Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Redakcijos nuotr.

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Ir grūdų pirkliams, ir augintojams – po „dovanėlę“

2026/08/04


Padidink tekstą

Pernai per lietingą javapjūtę liejosi pasipiktinimai dėl  grūdų džiovinimo aukštų kainų elevatoriuose. Šiemet žemdirbių apmaudas tik didėja, nes atsirado laboratorinių mėginių plombavimo įkainis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), javų augintojų paakinta, kreipėsi į Konkurencijos tarybą (KT) su raginimu įvertinti grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių kainodarą šalyje. Savo ruožtu KT paragino ūkininkus tiesiogiai šiai institucijai teikti informaciją apie galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Už tai net žadama solidi premija. O grūdų supirkėjai akcentuoja, kad įkainiai panašiame lygyje išlieka jau ketvirtą sezoną.

Akivaizdus skirtumas

ŽŪM tvirtina sulaukusi gausių žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas, ar nėra galimų draudžiamų susitarimų ir kitų konkurenciją ribojančių veiksmų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sakė girdintis išsakomas ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai galbūt neatspindi realių sąnaudų ir galimai iškreipia konkurencinę aplinką. Anot ministro, nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašūs, nors kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau.

Ne visų Lietuvoje veikiančių stambių grūdų pirklių interneto svetainėse galima lengvai rasti grūdų džiovinimo įkainius. Aiškiai juos nurodo ŽŪM valdoma AB „Jonavos grūdai“: vieno procento drėgnio grūdų džiovinimas kainuoja 6,99 Eur/t, rapsų, pupų, žirnių – 7,49 Eur/t. Interneto svetainėje aiškiai matomi ir, pavyzdžiui, bendrovės „Baltic Agro“ džiovinimo įkainiai: grūdų – 7,2 Eur/t, rapsų, žirnių, pupų – 7,8 Eur/t, taip pat „Agrochemos“ paslaugų kainos: grūdų džiovinimas – 7,43 Eur/t, rapsų, pupų, žirnių – 8,05 Eur/t. Įkainiai nustatyti be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kitokie skaičiai matomi Latvijos grūdų supirkėjų lentelėse. Pavyzdžiui, stambus grūdų supirkėjas ir perdirbėjas „Dobele“ nurodo, kad, priklausomai nuo priėmimo punkto, vieno procento drėgnio grūdų džiovinimas kainuoja 3,85 Eur/t ar 4,5 Eur/t. Rapsų džiovinimas, kai drėgnis 8,1–16 proc., kainuoja 5,5 Eur/t, kai drėgnis 16,1–20 proc., – 7,5 Eur/t.

Ypač kerta smulkiems

Per praėjusią javapjūtę ūkininkai garsiai piktinosi, kad grūdų džiovinimo įkainiai labai kandžiojasi. O tokios paslaugos labai reikėjo, nes kuliant javus buvo prakiuręs dangus. Lietaus netrūksta ir šiemet, tad gali būti, kad vėl bus nemažai išlaidų derliaus džiovinimui. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovai pernai perspėjo, kad gūdų supirkėjai kerta šaką, ant kurios patys sėdi, nes elgiasi labai netoliaregiškai, taikydami dideles džiovinimo kainas. Džiovinimas ypač kirto smulkiems ūkininkams, kurie grūdus iš lauko vežė tiesiai į elevatorius.

Ne vienas „Ūkininko patarėjo“ kalbintas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovių atstovas minėjo, kad Latvijoje elevatoriai 1 proc. grūdų drėgnį džiovino ir už 3,5 Eur/t, o Lietuvoje ši paslauga kainavo nuo 7,5 iki 8,5 Eur/t.

LŪS vicepirmininkas, Tauragės rajono ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkas Paulius Macas užtikrino, kad pernai grūdų džiovinimas pakratė grūdininkų kišenes. „Tiems, kam logistika panašiai dėliojosi į Klaipėdą ir į Latviją, rinkosi grūdus vežti pas kaimynus, nes ten kaina buvo dvigubai mažesnė. Tad net nekilo abejonių, kur parduoti“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino ūkininkas. Jis pastebėjo, kad šiemet džiovinimo įkainiai liko panašūs, todėl tie ūkiai, kurie neturi džiovyklų, vėl brangiai mokės už džiovinimą, jeigu grūdai bus drėgni.

„Jeigu kur nors pakeliamos kainos, paprastai ūkininkai neturi vilčių, kad jos sumažės. Dabar 1 proc. grūdų drėgnio džiovinimas kainuoja, regis, per 7 Eur/t. Tai itin nesąžininga savo džiovyklų neturinčių ūkininkų atžvilgiu. Mes visi žinome, kokia daugmaž yra grūdų džiovinimo savikaina, ją visai nesudėtinga paskaičiuoti ir tai nėra jokia paslaptis. Daug ūkininkų turi savo džiovyklas ir žino kaštus, bet taip pat yra daug ūkių, ypač mišrių, kurie tokių galimybių neturi. Aišku, elevatoriai skaičiuoja savo išlaidas, bet dabartiniai įkainiai yra absurdiški“, – įsitikinęs P. Macas.

