Invazinė kanadinė rykštenė – graži, bet pavojinga

Ryškiai geltonų žiedų jūra atrodo įspūdingai, tačiau po tuo dažnai slypi nykstančios vietinės pievos ir skurstančios natūralios ekosistemos. Lietuvoje kanadinės rykštenės įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos, o į Europą buvo atvežtas kaip dekoratyvinė gėlė. Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio rykštenės ėmė plisti ypač sparčiai ir šiandien aptinkamos beveik visoje šalies teritorijoje.

Kanadinės rykštenės sudaro tankius sąžalynus, kuriuose beveik nebelieka vietos vietiniams augalams. Jos greitai užvaldo pievas, pakeles, apleistus laukus, vandens telkinių pakrantes ir pamiškes. Vienas augalas gali subrandinti net iki 20 tūkstančių vėjo išnešiojamų sėklų, o papildomai plinta ir šakniastiebiais.

Ten, kur įsitvirtina kanadinės rykštenės, mažėja biologinė įvairovė, keičiasi vabzdžių ir gyvūnų rūšinė sudėtis, nukenčia natūralios ekosistemos.

Tad būtina skinti kanadines rykštenes, naikinti jų šaknis, kad jos daugiau neplistų. Efektyviausia jas naikinti šienaujant, neleidžiant subrandinti sėklų.

Įdomu, kad kanadines rykštenes galima įvairiai panaudoti. Jų geltonus žiedus galima naudoti natūraliems augaliniams dažams gaminti. Iš jų galima išgauti įvairių atspalvių geltoną, auksinę ar gelsvai žalią spalvą, tinkamą audiniams, vilnai ir siūlams dažyti. Taip pat nuskintos kanadinės rykštenės puikiai tinka puokštėms bei augalų kompozicijoms.

VSTT informacija