Įklimpę į daržininkystę, mėgaujasi itališkais patiekalais

Nuo išrankaus skonio iki eksperimentų

Rasa su vyru Giampiero šiandien džiaugiasi, kad gali mėgautis savomis daržovėmis ištisus metus – vasarą tiesiai iš daržo, žiemą iš stiklainiukų. Nors tai tik bandymas daržininkauti, įklimpo gana giliai...

„Apie 10 metų gyvenau tarp Lietuvos ir Italijos, o kaip žinia, itališkoje virtuvėje vyrauja daržovės, ypač gausiai vartojami pomidorai, baklažanai bei cukinijos, – pastebėjo R. Zokaitytė. – Kai nusprendėme keltis į Lietuvą, pagalvojome, kad smagu būtų užsiauginti vieną kitą savą daržovę, nes žinojau, koks skurdus pasirinkimas mūsų parduotuvėse tiek įvairovės, tiek kokybės prasme. Išlepau, kitaip sakant...“

Po tylaus pasvarstymo sekė domėjimasis, eksperimentai, kuriais nusivilti neteko, šiandien galima kalbėti apie mažesnius ir didesnius atradimus: „Bridau į daržininkystę vis giliau, pradėjau plačiau domėtis, ieškoti informacijos ir bendraminčių internete – ir visa tai virto ne tik smagiu, bet ir naudingu pomėgiu.“

Taupo vietą

Kadangi sklypelis nedidelis, nesiekia nei standartinių 6 arų sodo, italo ir lietuvės šeima pasistengė išnaudoti kiekvieną laisvą žemės lopinėlį, kartais pasitelkdami ir fantaziją.

Auginti agurkus tiesiog lysvėje buvo prabanga, todėl „įdarbino“ rožėms skirtą arką, po kuria kasmet augina po 12–14 agurkų daigų. Prie arkos viršaus pririša virveles, jas nuleidžia ir agurkams suteikia laisvę vyniotis į viršų.

Iš buvusių savininkų atiteko ne itin dėkingas šiltnamis: labai žemais, nė metro nesiekiančiais šonais, todėl likdavo daug nepanaudoto ploto – ten nei agurkai, nei aukštaūgiai pomidorai negali augti. Besidomėdama Rasa atrado „Dwarf“ projekto pomidorų veisles, kurios yra žemos, bet gausiai dera, taigi dabar šiltnamį užpildo absoliučiai visą: vienoje žemojoje pusėje minėti pomidorai, kitoje – paprikos, o per vidurį, kur užtenka aukščio, – indeterminantiniai pomidorai ir dar keli agurkai ankstyvam derliui, visi aukštieji augalai.

Sklype aptikusi nenaudojamą išmūrytą mini baseinėlį, jau atgyvenusį savo gyvenimą, suskilusiu dugnu, šeima jį „įdarbino“ kaip puikią tranšėją šilauogėms, pasodino jas, baseinėlį užpildę durpėmis, o dabar jau treti metai džiaugiasi uogomis.

Taip pat R. Zokaitytė sugalvojo, kaip išnaudoti laisvą vietą pomedžiuose ir pokrūmiuose – čia puikiai auga daug saulės nereikalaujantys augalai – salotos, gražgarstės, špinatai.

Lysvėse puikuojasi ne tik kopūstinės daržovės, reikalaujančios itin daug vandens ir dėmesio, burokėliai, pupelės, kitos gėrybės, bet ir ypač gausi cukinijų įvairovė, tad stabtelėsime ties ja.

Stebėtina cukinijų įvairovė

Cukinijas, taip pat taupydama vietą, R. Zokaitytė augina tik krūminės formos. Štai koks platus jų veislių paradas išsirikiavo šiemet: visiems gerai žinoma ‘Black Beauty’ (‘Juodoji gražuolė’), ‘Bolognese’ (ji bolonietiška – duoklė miestui, kuriame Rasa gyveno nemažai metų), ‘Striato di Napoli’ (‘Neapolio dryžuotoji’), ‘Tondo chiaro di Nizza’ (‘Nicos šviesi apvalioji’), ‘Bianca di Trieste’ (‘Triesto baltoji’).

‘Black Beauty’ – ko gero, labiausiai žinoma Lietuvoje cukinijos veislė. Tai tamsios cukinijos, kurias Rasa skina, kai jos būna apie 22–28 cm ilgio, vėliau odelė sukietėja, priauga daug sėklų, išporėja, tampa nebeskanios. Šios veislės cukinijos geriausiai tinka įvairiems padažams, troškiniams, užtepėlėms, nes yra kiek vandeningesnės, taip pat skanios keptos ant grotelių.

