Interviu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus laureatu prof. habil. dr. P. Duchovskiu

Kas Jus įkvėpė pasirinkti mokslininko profesiją?

Šis klausimas nukelia mane į tuos laikus kai lankiau Vilniaus rajono Skurbutėnų aštuonmetę mokyklą. Gal 7 klasėje perskaičiau rajoniniame laikraštyje, kad LŽMTI Vokės filialo darbuotoja apgynė mokslinę disertaciją. Dabar jau nepamenu tiksliai, bet man atrodo, kad tai buvo vėliau tapusi profesore Jadvyga Monstvilaitė. Straipsnis buvo parašytas labai gerai, paliko man didžiulį įspūdį, o ir filialas buvo tik už kokių 7 km nuo mano namų. Vėliau, studijuojant technikume ir akademijoje, tas straipsnis vis iškildavo mano atmintyje. Gal jau tada formavosi apsisprendimas...

Kai jau nusprendėte, kad mokslininko kelias yra Jūsų kelias, kaip pasirinkote būtent augalų fiziologijos kryptį?

1972 m. baigiau Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Kurso reitinge buvau pirmas, todėl galėjau rinktis bet kokią paskyrimo vietą. Pasirinkau LŽMTI, dabartinį LAMMC Žemdirbystės institutą. Pašarinių kultūrų selekcijos centro vadovas Henrikas Černiauskas pasiūlė man dirbti augalų fiziologijos kryptyje. Labai norėjau tokio darbo, nes jau akademijoje baigiamąjį darbą rengiau iš mikrobiologijos ir augalų fiziologijos. Taip ir likau augalų fiziologijoje visam gyvenimui.

Gal galėtumėte papasakoti kokią nors įsimintiną akimirką iš savo profesinės veiklos, kuri Jums suteikė ypatingą įkvėpimo proveržį?

1994 m. rengiau habilituoto daktaro disertaciją, kurią turėjau ginti Lenkijoje, dabartiniame Varmijos Mozūrų universitete. Disertaciją rengiau Palangos viešbutyje „Gintaras“ (tada dar priimdavo poilsiautojus). Per dvi savaites man pavyko apibendrinti augalų ontogenezės fiziologijos eksperimentus ir suformuluoti naują augalų žydėjimo iniciacijos teoriją su atitinkamais dėsniais, dėsningumais, koncepcijomis. Teorija buvo mano, kaip mokslininko, pasiekimų esmė. Habilituoto daktaro disertacija buvo skirta augalų žydėjimo iniciacijos teorijai. Šis darbas labai pakėlė mano savivertę bei įkvėpė tolesniems darbams.

Ar buvo tokių mokslinių iššūkių, kurie iš pradžių atrodė neįveikiami, bet juos įveikus atsivėrė platesni horizontai?

Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute kūriau Augalų fiziologijos laboratoriją su fitotroniniu kompleksu. Lėšų trūko viskam – atlyginimams, įrangai, medžiagoms. Išnaudodavome kiekvieną palankią galimybę, bet buvo labai sunku. Labai padėjo tuometinis instituto direktorius Česlovas Bobinas, prof. Vidmantas Stanys. Po truputį sukomplektavome šiuolaikinę įrangą ir komandą biocheminiams tyrimams atlikti, įrengėme fitotroną. 2003 m. su kitomis institucijomis laimėjome pirmus stambius prioritetinių krypčių projektus. Tapo lengviau. Nuo to laiko laboratorija nuolat laimi svarbius mokslo projektus. Atėjo pripažinimas – 2011 m. viename tarptautiniame žurnale perskaitėme, kad mus laiko viena iš šešių sėkmingiausių fotofiziologijos grupių pasaulyje. 2014 m. gavome Lietuvos mokslo premiją. Laboratorijos fotofiziologijos tyrimai sėkmingai plėtojami toliau.

Kaip manote, kas yra svarbiausia norint būti sėkmingu mokslininku? Ar yra kokių nors vertybių ar savybių, kurios Jums labai padėjo?

• Griežtas darbų planavimas ir nuoseklus jų realizavimas
• Mokslinis sąžiningumas
• Kuo platesnis mokslinis bendradarbiavimas su Lietuvos bei užsienio mokslo institucijomis
• Kuo didesnis mokslinis aktyvumas

Na, ir labai reikia ambicijų siekti norimų rezultatų.

Ko palinkėtumėte būsimoms mokslininkų kartoms, dabartiniams doktorantams?

Šiuo metu mokslinių darbų finansavimas tapo stabilesnis. Galima palinkėti tik atkaklumo siekiant tikslo, sėkmės. Taip pat nieko neatidėti vėlesniam laikui – gerą idėją realizuokite tuoj pat. Mokslinis darbas sunkus, jeigu pastebite, kad dirbti pasidarė lengva – apsidairykite, ar nestovite vietoje.

LAMMC informacija

Asmeninės nuotraukos