Įkūrę „Gyvūnėlių ūkį“, atrado savo gyvenimo prasmę

Prasidėjo nuo ėriuko

„Mūsų „Gyvūnėlių ūkiui“ dar bus tik šeštas mėnuo, įsikūrimą skaičiuojame nuo liepos 6-osios. O į Kalnijus, mano tėviškę, su šeima atsikėlėme prieš šešerius metus, pradėjome kurtis sodyboje, kurioje niekas negyveno apie du dešimtmečius. Pirmiausia kirtome krūmus, kad galėtume prieiti. Taip po truputį tiek į ūkį, tiek į gyvenamąjį namą dėjome jėgų ir meilės, kol susitvarkėme“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Šiaulienė.

Pasak redakcijos pašnekovės, visa jų šeima – ir vyras Vaclovas, kilęs iš kaimyninių Alsėdžių, ir aštuonerių dukra bei trylikos sūnus, ir ji pati yra gyvūnų mylėtojai. Bet iš pradžių – apie porą metų – Kalnijuose gyvūnų Šiauliai nelaikė. „Vyrui tėvai jo trisdešimtmečio proga padovanojo mažą ėriuką, dar girdomą iš buteliuko. Palaikėme ėriuką vieną, kitą dieną, kol nebeapsikentėme jo kriuokima. Nusprendėme nupirkti jam draugę. Iš karto aprimo. O mes jau ir apie didesnį avių būrį užsisvajojome. Norėjome pamatyti, kad atrodo ką tik gimę ėriukai. Be to, viename gabale aplinkui sodybą turime apie 8 ha žemės. Taip iki šių metų mūsų avių pulkas pagausėjo iki 80“, – žemaitiškai pasakojo G. Šiaulienė.

Kartu su avimis ūkyje visuomet buvo vištų, bet šeimininkai norėjo retesnių, didesnių paukščių. Taip Kalnijuose buvo apgyvendinti trys stručiai, kuriuos Šiauliai įsigijo iš Šaukėnų (Kelmės r.). Nusipirkę vos dviejų dienų paukštukus, sėkmingai užsiaugino. Stručiai ilgai bręsta, patelės kiaušinius dėti pradeda tik trečiaisiais metais.

Bet, pasak šeimininkės, jai ir stručių buvo negana – labai norėjo turėti dar ir emu stručių. Šitie stručiai yra ir didesni, ir brangesni už paprastuosius. Nusipirko tik du paukščius, nes daugiau nerado. Vyras išpildė ir kitą moters norą – nupirko porelę fazanų. O vištų ūkyje jau buvo auginama net šešios veislės. Galiausiai ūkyje Šiauliai apgyvendino tris alpakas ir mini ožiukus, triušių, povą. Ir, žinoma, mylimiausią gyvūną – šunį Barnių.

„Pernai, kai ūkyje jau buvo nemažai įvairių gyvūnėlių, savo įdomiai kasdienybei sukūriau paskyrą socialiniame tinkle. Ir greitai sulaukiau klausimų, ar būtų galima į ūkį atvykti ir gyvai pamatyti gyvūnėlius“, – atviravo ŪP pašnekovė.

Apie tris mėnesius Šiauliai įrenginėjo savo augintiniams atskirus aptvarus, naujas trobeles. Nusipirko daugiau mini ožiukų. Ir atsidarė savo „Gyvūnėlių ūkį“. Pirmųjų lankytojų Šiauliai netruko sulaukti. Kas dieną pasižvalgyti į jų ūkį važiavo vis daugiau žmonių iš įvairių vietų. „Nesitikėjome, kad toks didelis bus susidomėjimas. Ypač mūsų ūkyje gerai jaučiasi vaikai, atvykstantys ištisomis klasėmis. Gražu žiūrėti, kaip mažieji ieško kiaušinių, glosto gyvūnėlius. Tiek dideli, tiek ir maži lankytojai pas mus mato tikrą kaimą – be plytelėmis grįstų kiemų, asfalto. Jei keras – tai keras, jei kelmas – tai kelmas, jei kurmis kurmiarausį išrausė – ir tas yra tikras. Būna, kad žmonės visą dieną pas mus paprasčiausiai prabūna, pailsi nuo miesto šurmulio“, – pasakojo G. Šiaulienė.

Ji neslėpė, jog ir jie su Vaclovu bei dukra ir sūnumi Kalnijuose atrado savo tikrąją, jiems skirtą gyvenimo vietą ir prasmę.

Norėtų ir karvės

Šiauliams gyvenimas sodyboje su mielais gyvūnais labai tinka ir patinka. Ateities vizijoje šeima mato dar daugiau augintinių. „Norėtume laikyti ir karvę, bet dar svarstome. Prie karvės būtume jau labai pririšti – juk ją bent dusyk per parą reikia pamelžti, ilgam nepaliksi be priežiūros. Kur dėtųsi gyvulys, jei mes su vyru kartais į kitą Lietuvos pakraštį kirpti alpakų išvažiuojame 3 val. ryto ir grįžtame vėlai vakare“, – dvejonėmis dalijosi moteris. Ir iš karto pamąstė, kad, turėdami karvę, galėtų rengti labai smagias melžimo edukacijas tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Taip ir dideli, o ypač mažieji pamatytų, kad pienas ne prekybos centruose atsiranda, jis ten tik parduodamas.

Šiemet Šiauliai buvo sumanę įsigyti vietnamietišką kiaulaitę, tačiau dėl griežtų ir sunkiai įgyvendinamų reikalavimų to negalėjo padaryti. Bet kokiu atveju kalnijiškiai kurs lietuvišką kaimą – tokį, kokiame ir jiems patiems būtų gera gyventi, ir lankytojai būtų patenkinti. „Norime, kad gyvūnai būtų nebaugūs – vaikai galėtų juos paliesti, paglostyti, pašerti“, – ŪP tvirtino G. Šiaulienė.

Kirpti privertė avys

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.