Įmonių tvarumo atsakomybės standartai: pokyčių laukia ir didelės, ir mažos įmonės

Pernai Europos Komisija (EK) priėmė „Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus“ (ESRS), skirtus visoms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Šia direktyva buvo priimtas Europos Sąjungos (ES) deleguotasis reglamentas 2023/2772, kuriuo patvirtinti Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS). Pirmasis dvylikos ETAS rinkinys buvo paskelbtas 2023 m. gruodžio 22 d. ir bus taikomas nuo šių metų sausio 1 d.

Nauji standartai apima trijų sričių klausimus: aplinkos, socialinius ir valdymo. Minėta direktyva Lietuvoje yra perkelta į LR Įmonių atskaitomybės įstatymą ir LR įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą, t. y. papildyti teisės aktai nefinansine informacija, kurią įmonės privalės teikti. 

Pagal šią direktyvą aukščiau minėtą nefinansinę informaciją privalės teikti visos didelės įmonės, taip pat beveik visos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, taip pat visos viešojo intereso įmonės bei tam tikros ne ES įmonės, vykdančios veiklą ES teritorijoje. Nefinansinės informacijos pateikimas turi skatinti įmones plėtoti atsakingą požiūrį į verslą ir būti skaidresnėmis, padėti investuotojams, vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims įvertinti jų nefinansinę veiklą.

Kas yra didelės įmonės?  Didelėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų – balanse įvardinto turto vertė siekia daugiau nei 20 mln. Eur, pardavimo grynosios pajamos per metus viršija 40 mln. Eur ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus yra didesnis nei 250.

Didelės įmonės privalės teiks informaciją apie savo veiklą šiose srityse:

• Aplinkos apsauga.
• Elgesys su darbuotojais.
• Pagarba žmogaus teisėms.
• Kova su korupcija ir kyšininkavimu.
• Įvairovė įmonių valdybose (lytis, amžius, išsilavinimas ir profesinė patirtis).
• Socialinės iniciatyvos.

Šiais metais planuojama paskelbti specifinius atskirų verslo sektorių standartus, kurių, turėtų būti daugiau nei 40. Jie padės surinkti ir atskleisti reikiamą įmonių tvarumo informaciją konkrečiame verslo sektoriuje. Taip pat planuojama baigti rengti atskirus tvarumo standartus mažoms ir vidutinėms įmonėms. Atskiri tvarumo standartai bus ne ES įmonių, veikiančių ES, tvarumo informacijos atskleidimui.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi nefinansinės atskaitomybės standartai bus mažesnės apimties nei didelėms įmonėms.

Pirmąją ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. įmonės turės paskelbti 2025 m. I ketvirtį.

Taigi tiek mažos, tiek didelės įmonės turės pateikti su tvarumu susijusią reikšmingą informaciją. Informacijos pateikimas priklausys nuo kelių požiūrių į reikšmingumą. Išskiriamas finansinis reikšmingumas, aplinkos bei socialinis reikšmingumas.

Informaciją apie patvirtintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus galite rasti ČIA.

Agrosektorius yra socialiai atsakingas verslo sektorius gamtai ir visuomenei. Verslo įmonės ir ūkininkai plėtoja ir remia aplinkai draugiškas iniciatyvas, savo užaugintais žemės ūkio produktais prisideda prie įvairių iniciatyvų. 

Tiek smulkūs, tiek dideli verslai prisideda prie vietos bendruomenių veiklų, remia jų socialines iniciatyvas. Be agroverslo neapsieina bendruomenių šventės, jie skiria finansinę paramą nepasiturintiems kaimo gyventojams. Daug jautrių iniciatyvų teko spręsti kartu su agroverslu, pradedant nuo kalėdinių dovanų socialiai remtinų, regionuose gyvenančių šeimų vaikams iki studijų apmokėjimo nepasiturintiems studentams.

Agroverslo sektorius itin rūpinasi jaunimo ateitimi, karjeros galimybėmis. VDU Žemės ūkio akademija turi labai tamprų ryšį su agroverslo sektoriaus įmonėmis, ūkininkais, jų organizacijomis. VDU Žemės ūkio akademija  gali pasigirti turinti 16 mecenatų, kurie finansiškai investuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų į akademijos infrastruktūrą, skirtą studijoms ir moksliniams tyrimams, skiria stipendijas, remia studentų renginius ir atlieka dar daugybę mecenatysčių. Akademija turi ne vieną dešimtį rėmėjų, taip pat finansiškai prisidedančių prie jos iniciatyvų įgyvendinimo. Pernai dalis mecenatų įsteigė VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą, į kurį investavo beveik 300 tūkst. eurų.

Agroverslo įmonės, savivaldybės, ūkininkai susibūrė į VDU Žemės ūkio akademijos inžinerijos studijų klasterį, kurio nariai tiek prisideda prie finansinio inžinerinių studijų programų  aprūpinimo, tiek duoda savo bazę studentų praktinėms veikloms.  

Kaip vienas iš unikalių socialinės atsakomybės pavyzdžių Lietuvoje yra šiuo metu veiklą pradedantis Žemės ūkio akademijos alumnų klubo „ŽŪA alumni“ inicijuotas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, į kurį agroverslo surinktos lėšos skiriamos regionų jaunimui pasirengti studijuoti regionams svarbiose žemės ūkio akademijos studijų programose bei skatinti geriausiais pažymiais įstojusiuosius mokytis žemės ūkiui svarbiose programose.

Žemės ūkio akademija taip pat vykdo įvairias veiklas tvarumo srityje. Verslui pradėjo ruošti tvarumo vadybininkus programoje „Tvaraus bioverslo vadyba“.