In memoriam – prof. Paulius Kavaliauskas

Prof. Paulius Kavaliauskas vienas žymiausių Lietuvos geografų, aplinkosaugininkų, kraštotvarkos metodologinių pagrindų, šalies saugomų teritorijų sistemos, valstybinių parkų bei kraštovaizdžio politikos, gamtinio karkaso geoekologinės koncepcijos kūrėjas, mūsų šaliai itin reikšmingų moksline, pažintine ir praktine prasme kraštovaizdžio tyrimų ir planavimo darbų autorius, mokslinis vadovas, konsultantas, prisidėjęs prie daugelio teisės aktų, strateginių dokumentų rengimo.

1993 m. Vilniaus universitete jis apsigynė disertaciją „Metodologiniai kraštotvarkos pagrindai", yra habilituotas fizinių mokslų, geografijos daktaras.

Jis vadovavo svarbiems teritorinio ir strateginio planavimo darbams: Perspektyvinei saugomų teritorijų schemai, tapusiai Lietuvos kompleksinės gamtos apsaugos schemos (1982–1984) dalimi, Regioninių parkų steigimo programai (1991), Kuršių nerijos nacionalinio parko, Nemuno deltos regioninio parko ir kitų nacionalinių bei regioninių parkų planavimo schemų rengimui. Akivaizdus P. Kavaliausko indėlis į Lietuvos kraštovaizdžio pažinimą bei kraštotvarką, nes jis pats puikiai pažino Lietuvą, jos kraštovaizdį, suvokė visumą.

Profesorius kūrė Lietuvos nacionalinių parkų koncepciją (1968, 1975, 1978), parengė Kuršių nerijos kraštovaizdžio teritorinių vienetų žemėlapį (1984–1986), Dzūkijos nacionalinio parko koncepciją (1990-1991), Rambyno regioninio parko steigimo pagrindimą (1991), Kuršių nerijos nacionalinio parko funkcinį zonavimą (1992–1994), Nemuno kilpų, Nemuno deltos regioninių parkų funkcinį ir tvarkomąjį zonavimą bei turizmo sistemą (1997), Lietuvos kranto zonos regiono viziją (1996–1997), Kuršių nerijos gamtinių vertybių teikimo Pasaulio gamtos ir kultūros paveldui pagrindimą (1998), rengė Neringos miesto infrastruktūros plėtros tikslines programas (1998–1999). Jam vadovaujant buvo parengti Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionalinių (1974–1996 m.) bei Kurtuvėnų, Pavilnių, Nemuno kilpų, Nemuno deltos, Varnių ir Labanoro regioninių (1990–2001 m.) parkų planavimo schemos, Europos geografinio centro draustinio tvarkymo planas (2002–2003 m.), Kuršių nerijos ir Suvalkijos nacionalinių parkų ribų ir jų zonų ribų planai (2005–2007 m.), Asvejos, Anykščių, Gražutės, Sirvėtos ir Verkių regioninių parkų tvarkymo planai (2004–2007 m.).

Jis buvo vienas iš autorių tokių dokumentų kaip Valstybinė aplinkos apsaugos strategija (1995 m.), Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planas (1997 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (1997–2001 m.).

Tarp paskutinių profesoriaus darbų, reikšmingiausi: Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (2005-2006), Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas (2014-2015), Valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos (2018-2019). 2011 m. išleista jo svarbi knyga „Kraštovaizdžio samprata ir planavimas”.

2006 m., 2019 m. prof. Paulius Kavaliauskas buvo vienas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtų knygų Lietuvos saugomos teritorijos bendraautorių.

1995 m. už aplinkosaugos ir teritorinio planavimo darbus jis apdovanotas Valdo Adamkaus premija; 2004 m. už darbų ciklą Krašto tvarkymo optimizavimas teritorijų fizinio planavimo sistemoje (1986–2003) suteikta Lietuvos mokslo premija, 2006 m. jam suteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinas.

Paulius Kavaliauskas aktyviai dalijosi savo žiniomis, išugdė ištisą geografų kraštotvarkininkų kartą, nemaža jų dalis dirba Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje.

Paulius Kavaliauskas gimė 1945 m. vasario 6 d. Kurkliuose, Anykščių raj. 1967 m. baigęs Vilniaus universitetą iki 1976 m. dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institute. Nuo 1976 m. dėstė Vilniaus universitete.

VSTT informacija