Impresionistiniai flioksų paveikslai

2021/08/26

‘Blauer Morgen’.

Senuosius lietuviškus darželius praturtinę „karkliukais“ vadinti flioksai nesiliauja stebinti naujomis dekoratyviomis formomis ir spalvomis. Prieš dešimt metų Viktorijos ir Kęstučio Vyšniauskų kolekcijoje augo per 40 flioksų, o dabar galima pažinti ir pasigrožėti daugiau nei 1 500 nuostabių veislių. Tai gausiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje šių augalų kolekcija – tikras renesansas flioksų pasaulyje.

Rūta ANTANAITIENĖ

Nepaprastumo paslaptis

„Flioksai – vienos iš ilgiausiai žydinčių puošnių ir nereiklių daugiamečių gėlių. Stebina didžiule spalvų, formų įvairove, – savo pasirinkimu kurti kolekciją džiaugėsi Kęstutis. – Yra veislių, kurių žiedai keičia atspalvius, priklausomai nuo dirvos ar oro temperatūros drėgmės ir maisto medžiagų kiekio, apšvietimo dienos metu.“ Saulėtą dieną dažniausiai mėlynžiedės veislės žiedai įgauna alyvinį atspalvį, o apniukus ir vakarėjant tampa mėlyni, žydri ar violetiniai. Gėlyne jie gražiausi vakare, kai skleidžia per dieną sukauptą sodrų aromatą. Spalvų žaismas ir kvapas nė vieno nepalieka abejingo!

‘Faberge’ žiedai dieną raudonai purpuriniai.

Pagal botaninius ir morfologinius požymius daugiamečiai flioksai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priskiriami šliaužiančiais stiebais, savaime augantys stepėse, smėlėtose kalvose, akmenuotuose šlaituose ar šviesiuose miškuose. Vieni iš jų išaugina tankų kerą ir ištisu kilimu apkloja žemę, kitų šliaužiantys stiebai sudaro nedidelius purius kerelius. Tai visžaliai flioksai, vadinamieji kiliminiai augalai, žydintys pavasarį ir vasaros pradžioje.

Antrai grupei priklauso flioksai stačiais stiebais, stambiais žiedynais ir retesniais kereliais. Savaime auga drėgnuose miškuose, pievose, upių slėniuose. Jų tik šakniastiebiai daugiamečiai, o antžeminė dalis žiemą apmiršta, žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Tai – pavieniais kerais augantis dėmėtasis (Ph. maculata), Arenso (Ph. x arendsii Ph. amplifolia) ir šluotelinis flioksai.

Gėlininkų favoritai

Šluotelinis flioksas (Ph. paniculata) yra pagrindinė ir dekoratyviausia daugiamečių flioksų rūšis, turtinga gamtinių formų, veislių bei hibridų. Žydi ilgiausiai – nuo liepos iki rugsėjo vidurio, apie 2 mėnesius ar dar ilgiau. Tai 40–120 cm aukščio augalai su stačiais, lygiais ir tvirtais stiebais, apaugusiais žaliais, lancetiškais ar kiaušinio formos lapais, įprastai suformuoja stiprią šakniastiebinę šaknų sistemą. Žiedai balti, rausvi, rožiniai, raudoni, melsvi, purpuriniai, alyviniai, violetiniai, susitelkę šluotelėse, švelniai kvepiantys. Rudenėjant apatinė stiebų dalis sumedėja. Dauguma šluotelinių flioksų veislių pakenčia stiprų vėją ir lietų.

Kęstučio teigimu, šluoteliniai flioksai iš kitų giminaičių išsiskiria didžiausia veislių įvairove – kryžminant jų gamtines formas, veisles tarpusavyje ar su kitomis rūšimis, dažniausiai su dėmėtaisiais flioksais Ph. amplifolia. Daugiausia šluotelinių flioksų veislių yra sukūrę Anglijos, Rusijos, Vokietijos ir Nyderlandų selekcininkai. Veislės skirstomos pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedo spalvą, dydį ir formą.

Peržydėjusius keičia nauji

‘Faberge’ – vakare mėlynai violetiniai.

