Columbus +2,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 6 Kov 2025
Columbus +2,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 6 Kov 2025

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Interaktyviame žemėlapyje – informacija apie Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklę ir rizikos veiksnius

2025/03/06


Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro darbuotojai parengė interaktyvų žemėlapį, kuriame apibendrinti duomenys apie Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklę ir rizikos veiksnius.

Duomenys šiame žemėlapyje pateikiami  pagal daugiau kaip penkiolika skirtingų rodiklių. Skelbiami duomenys apie paviršinių vandens telkinių monitoringo vietas, upių, ežerų ir tvenkinių ekologinę ir cheminę būklę, vandens telkinius, kur yra rizika, kad bus nepasiekti vandensaugos tikslai, užtvankų, slenksčių, hidroelektrinių išsidėstymas, kita naudinga informacija.

Į žemėlapius įtraukti išleistuvų duomenys, paviršinio vandens paėmimo šaltiniai, konkrečių upių ir ežerų būklę lemiantys rizikos veiksniai. Taip pat galima išsamiau susipažinti su konkretaus vandens telkinio būkle.  

vandens zemelapis

Didžiausi vandens telkinių teršėjai

2023-ųjų metų Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje skelbiama, kad geros ekologinės būklės neatitinka 65 proc. vandens telkinių, o atitinka – tik 35 proc.

Labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia susidaranti dėl žemės ūkio veiklos su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis į vandens telkinius patenkant įvairių junginių (daugiausiai azoto ir fosforo) išplovoms, ypač nesubalansuotai tręšiant. Pasklidoji tarša taip pat patenka ir iš prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų neprijungtų namų ūkių.

Vandens telkinius reikšmingai veikia upių vagų pakeitimai ir hidroelektrinių veikla, kuri daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, formuoja skurdžią ir menkavertę vandens pakrančių augmeniją. Dėl tiesintose upių vagose vykstančių procesų žuvys nesukuria buveinių, dėl nuolatinio vagos užaugimo ir dumblėjimo didėja melioracijos sistemų priežiūros ir remonto sąnaudos. Ypač reikšmingą neigiamą poveikį daro užtvankos pagrindiniuose žuvų migracijos koridoriuose, kuriais žuvys negali pasiekti nerštaviečių.

Antrinė (vadinamoji istorinė) vandens telkinių tarša vyksta dėl ilgalaikės praeities pasireiškia ir tada, kai tiesioginės taršos nebėra.

Vandens telkinių būklę veikia ir sutelktoji tarša – miestų ir gyvenviečių nuotekų, pramonės įmonių, žuvininkystės ūkių, paviršinių nuotekų tarša. Paskutiniais dešimtmečiais sutelktoji tarša mažėja dėl didelių investicijų statant naujus ir rekonstruojant esamus miestų nuotekų valymo įrenginius.

Svarbų poveikį vandens telkiniams daro iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai – Baltarusijos (daugiausia Nemunu ir Nerimi), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (daugiausia Nemunu ir Kuršių mariomis) – šie telkiniai neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka ir Baltijos jūra, kurią supa 9 valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija).

 

AAA informacija

Dalintis