Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. Eur paramos kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms.
„Investicijos į ūkį – tai ne tik nauja technika ar įranga. Gerai suplanuota investicija pirmiausia turi padėti ūkininkui dirbti efektyviau, mažinti sąnaudas, taupyti laiką ir stiprinti ūkio konkurencingumą. Ši priemonė suteikia galimybę dalį investicijų finansuoti paramos lėšomis, todėl ūkininkai gali greičiau įgyvendinti sprendimus, kuriems vien savo lėšų gali nepakakti. Ypač svarbu, kad parama gali būti skiriama ne tik gamybai, bet ir ūkyje užaugintų produktų perdirbimui – tai leidžia kurti didesnę pridėtinę vertę ir daugiau jos išlaikyti pačiame ūkyje“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyr. specialistė Milda Jusienė.
Pagal kvietimo sąlygas, vienam projektui gali būti skirta iki 80 tūkst. Eur negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės.
Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos pagal šią priemonę kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 proc. punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Tai reiškia, kad investicijoms į ūkį galima gauti reikšmingą dalį reikalingo finansavimo, o jauniesiems ūkininkams sudaromos palankesnės sąlygos pradėtoms ar planuojamoms investicijoms įgyvendinti.
Kvietimui numatytas finansavimas, paskirstytas pagal regionus.
Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 Eur.
Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems augalininkystės sektoriams numatyta iki 2 912 380 Eur.
Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai. Pagal priemonę remiama ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimo rinkai veikla.
Tai reiškia, kad investicijos gali būti orientuotos ne tik į tai, kaip ūkyje užauginti daugiau ar efektyviau, bet ir į tai, kaip didesnę sukuriamos vertės dalį ūkininkas galėtų išlaikyti savo ūkyje – nuo žaliavos iki galutinio produkto.
Parama taip pat gali būti skiriama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka savo narių ūkiuose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, juos realizuoja arba perdirba ir parduoda iš jų pagamintus maisto ar ne maisto produktus.
Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) savo valdoje pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu bei jų pateikimu rinkai.
Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, vykdantiems nustatytą veiklą su savo narių ūkiuose pagaminta produkcija, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.
Paraiškos bus priimamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir teikiamos elektroniniu būdu per ŽŪM informacinę sistemą ŽŪMIS.
ŽŪM pabrėžia, kad, rengiant projektą, svarbu iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais ir atsakingai pasirinkti konsultantus. Nekokybiškai parengta paraiška gali lemti papildomų klaidų, apsunkinti projekto vertinimą ir vėliau – jo įgyvendinimą.
Todėl ūkininkams, planuojantiems investicijas, verta nelaukti paskutinės lapkričio savaitės – įsivertinti projekto poreikius, numatomas išlaidas ir pasirengti paraišką iš anksto.
Išsami informacija apie pareiškėjų įsipareigojimus, tinkamas finansuoti investicijas ir atrankos kriterijus skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM interneto svetainėje.
ŽŪM informacija