,2 proc. iki 86,1 mlrd. eurų. Importo ir eksporto apimtys 2024 m. šiek tiek padidėjo, tačiau kainų augimas buvo didesnis, ypač eksporto atveju, todėl eksporto vertė padidėjo šiek tiek labiau nei importo vertė.

Pavojinga tendencija

Maždaug 1,7 milijardo žmonių gyvena vietovėse, kuriose dėl žmogaus sukeltos žemės degradacijos (kai buvusios derlingos žemės virsta dykumomis) mažėja pasėlių derlius – tai visur esanti ir tyli krizė, kenkianti žemės ūkio produktyvumui ir kelianti grėsmę ekosistemų sveikatai visame pasaulyje. Šis nerimą keliantis skaičius pateikiamas naujausioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje „Maisto ir žemės ūkio padėtis“ (SOFA).

Ataskaitoje aiškiai perteikiama žinia: žemės degradacija yra ne tik aplinkosaugos problema – ji daro įtaką žemės ūkio produktyvumui, kaimo gyventojų pragyvenimui ir aprūpinimui maistu.

SOFA 2025 pateikia išsamiausią iki šiol atliktą žmogaus sukeltos žemės degradacijos poveikio pasėlių derliui analizę, nustato pasaulinius pažeidžiamumo židinius ir nagrinėja, kur šie nuostoliai susikerta su skurdu, badu ir kitomis netinkamos mitybos formomis.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad apie 1,7 milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena vietovėse, kuriose dėl žmogaus sukeltos žemės degradacijos pasėlių derlius yra 10 procentų mažesnis. Iš jų 47 milijonai yra vaikai iki 5 metų, kurie kenčia dėl sulėtėjusio vystymosi. Absoliučiais skaičiais labiausiai nukentėjo Azijos šalys – tiek dėl minėtos degradacijos, tiek ir dėl didelio gyventojų tankumo.

Vis dėlto ataskaita taip pat suteikia ir vilties: vos 10 procentų žmogaus sukeltos dirbamos žemės degradacijos panaikinimas (pavyzdžiui, taikant tvaraus žemės valdymo praktikas, tokias kaip sėjomaina ir dengiamieji pasėliai, siekiant išsaugoti dirvožemio sveikatą, sumažinti eroziją ir prisidėti prie biologinės įvairovės) galėtų atkurti pakankamai derliaus, kad kasmet būtų galima pamaitinti dar 154 milijonus žmonių.

Parengė Ričardas Čekutis