IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Sužinosite kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais. Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stočių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus technologinius sprendimus.

Žieminių kviečių būklė

Po ilgojo, kai kuriuose rajonuose net ir rekordiškai šilto šventinio savaitgalio prasidėjo intensyvi žiemkenčių vegetacija. Dangus buvo saulėtas, tačiau jį šiek tiek temdė iš Sacharos atkeliavusios dulkės. Kritulių praeitą savaitę iškrito negausiai, 3–7 mm, tačiau per šią savaitę dar pasipildė 6–12 mm ir tai papildė dirvos drėgmės atsargas, todėl vietomis laukai dar vis šlapoki.

Dirvos temperatūra 10 cm gylyje, ypač po šiltų dienų, taip pat šoktelėjo į viršų ir dabar vidutiniškai siekia 3–5 °C (1–2 pav.). Pavasaris ir pasižymi labai permainingais orais, todėl labai svarbu atlikti pasėlių priežiūros darbus atsižvelgiant į orų prognozes.

Pasėlių stebėjimų iš 40-ies rajonų duomenimis, žieminiai kviečiai sparčiai krūmijasi (BBCH 22–25), vidutiniškai turi po 3 stiprius ūglius. Šoniniai ūgliai tolygiai išsivystę – tikimasi, kad augalai jų neatmes. Laukai atrodo vešlūs ir žali.

Atliekant augalų apskaitas pastebėta, kad pirmieji išsivystę lapai žali ir gražūs, o apatiniai lapai turi pavasariui būdingų bruožų – daug juodų taškelių, vadinamų septoriozės grybo piknidžiais, kurie fiksuoti visuose 100 procentų stebimuose pasėliuose. Lapų septoriozė su lietaus lašais, esant oro temperatūrai apie 15–20°C, labai greitai gali užšokti ant jaunų lapų. Literatūroje nurodoma, kad trumpesnio šiaudo veislės yra jautresnės lapų septoriozei. Šiuo metu kažkokių cheminių apsaugos priemonių naudoti nereikia. Šią ligą kontroliuoti reikia pradėti nuo BBCH 31 tarpsnio. Šiuo metu jau galima planuoti purškimą augimo reguliatoriumi, kurio veiklioji medžiaga chlormekvatchloridas. Ši veiklioji medžiaga pristabdo pagrindinio stiebo augimą ir paskatiną šoninių ūglių formavimąsi. Jeigu apsiniaukę, tinkama temperatūra purkšti – daugiau kaip 10°C. Jei oras saulėtas, temperatūra gali būti ir šiek tiek žemesnė – apie 7–8°C šilumos. Ši veiklioji medžiaga veikia augalą apie 10 dienų.

Primename bendruosius augalų augimo reguliatorių naudojimo reikalavimus:

• augimo reguliatoriais galima purkšti tik linkusių išgulti veislių vešlius pasėlius;
• reikia naudoti tik registruotas augimo reguliatorių normas ir tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį;
• sumažinus normą, gali sumažėti produkto efektyvumas. Skiriant didesnę nei registruotą normą, preparatas gali pažeisti augalus;
• tirpalą reikia ruošti pagal etiketėje aprašytas rekomendacijas;
• labai svarbu tirpalą tolygiai išpurkšti;
• nepurkšti ligotų, stresuotų pasėlių;
• nepurkšti esant nepalankioms oro sąlygoms, jei naktimis prognozuojamos šalnos, o dienomis temperatūra nepakyla aukščiau negu +10°C.

Augalų mityba. Išrovus augalus, matyti dirvožemiu aplipusios jaunosios šakelės – augalai jau pradėjo mitybinius procesus. Stebimuose pasėliuose pirmieji tręšimai mineralinėmis trąšomis jau atlikti. LAMMC mokslininkų parengtuose žieminių kviečių IKOK gairėse nurodoma, kad užauginti vienai tonai kviečių grūdų reikia po 23 kg azoto (N), 20 kg kalio (K2O) bei 12 kg fosforo (P2O5). Pagal tai galima pasiskaičiuoti, kiek trąšų reikės planuojamam derliui gauti.