„Norėdami pratęsti flioksų žydėjimo sezoną, kolekcijoje ir gėlynuose sodinome labai įvairaus ankstyvumo veisles, – pasakojo kolekcininkas. – Žiedai žiedyne skleidžiasi ne kartu, pamažu. Dekoratyviausi būna 8–10 žydėjimo dieną. Žiedynas ilgai išlieka dekoratyvus, nes peržydėjusius žiedus pakeičia vis nauji ir kiekvienas jų žydi 8–10 dienų. Žydėjimo trukmė priklauso nuo veislės savybių: vienos žydi 5–6, kitos – tik 3–4 savaites.“

Šluoteliniai flioksai pagal žydėjimo laiką skirstomi į ankstyvus (pražystančius iki liepos pradžios), vidutiniškai ankstyvus (nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pradžios), vidutiniškai vėlyvus (žydinčius rugpjūtį) ir vėlyvus (pražystančius rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje).

Ankstyvųjų veislių augalai greičiau išauga ir sukrauna žiedus nei vėlyvųjų. Pačios ankstyviausios pražysta apie birželio vidurį: dalis šluotelinių, taip pat dėmėtųjų ir Arenso flioksų. Anksti pražysta ‘Mishenka’ ir daugybė olandų selekcijos „Early“ serijos. Dalis nužydėjusių ankstyvesnių veislių vėliau pražysta pakartotinai, tik ne taip gausiai. Daugiausia sukurta vidutinio ankstyvumo veislių, džiuginančių liepą. Vertos dėmesio ir vėlyvosios veislės ‘Amarantriese’, ‘Flammenkuppel’.

Nuo metro iki sprindžio

Kolekcininkas teigė, kad pagal aukštį jie skirstomi į žemus (40–60 cm aukščio), vidutinius (60–100 cm) ir aukštus (100–150 cm). Gausiausia veislių puokšte džiugina vidutinio aukščio šluoteliniai flioksai ‘Arkhangel’.

‘Feya’.

Žemaūgių nėra daug, iš senesnių žinomos ‘Dwarf White’ skaisčiai baltais žiedais, ‘Kemeru Zemi’ rožiniais su koraliniu atspalviu žiedais, o iš naujausių šiuolaikinių veislių išsiskiria ‘Strawberry Daiquiri’ ir ‘Nelli’ tamsiai raudonais žiedais, ‘Junior Bouquet’ rožiniais žiedais, ‘Ksenya’ stambiais, švelniai rožiniais žiedais, ‘Peacock White’ baltais žiedais.

Aukštaūgių, kaip ir žemaūgių, flioksų veislių ne itin daug, tačiau jos pasižymi plačiomis pritaikymo galimybėmis gėlynuose: ‘Ballnacht’ išauga 125 cm, ‘Ekaterina Maksimova’ – 120 cm. Yra ir visiškai žemučių – tikrų nykštukių, siekiančių vos 10–20 cm aukštį.

Spalvų paletė

Pasak K. Vyšniausko, be baltažiedžių ‘Belyi Klyk’ (tankiomis kekėmis),‘Balet’ (su nežymiu purpuriniu atspalviu), švelnių rausvažiedžių veislių (‘Daisy Field’), ryškesniais rožiniais žiedais su puošniomis akutėmis išsiskiria flioksai ‘Avtograph’, ‘Eva Foerster’, ‘Argus’, ‘Milyj Drug’. Gaivius oranžiniai raudonus žiedus dovanoja ‘Flamenko’, ‘Adessa Orange’, ‘Simochka’. Skaisčiai raudonomis žiedų liepsnelėmis dėmesį traukia ‘Glut’, ‘Esmeralda’, ‘Krasnyj Wikig’, ‘Samantha Smith’. Jų atspalvių yra įvairiausių – nuo ugninių iki avietinių ar vyšninių.

Nelengva akis atitraukti nuo alyviniais žiedais žydinčių flioksų, išsiskiriančių itin plačia spalvų gama, atspalvių gausa ir kontrastingais akučių deriniais: ‘Andre’, ‘Ashville-88’, ‘Feya’, ‘Rerich’, ‘Hedda’, ‘Eclaireur’ ir daugybės kitų. Kur dar visa grupė žydinčiųjų mėlynai: ‘Sinee More’, ‘Lunnyji Kamen’, ‘Blue Night’, ‘Blauer Morgen’ ir kt. Nors nėra žydinčių tikros mėlynos spalvos žiedais, tačiau šiuos atspalvius suteikia tam tikras apšvietimo spektras. Ryškesnių mėlynų ir violetinių atspalvių įgauna ypač vakarais. Pačiais tamsiausiais violetiniais ir purpuriniais žiedais pasipuošia ‘Katja’, ‘Elektra’, ‘Purple Kiss’, ‘Younique Old Purple’, ‘Faberge’.