‘Bolognese’ – kiek putlesnė cukinija, šviesios spalvos, lengvai dryžuota, puikiai tinka kepti orkaitėje tiek su džiūvėsėlių plutele, tiek įdaryta mėgstamu įdaru, taip pat skani kepta lauko kepsninėse, pašlakstyta alyvuogių aliejumi. Ją taip pat reikėtų neperauginti, nuskinti, kol odelė dar minkšta, maždaug 20–25 cm.

‘Neapolio dryžuotoji’ yra kiek išraiškingesnio skonio, jos luobelė kiek storesnė, turi šiek tiek pikantišką poskonį, traški, ruošiama panašiai kaip ‘Bolognese’. Tik svarbu šios veislės cukinijas laiku nuskinti, nes jos gana greitai perauga.

‘Nicos apvalioji’ cukinijas puikiai tinka ruošti orkaitėje įdarytas mėgstamais produktais, tarkim, džiūvėsėliais su kaparėliais ir ančiuviais, mėsos, sūrio įdarais. Šios cukinijos skinamos, kai yra maždaug didelio apelsino dydžio. Vėliau odelė tampa kieta ir nebetinkama valgyti.

‘Triesto baltoji’, lietuvių vadinama aguročiu, puikiai tinka troškiniams, skani marinuota tokiu pat būdu, kaip ir agurkai (vis dėlto ji skoniu panašesnė į agurką nei į mums įprastą cukiniją).

Sodina daigus

„Beveik visas daržoves mėgstu sodinti į nuolatinę augimo vietą jau daigais – tiek salotas, tiek agurkus, apie pomidorus jau net nekalbu, ne išimtis man ir cukinijos bei moliūgai, – atkreipė dėmesį R. Zokaitytė. – Man taip patogiau, aiškiau, o ir derlius būna ankstyvesnis, tuo pačiu viskas tvarkingiau susidėlioja – žinau, kas išdygo, kas dar ne, ką reikėtų atsėti, kiek turiu vietos, nelaukiu kažko, kas dar išdygs, o gal ir ne. Ką bešnekėti apie vietos stoką.“

Cukinijas ir moliūgus ji sėja į sėjimui skirtą substratą, mažiausiai 400 ml talpos indą ir būtinai tik po vieną sėklą, kad persodinant į nuolatinę vietą, kuo mažiau susijudintų šaknys (moliūgai ir cukinijos, kaip ir agurkai, labai nemėgsta persodinimų).

Stengiamasi sėti pirmoje balandžio pusėje, o persodinti iki gegužės vidurio. Šiemet dėl užklupusių šalnų teko labai ilgai dangstyti, bet ankstyvas išsodinimas į lauką pasiteisino, nes pirmą cukiniją Rasa nuskynė dar birželio viduryje.

„Girdėjau informaciją, kad ypač geromis sąlygomis kai kurios krūminių cukinijų veislės gali išauginti iki 70 vaisių, – stebisi Rasa. – Atrodo, skaičius kiek ir didokas, bet šiemet mano cukinijos tikrai išprotėjo, beveik nėra „tuščių“ (vyriškų) žiedų, beveik visos užmegztos cukinijos sėkmingai subręsta nenudžiūvusios.“

Dirva, kurioje vilnietė augina cukinijas, niekuo neypatinga, apie 20 cm juodžemio, o giliau – grynas žvyras. Todėl šias drėgmę mėgstančias daržoves laistyti tenka kasdien, per sausrą kartais ir po 2–3 kartus per dieną. Dirvą kasmet pagerina kompostu, sukauptu per metus. Vieną kartą per sezoną palepina kalcio salietra. Tręšia per lapus.

Beje, sėklų iš savo augintų cukinijų ir moliūgų pašnekovė nerenka, nes šios daržovės labai mėgsta susikryžminti.

Kur tinka patisonai ir moliūgėliai?

Patisonus Rasa pamena nuo vaikystės, kai mama iš jų kepdavo blynelius, todėl ir savo daržo be šios daržovės neįsivaizdavo. Jos lysvėse puikuojasi ‘Disco’ veislės patisonai.

Juos, jei norima ruošti įdarytus, Rasa pataria taip pat nuskinti kuo anksčiau, sukietėjusi odelė netiks ruošti įdarytus orkaitėje. Tačiau patisonai labai skanūs ir marinuoti – tam galima naudoti visai mažyčius (labai dailiai „skraidančios lėkštutės“ atrodys stiklainiuose) arba didelius, pjaustant norimo dydžio gabalėliais. Ne visi dar esame išbandę, kokie skanūs patisonų blynai: tešla ruošiama kaip įprastiems blynams, tik pridedama tarkuoto patisono.

