Inovatyvios technologijos melžiamų karvių patiriamam karščio stresui nustatyti

Pokyčius fiksuoja jutikliai

Didėjant aukštai temperatūrai ir ilgėjant šiltajam metų periodui, neigiamas karščio streso poveikis melžiamoms karvėms darosi vis rimtesnis ir aktualesnis. Palyginti su kitais ūkiniais gyvūnais, karvės jautresnės karščio stresui, o tai kelia pasaulinį iššūkį pieno pramonei. Siekiant tiksliai įvertinti klimato sąlygas, palankias karvių komfortui, buvo visuotinai priimtas temperatūros drėgmės indekso (TDI) matavimas. Pagal TDI, karvės yra komforto zonoje, kai TDI < 68, nestipriai patiria stresą, kai TDI yra 69–78, vidutiniškai patiria stresą, kai TDI yra 79–89, ir stipriai patiria TDI viršijant 90.

Tačiau reikia paminėti, kad šios nustatytos ribos gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių (veislės, gamybos lygio, odos spalvos ir kt.). Europoje beveik visos melžiamų karvių veislės yra itin pažeidžiamos karščio streso dėl kelių veiksnių. Šios veislės tradiciškai buvo auginamos šaltesnio klimato sąlygomis ir neturi genetinių veiksnių prisitaikyti prie karščio streso. Be to, itin greitas jų metabolizmas, susijęs su pieno sinteze, žymiai padidina vidinę šilumos gamybą. Kad atlaikytų ilgalaikį karščio streso poveikį, karvės suaktyvina termoreguliacijos mechanizmus, įskaitant elgesį, fiziologiją, endokrininius ir molekulinius atsakus.

Karščio stresas gali sumažinti melžiamų karvių pašarų suvartojimą, virškinimo efektyvumą, pieno gamybą ir jo kokybę, padidėja rizika susirgti medžiagų apykaitos ligomis, sumažėjus imuniniam atsakui padidėja infekcinių ligų pasireiškimo tikimybė. Tai taip pat lemia neigiamą energijos balansą ir neigiamai paveikiama reprodukcijos sistema, todėl patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, susiję tiek su produkcija, tiek su reprodukcija.

Sumažėjęs pieno kiekis, sausos medžiagos suvartojimas ir aktyvumas yra karvių karščio streso pasekmė. Išsamus stebėjimas yra labai svarbus norint anksti nustatyti, ištirti ir gydyti karščio stresą. Yra daug komerciškai prieinamų jutiklių sistemų, skirtų pieniniams galvijams stebėti. Stebėjimo duomenys, gauti patyrus karščio stresą, rodo, kad karvių atrajojimas mažėja didėjant TDI.

Melžiamos karvės yra jautrios prieskrandžio acidozei karščio streso metu dėl sumažėjusio prieskrandžio pH, dėl susikaupusios ir didelės pieno rūgšties koncentracijos. Žemas pH sumažina fibrolizinių bakterijų skaičių, todėl sumažėja skaidulų virškinamumas. Didelis pašarų koncentratų, o ne žolės, suvartojimas slopina didžiojo prieskrandžio judrumą, o tai sumažina seilių, kaip buferio, gamybą prieskrandyje, todėl mažėja prieskrandžio pH. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius Ramūnas Antanaitis kartu su kitais mokslininkais atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad pieniniams galvijams naudojant tam tikrus daviklius, kurie fiksuoja tinklainio pH reikšmę, temperatūrą, girdymo ciklus, aktyvumą bei temperatūros ir drėgmės indeksą, galima identifikuoti gyvūno patiriamą karščio stresą.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad karvei patiriant karščio stresą padidėja acidozės rizika ir sumažėja karvių aktyvumas (TDI ≥ 72). Karščio stresas turi neigiamos įtakos tinklainio pH reikšmei, temperatūrai ir sumažėja atrajojimo laikas. Atrajojimas yra viena pagrindinių fiziologinių galvijų funkcijų, todėl tai yra svarbus rodiklis vertinant gyvūnų gerovę, o TDI gali būti naudingas gerovės vertinimo indeksas. Esant aukštam TDI, pastebima, kad gyvūnai mažiau laiko praleidžia atrajodami ir ėsdami. Atsižvelgiant į tai, kad pašarų virškinimas lemia didelę metabolinės šilumos gamybą, o tai padidina kūno temperatūrą, tai gali būti vertinama kaip elgesio prisitaikymas prie karščio streso.

Karščio įtaka

Karvės elgesio pokyčiai yra pirmasis atsakas į karščio stresą. Gyvūnas ieško šešėlio, vėsesnės vietos, dažniau gulinėja. Kai melžiamos karvės patiria ilgalaikį ir stipresnį karščio stresą, jos daugiau laiko praleidžia stovėdamos, o ne gulėdamos. Toks elgesys gali būti susijęs su gyvūnų pastangomis išsklaidyti šilumą per konvekciją ir prakaitavimą. Pasikeitęs elgesys pablogina gyvūnų gerovę ir sukelia karvių sveikatos, produktyvumo ir reprodukcijos problemų. Esant karščio stresui laktuojančios karvės sunaudoja daugiau vandens ir sumažina sausųjų medžiagų suvartojimą.

Karščio stresas neigiamai veikia pieninių galvijų reprodukcinę funkciją. Gali pakisti rujos trukmė, gimdos funkcija, endokrininė sistema, folikulų augimas ir vystymasis bei liuteolitiniai mechanizmai. Ilgiau patiriamas karščio stresas gali turėti įtakos ankstyvam embriono vystymuisi ir išgyvenimui, vaisiaus augimui, priešpienio kokybei. Apskritai pieninių galvijų vaisingumui įtakos turi daugybė veiksnių, pvz., mityba, hormonai, bandos vadyba ir aplinka. Visgi moksliniais tyrimais nustatyta, kad aplinkos veiksniai daro didžiausią įtaką. Karščio streso laikotarpiais karvių vaisingumo dažnis sumažėja apie 35 proc., palyginti su laikotarpiais, kai nejaučiamas karščio stresas.