‘Adessa Orange’.

„Besigrožint persiliejančiais atspalviais, atrodo, kad patenki į meniškai nutapytų akvarelių pasaulį, – prisipažino Kęstutis. – Nuostabiais jų sąskambiais dalijasi ‘Gerda’, ‘Aktrisa’, ‘Amadey’, ‘Belyi Parus’ (karštomis vasaromis įgauna nežymų alyvinį atspalvį), ‘Deviche Pole’, ‘Smushchenie’. Išskirtinio grožio stambiažiedė veislė ‘Blue Bird’ baltais su alyviniu atspalviu žiedais vakare įgauna dar ryškesnį alyviškai mėlyną atspalvį.“

Gėlininko teigimu, pastaruoju metu populiarėja unikalios flioksų veislės, kurių žiedai pasižymi sidabriniu (‘Dymchataya Vual’, ‘Magic Blue’), pilku ar dūmus primenančiu atspalviu. Tikri chameleonai, dienos eigoje (priklausomai nuo temperatūros) keičiantys spalvą, įgaunantys naujų atspalvių, – ‘Uralskie Skazy’, ‘Eden’s Smile’.

Varžosi žiedų dydžiu

Pagal žiedo dydį flioksų veislės skirstomos į stambiažiedes – daugiau kaip 3 cm skersmens žiedais ir smulkiažiedes – iki 3 cm skersmens.

Didžiulis pasirinkimas stambiažiedžių veislių: ‘Sever’, ‘Diana’ baltais žiedais, ‘Vladimir Vysockii’ raudonais su avietiniu atspalviu žiedais, ‘Batik’ alyviškai mėlynais žiedais ir daugybė kitų įpūdingų veislių. Stambiažiedes tvirtais stiebais veisles galima sodinti didesnėmis grupėmis gėlynuose, o smulkiažiedės pamėgtos natūralistinio stiliaus gėlynuose. Tarp pastarųjų vienos iš populiariausių – baltažiedės ‘Weise Wolke’ ir ‘Chione’, žydinčių alyviniais žiedais – ‘Hesperis’, ‘Jeana’, ‘Letnii Dozhdik‘ ir naujausios „Siren“ bei „Junior“ serijų veislės.

‘Midnight Feelings’.

Kolekcininko pastebėjimu, dalis flioksų veislių, kurių žiedai ne visiškai išsivystę ir pumpurai niekuomet neišsiskleidžia, priskiriamos egzotinėms, pavyzdžiui, ‘Butonik’, „Feeliligs“ serija. Žiedų kekės ir šluotelės net kelis mėnesius išlieka dekoratyvios. Tokie išskirtinės išvaizdos augalai mėgstami floristų. ‘Midnight Feelings’ ir ‘Natural Feelings’ – vienos iš egzotiškiausių veislių, kaip ir kiti „Feelings“ serijos flioksai, tinka skinti ir apželdinti. ‘Babje Leto’ žiedai neišsiskleidžia, o ‘Gordost Rossii’ įdomi žvaigždutės formos žiedais su pasuktais vainiklapiais.

Šiek tiek apie auginimą

Flioksai nereiklūs augalai. Jie gali augti ir saulėje, ir nedideliame pavėsyje, nors labiau mėgsta saulėtas vietas. Tik kai kurias tamsių spalvų veisles geriausia sodinti nedideliame pavėsyje, kad mažiau išbluktų žiedai.

Dirvą parinkti nesunku, praktiškai auga bet kur. Netinka tik labai sunkios, užmirkstančios, taip pat sausos ir nederlingos dirvos. Norint išvysti tikrą flioksų grožį, svarbu atsižvelgti į du faktorius: drėgmę ir maisto medžiagas. Reikia gausiai lieti, o dirva turi būti derlinga. Būtina papildomai tręšti. Prastesnes dirvas verta pagerinti kompostu.

Vienoje vietoje šios gėlės gali augti 5–7 metus, senesni kerai pradeda iškilti į paviršių, todėl išaugina silpnesnius stiebus, smulkėja žiedai, o šaltomis žiemomis gali apšalti. Pradedant antrais–trečiais augimo nuolatinėje vietoje metais, reikėtų rudenį, nupjovus stiebus, pamulčiuoti 5–7 cm storio komposto sluoksniu. Dauginami kerelio dalijimu ir žaliaisiais auginiais. Sodinami anksti pavasarį arba peržydėjus – rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje.