Iguanos – geri žmonių draugai

Rima Ratkevičienė neįsivaizduoja savo gyvenimo be iguanų. Daugiau kaip dvidešimt metų auginanti šiuos egzotiškus gyvūnus viešosios įstaigos „Driežo namai“ direktorė R. Ratkevičienė ne tik prie jų prisirišo, bet ir išmoko prižiūrėti, gydyti.

Šeimininkui niekada nekąs Vos pravėrus „Driežo namų“ duris pasigirsta krebždesys. Viena iš iguanų smalsauja, kas atėjo į svečius. „Šeimininką jos atpažįsta, bet mielai bendrauja ir su svetimais. Joms tas pats, kas duoda maisto. Iguanos labiau prisiriša prie vietos. Į šias naujas patalpas persikėlėme prieš pusantro mėnesio, bet gyvūnai greitai priprato. Čia labai geros sąlygos, tikras rojus, palyginti kaip anksčiau gyvenome“, – pasakoja R. Ratkevičienė. Patalpoje, kur gyvena iguanos, turi būti 28 laipsniai šilumos. Šildomi ne tik terariumai, bet ir grindys, todėl 18 iguanų ropinėja, šmirinėja po visą patalpą. „Žmogui jos niekada nekąs. Tik nereikia liesti uodegos, nes gali kirsti kaip botagu. Geriau glostyti galvą, pakasyti nugarą“, – pataria iguanų globėja. Taip ir padarau – jaučiu šiltą, standžią roplio odą. Meilutė, Rimos auginama nuo 1994 metų, net užsimerkia iš malonumo. „Natūraliomis sąlygomis iguanos gyvena nuo 18 iki 25 metų. Žmonių globojamos gali sulaukti ir 35 metų. Interneto forumuose yra informacijos, kad jos išgyvena tik 8–12 metų. Tokį trumpą amžių lemia netinkama priežiūra“, – sako Rima. Pertraukdama jos žodžius, iš terariu­mo išropoja iguana ir brinkteli ant grindų.

Išmoko gydyti driežus Pirmąjį driežą R. Ratkevičienė įsigijo daugiau kaip prieš dvidešimt metų. „Mano driežiukas susirgo, bet neradau specia­listo, kuris jam padėtų. Nieko kito neliko, tik pačiai išmokti gydyti driežus“, – pasakoja Rima. Ji užmezgė ryšius su užsienio veterinarijos gydytojais, gaudavo nemažai literatūros, jau daug metų bendradarbiauja su užsienio ir Lietuvos specialistais, kuriems irgi rūpi driežų išlikimas. Kartą jai teko slaugyti krokodilą Geną. Pasitarti nebuvo su kuo, nes nėra veterinarijos gydytojų, kurie mokėtų gydyti krokodilus. „Jį ne tik išgydžiau, bet ir pripratinau prie rankų. Net ir miegodavau su juo lovoje. Kai nuvežiau krokodilą šeimininkams, jie buvo maloniai nustebinti, kad aš atsisveikindama bučiavau ir glosčiau jį“, – juokiasi Rima. Lietuvoje krokodilų auginti negalima, bet visko pasitaiko. „Atvirai pasakius net nežinau, kodėl jų negalima laikyti namuose. Pasaulyje daug kas juos augina. Kaimaniniai krokodilai nėra agresyvūs, auga iki 1–1,3 m. Mums trūksta informacijos apie juos, žmonės net nežino, kokios temperatūros reikia krokodilams auginti“, – apgailestauja gyvūnų globėja.

Pirkti tik su dokumentais Prižiūrėti 18 iguanų trunka visą dieną. „Jau pripratau, kad miegu tik tris keturias valandas. O kai patelės deda kiaušinius, kelias paras net lovos nesikloju – nėra kada miegoti, reikia budėti. Po kiekvieno kiaušinio reikia joms duoti atsigerti vandens. Jei viskas gerai, padeda 32–68 kiaušinius per septynias valandas, bet jei kyla komplikacijų – procesas gali užtrukti ir tris paras. Tenka duoti skatinamųjų vaistų. Jei kiaušinių nepadeda, iguana žūsta“, – patirtimi dalijasi Rima. Iguanų jaunikliai parduodami 4–6 mėnesių amžiaus. „Man teko matyti visai mažytį, vos piršto dydžio. Nepatikėjau savo akimis, vardijau visus driežiukus mėgindama atspėti, koks tai gyvūnas. Pasirodo, iguanos jauniklis“, – juokiasi R. Ratkevičienė. Į Lietuvą iguanų dažniausiai atveža iš Lenkijos, o ten patenka iš egzotiškų kraštų, kur jos veisiasi natūraliai – Pietų Amerikos atogrąžinėje dalyje. Perkant iguaną būtina reikalauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad gyvūnas įsigytas legaliai.

Suteikia žmonių vardus Žmonės anksčiau iguanas vadindavo antikiniais vardais, pavyzdžiui, Kleopatra. Vėliau paplito žmonių vardai. „Vienos iguanos vardas yra Ričardas. Jei augintinis geras, šaukiu Ričarduku, jei blogas – Rička. O kai Genutė kur nors bandydavo lipti ir numesdavo gėlių vazonus, sakydavau: „Baik, Genovaite!“, – prisimena Rima. Iguanos ne tik lengvai prijaukinamos, bet ir telepatiškai jaučia šeimininko nuotaikas. Tuo Rima įsitikino: jei nori pabendrauti su savo augintinėmis, būtinai viena prieis, prisiglaus. O jei iguanų šeimininkė jaučiasi pavargusi ir nori ramybės, visos tūno savo terariumuose ir jai netrukdo. Savo gyvenimo Rima Ratkevičienė jau neįsivaizduoja be iguanų: „Net ir užmigti negaliu, jei šalia neguli iguana. Vieną būtinai pasiguldau – taip gera, kaip akmenukas įšildo patalus. O vasarą priešingai – atvėsina.“

Rita Šemelytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.