Priklauso nuo malonės

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) vadovas Benas Širiakov sveikino ŽŪM sprendimą kreiptis į KT ir kartu pastebėjo, jog svarbiausia, koks bus rezultatas ir ką nustatys rinkos sergėtojai.

Mišraus ūkio savininkas labiau orientuojasi į gyvulininkystę, daugiau plotų skiria žolynams ir mažiau – grūdams, todėl neinvestuoja į grūdų džiovinimą ir sandėliavimą. „Tikrai priklausau nuo grūdų elevatoriaus malonės. Jeigu gauni kombainą, kai yra sausa, pasiseka labiau, bet jeigu tenka kulti, kai yra drėgmės, tenka pakloti apvalią sumą už džiovinimą. Pernai dėl brangaus džiovinimo piktinosi ir LŪS, ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, bet įkainiai nesumažėjo. O štai Latvijoje džiovinimo paslauga perpus pigesnė, todėl pernai ne vienas grūdus vežė pas kaimynus į elevatorius išdžiovinti ir į Rygos uostą parduoti“, – redakcijai sakė B. Širiakov. Ūkininkas svarstė, kad ir šiemet javų augintojai gali orientuotis į Latviją, nes džiovinimo įkainiai ten išliko patrauklesni.

Pasigenda pagrįstumo

Panevėžio r. grūdininkas Antanas Zopelis drėgno derliaus į elevatorius neveža, džiovina savo ūkyje, tačiau pastebėjo, kad džiovyklos oru nepakūrensi, reikia gazolio, kuris yra pabrangęs. „Mums patiems nepigu džiovinti, o įmonėse iš viso nežmoniškai brangu, įkainiai labai dideli, aplinkinėse šalyse gerokai pigiau. Ką padarysi, pas mus, regis, viskas kitaip“, – apgailestavo ūkininkas. Jis svarstė, kad kol kas sudėtinga būtų nuspėti, kiek šiemet teks džiovinti grūdus, nes orai yra labai permainingi.

Skuodo krašte ūkininkaujantis Andrius Narmontas ŪP prisipažino džiovinimo įkainiais šiemet nesidomėjęs, nes jau penkti metai grūdus džiovina ūkyje ir veža parduoti tiesiai į uostą. Tik yra garsiai pagalvojęs, kad turbūt džiovinimo paslaugos kaina, kuri, anot jo, pernai atrodė neadekvati, šiemet gali būti dar didesnė, nes pabrango kuras.

Javų augintojas sakė pasigendantis derliaus džiovinimo įkainio pagrįstumo: „Pasakyti, kad 10 centų pabrangus dyzelinui reikia dvigubai pakelti džiovinimo kainą, turbūt nebūtų labai protingas paaiškinimas. Grūdų supirkėjai dažniausiai motyvuoja, kad kyla atlyginimai, didėja mokesčiai. Bet džiovinimo įkainį turbūt būtų nesudėtinga suskaičiuoti ir pagrįsti, bet kažkodėl niekas nenori to padaryti, nes sumos gali būti mažesnės. Manau, kad supirkėjai tiesiog nori pasipelnyti“, – samprotavo A. Narmontas.

Tikina, kad kainos stabilios

Lietuvos grūdų supirkėjai tikina, kad elevatorių įkainiai panašiame lygyje išlieka jau ketvirtą sezoną, jie nedidėja. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė atkreipė dėmesį, kad įmonės, supirkdamos grūdus, konkuruoja tarpusavyje, tad visų paslaugų kaštus vertina ir nustato pačios, remdamosi savo sąnaudomis.

„Nustatydamos grūdų supirkimo ir džiovinimo įkainius, įmonės įvertina visus elevatoriaus kaštus, visas teikiamas paslaugas: priėmimą, atkrovimą, valymą, džiovinimą, saugojimą. Visų šių paslaugų visuma sudaro elevatoriaus pajamas ir sąnaudas, pagal jas ir skaičiuojami tarifai. Taip pat įmonės turi atsižvelgti į kitas kainos dedamąsias: elektrą, dėl didėjančių atlyginimų išaugusius darbo jėgos kaštus, kurie sudaro apie 40 proc. paslaugų kainos ir jau beveik dešimtmetį kasmet auga 5–10 proc., tad akivaizdu, kad vien dėl darbo kaštų elevatorių įkainiai turėtų gerokai padidėti. Dar prisideda padidėjusios bankų palūkanos, džiovinimui naudojamų dujų kainos, kurios, lyginant su pernai, yra padvigubėjusios, ir pan. O įkainis išlieka stabilus jau ketvirtus metus“, – ŪP komentavo D. Ruščiauskienė.

Ji pridūrė, kad šią paslaugą teikia ne tik grūdus superkančios įmonės, bet ir kiti rinkos dalyviai: kooperatyvai, stambesni ūkininkai, valstybiniai elevatoriai, tad galima palyginti ir jų kainas, rinktis paslaugas kitur, jei ten pigiau.

Duotų premiją

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 4 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.