Esant aukštesnei nei 39,1 °C temperatūrai tiesiojoje žarnoje, apsivaisinimo dažnis gerokai sumažėja – nuo 21 iki 15 proc. Svarbu pabrėžti, kad padidėjusi aplinkos temperatūra neigiamai veikia karvių rujų pasireiškimą, sumažėja rujos išraiškos trukmė ir intensyvumas. Kai sumažėja rujų pasireiškimas ir aptikimas, gali būti, kad bus apsėklinama mažiau karvių ar sėklinama netinkamu laiku, o dėl to bandos reprodukcijos rezultatai bus prastesni. Mokslininkai yra nustatę, kad TDI 73 yra slenkstis, kai karvėms pastebimi prastesni veršingumo rezultatai. Tyrėjai padarė išvadą, kad patiriamas karščio stresas likus 3 savaitėms iki sėklinimo dienos gali neigiamai paveikti veršingumą. Sumažėję reprodukcijos rezultatai vasarą ir rudenį prisideda prie didelių ekonominių nuostolių pieno pramonėje. Šiltose klimato juostose vienas iš siūlomų sprendimo būdų – sezoninis veisimas, siekiant išvengti gyvulių veisimosi ir veršiavimosi vasarą.

Būtina vėsinti

Tinkami pieninių galvijų karščio streso mažinimo būdai yra būtini ir turi būti taikomi ūkiuose norint užtikrinti efektyvią pienininkystę ir tvarią gyvulininkystę tiek dabar, tiek ateityje. Karščio streso mažinimo strategijos yra skirstomos į du bendruosius metodus: trumpalaikes ir ilgalaikes strategijas, kurios apima šėrimo valdymą, aplinkos sąlygų keitimą ir pritaikymą bei karščio stresui atsparių karvių genetinę atranką, taikant selektyvias veisimo programas. Fiziniai karvės aplinkos pokyčiai (pavyzdžiui, pavėsio suteikimas, pastogės įrengimas ar karvių vėsinimas) ir mitybos intervencijos gali padėti sušvelninti kai kuriuos žalingus karščio streso poveikius ir pagerinti pieninių galvijų sveikatą bei produktyvumą šiltuoju metų sezonu.

Šalto švaraus geriamojo vandens tiekimas, pašarų sudedamųjų dalių koregavimas, šėrimo ir auginimo praktikos gerinimas bei mineralinių ir vitaminų papildų naudojimas padeda sumažinti neigiamą karščio streso poveikį. Didėjant aplinkos temperatūrai, karščio streso laikotarpiais vandens suvartojimas gali padidėti net 50 proc. Todėl pieninių galvijų aprūpinimas vėsiu ir švariu geriamuoju vandeniu yra būtinas siekiant kompensuoti padidėjusį prakaitavimą ir kvėpavimo dažnį, taip pat tai gali sumažinti kūno temperatūrą. Todėl gali atsirasti kraujo hiperosmoliariškumas.

Pastogės ar pavėsio įrengimas, vėsinimas vandeniu natūraliai purškiant ar rūko pavidalu kartu su oro judėjimu – labiausiai paplitusios priemonės, mažinant galvijų karščio stresą. Nors šešėlis sumažina saulės spinduliuotės šilumos kaupimąsi, jis neturi tiesioginės įtakos oro temperatūrai ar santykinei drėgmei, todėl karštoje ir drėgnoje aplinkoje melžiamoms karvėms būtinas papildomas vėsinimas.

Sumažinti iki minimumo

Siekiant užkirsti kelią karščio stresui, reikia jį nuspėti, stebint ir matuojant vietines mikroklimato sąlygas bei naudojant meteorologines prognozes. Naudojant istorinius surinktus bandos duomenis, pvz., karvių primilžio sumažėjimą, ir jų analizę skirtingomis aplinkos sąlygomis, ypač vasarą, galima išvengti karščio streso arba jį sušvelninti. Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai gali parengti ir įgyvendinti tinkamus sprendimus gyvūnams apsaugoti. Dažnai neigiami karščio streso rezultatai išryškėja tik vėliau ir gali būti jaučiamas vėlesnis poveikis pieninių galvijų bandai (vasaros karščio stresas karves gali paveikti iki pat rudens).

Karščio streso valdymo praktikos tobulinimas, siekiant sumažinti didėjančią aplinkos temperatūrą, yra svarbus pieno pramonės veiksnys. Karščio stresas gyvūnų gerovę ir sveikatą veikia tiesiogiai ir netiesiogiai, nes pažeidžia didžiojo prieskrandžio ir žarnyno mechanizmus, todėl sumažėja maisto panaudojimo efektyvumas. Mikrobų fermentacijos prieskrandyje reguliavimas yra būtinas, norint naudoti maistines medžiagas ir priedus, kad būtų sumažintas neigiamas karščio streso poveikis. Todėl gyvulininkystės pramonėje strategijos yra būtinos, siekiant sumažinti karščio stresą, įskaitant trumpalaikes ir ilgalaikes taikomas palengvinimo strategijas. Valdant mitybą, atrenkant genus ir keičiant aplinkos sąlygas, karščio stresą galima sumažinti iki minimumo.

Prof. Ramūnas ANTANAITIS, LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas,

Karina DŽERMEIKAITĖ, LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja-rezidentė

LSMU VA  nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.