Planuojant viso sezono tręšimo darbus, pravartu nepamiršti ir šiuo metu galiojančio tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, kuriame numatyta, kad per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P2O5) 90 kg ir kalio (K2O) 240 kg hektarui. Azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg, fosforo (P2O5) iki 150 kg ir kalio (K2O) iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius. Tręšiant tik mėšlu ir srutomis, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti nurodytojo Mėšlo ir srutų aprašo 16 punkte, t. y. 170 kg/ha.

Piktžolių kontrolė. Po buvusio šilto savaitgalio ne tik kviečiai šoko į viršų, bet ir piktžolių vegetacija sparčiai vyksta, todėl jei piktžolių kontrolę palikote pavasariui, tai artimiausiu metu reikėtų jau įsivertinti vyraujančias piktžolių rūšis jūsų laukuose ir pagal tai pritaikyti kontrolės priemones. Vertėtų nepamiršti ir ekologinių aketėlių, kurios vienos pirmųjų turėtų būti mintyse pavasarį siekiant ne tik mechaniškai kontroliuoti piktžolių plitimą, bet tuo pačiu supurenti dirvą įleidžiant augalų šaknims deguonies.

Žieminių rapsų būklė

Dvi dienos vasariškos šilumos paskatino žieminius rapsus auginti stiebus, o kai kurių augalų net butonai matyti iš viršaus.

Pirmieji žieminių rapsų kenkėjai – rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai ir rapsiniai žiedinukai. Šie kenkėjai pradeda skraidyti, kai oras sušyla iki 10–15°C.

Stebimuose rapsų laukuose geltonosios kenkėjų gaudyklės buvo pastatytos kovo 29 d. Neįtikėtina, kiek daug kenkėjų aptikta atėjus į laukus po 3 dienų. Žalingumo ribos buvo peržengtos: rapsinio stiebinio paslėpastraublio žalingumo riba yra 5 vabalai, kopūstinio stiebinio paslėptastraublio – 10 vabalų geltonojoje gaudyklėje per 3 dienas, arba vidutiniškai 1 vabalas 5-iems augalams, rapsinio žiedinuko – vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo stiebo augimo tarpsniu.

Kai orai atvėsta, atrodo kenkėjų pasėlyje nėra, tačiau jie niekur nedingsta, bet slepiasi po lapais, augalų pažastyse ar po dirvos grumsteliais. Stiebinių paslėptastraublių patelės subręsta per 1–2 savaites (priklausomai nuo temperatūros). Kuo temperatūra aukštesnė, tuo brendimas vyksta greičiau. Šią savaitę būtinai reikia nupurkšti insekticidu, kol patelės nesubrendo ir nepradėjo dėti kiaušinėlių, nes kovos priemonės su kiaušinėliais ir lervomis neefektyvios. Naudodami insekticidą, nepamirškite ir boro. Primename, kad insekticidai efektyviausiai veikia, kada purškiamo tirpalo pH 5–6, o boras labai šarmina vandenį. Pasiruošę purškimui tirpalą, būtinai pasimatuokite rūgštingumą ir, jei reikia, naudokite rūgštinimo priemones.

SVARBU! Jei rapsams naudosite insekticidą, būtinai perskaitykite jo etiketę. Radus, kad šis insekticidas pavojingas bitėms, privaloma prieš dvi dienas Paraiškų priėmimo informacinėje svetainėje (PPIS) užregistruoti rapsų purškimą insekticidu. Kol nėra žydinčių piktžolių, rapsus purkšti bus galima dieną arba skaityti, kas yra parašyta pesticido etiketėje (ar galima purkšti dienos metu). Svarbu išlaikyti pesticido etiketėje nurodytas vandens apsaugos zonas iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis.

Kviečiame skaityti LŽŪKT augalininkystė konsultantų parengtą informaciją iš laukų IKMIS bei stebėti kiekvieną savaitę rengiamą naujausią videoinformaciją iš stebimų pasėlių. Šįkart videoreportažas iš Elektrėnų savivaldybės.

Informaciją parengė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.