‘Hokkaido Orange’ moliūgėlius R. Zokaitytė augina dėl labai paprastos priežasties – jis gražiai stiebiasi vertikaliai. Šie moliūgai sveria iki 2 kg, lengvai laikosi, net jei ir augalas vejasi aukštyn. Išskirtinė moliūgėlių ‘Hokkaido Orange’ savybė – jų odelė minkšta ir valgoma, nereikia lupti. Lietuvės ir italo šeima iš jų ruošia sriubas arba kepa orkaitėje, apšlakstytus alyvuogių aliejumi.

Atskleidusi savojo daržo paslapčių, Rasa mielai pasidalijo ir keliais šeimos mėgstamais daržovių patiekalais.

Daržovių užkepėlė

Tai tipiškas Italijos Emilijos-Romanijos regiono patiekalas „Le verdure gratinate“ (užkeptos daržovės). Šis patiekalas labai lengvai ir greitai paruošiamas, puikiai tinka visų tipų cukinijoms, pomidorams, baklažanams, paprikoms.

Reikės:

• mėgstamų daržovių (cukinijų, pomidorų, baklažanų, paprikų, galima ir kt., tai fantazijos reikalas)
• pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus
• džiūvėsėlių
• šviežių petražolių
• druskos
• pipirų

Daržoves supjaustome maždaug 1 cm storio griežinėliais (geriau išilgai), o džiūvėsėlius, kapotas petražoles, pipirus, druską sumaišome, pilame aliejaus tiek, kol išeina gana kibi, vientisa masė. Naudojant baklažanus, aliejaus reikėtų daugiau, kadangi ši daržovė ypač daug jo absorbuoja.

Dedame daržoves į kepimo popieriumi padengtą skardą, o daržovių viršų padengiame šia mase (maždaug 0,3–0,5 cm). Kepame 180 °C temperatūroje orkaitėje, ventiliatoriaus režimu apie 12–15 min. (priklausomai nuo daržovių rūšies ir griežinėlių storio), paskui dar kelias minutes – grilio režimu.

Anot Rasos, tai nuostabus garnyras prie grilio patiekalų, bet taip paruoštas daržoves skanu valgyti tiesiog vienas.

Daugiaryžis su cukinijų ar moliūgų žiedais

„Daug daržininkų skundžiasi, kad šiemet nemažai „tuščių“ žiedų, bet nežino, kad jie yra valgomi, – atkreipia dėmesį Rasa. – Italijoje be jų neįsivaizduojami pavasariniai restoranų meniu. Taigi daugiausia žiedai kepimi tešloje, bet aš pasidalinsiu daugiaryžio ryžių (risotto) su cukinijų arba moliūgų žiedais receptu.“

Reikės:

• 300 g daugiaryžio ryžių (Roma, Arborio, VialoneNano, Carnaroli ir pan.)
• 8 vnt. „vyriškų“ cukinijų žiedų arba 150 g mažų cukinijų su žiedais
• 20 g sviesto
• trupučio alyvuogių aliejaus
• 40 g parmezano (arba kito kietojo sūrio)
• nedidelio svogūno
• 100 ml sauso baltojo vyno
• 500 g mėgstamo tipo sultinio
• trupučio šafrano arba ciberžolės (nebūtinai)

Svogūną reikia apkepti aliejuje, o kai jis pradeda šviesėti, sudėti mažais griežinėliais pjaustytas cukinijas ir ryžius. Viską šiek tiek pakepiname, kol ryžiai tampa šiek tiek permatomi, tada padidiname ugnį, supilame vyną ir jį išgariname. Tuomet įpilame sultinio, kad ryžiai būtų apsemti. Nuolat maišome, o išgaravus vis papildome sultinio, kad ryžiai būtų nuolat apsemti. Pasūdome, jei neužtenka sūrumo nuo sultinio.

Likus maždaug 8–9 min. iki virimo pabaigos, sudedame šiaudeliais pjaustytus cukinijų žiedus ir šafraną arba ciberžolę. Tiesa, prieš tai būtina iš žiedų pašalinti kuokelius, nes kitaip apkars visas patiekalas ir atrodys, kad valgote kvepalus.

Baigę virti nukelkite puodą nuo ugnies, įdėkite truputį sviesto, tarkuoto kietojo sūrio – ir skanaus...

Beje, ant augalo būtina palikti bent 2–3 vyriškus žiedus! Tuomet bitės galės apdulkinti „moteriškus“ žiedus ir sėkmingai užsimegs vaisiai.

Rasos ZOKAITYTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.