Plaustai upinėms žuvėdroms

Atpažinti upines žuvėdras galite gana lengvai – jų kūnas 34–37 cm, šviesiai pilkas, snapas raudonas, jo galiukas juosvas. Kojos – irgi raudonos. Į Lietuvą upinės žuvėdros atskrenda balandžio antroje pusėje, o rugsėjį išskrenda žiemoti į Vakarų Afriką.

Šie vandens paukščiai daugiausiai minta smulkiomis žuvelėmis, taip pat maisto racioną paįvairina vabzdžiais ar kitais vandens bestuburiais. žuvėdros padeda subalansuoti ežerų ekosistemas kai jose trūksta plėšriųjų žuvų ir net, galima sakyti, prie vandens kokybės gerinimo.

Aukštaitijos saugomų teritorijų gamtininkai tęsia Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais vykdyto projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklas.

„Upinės žuvėdros dažniausiai peri atvirose smėlėtose ežerų ir upių salose, o Sartų ežere tokių buveinių nėra. Todėl labai naudingos dirbtinės perimvietės – pontoniniai plaustai su užpiltu žvyro sluoksniu ir medinėmis slėptuvėmis, apsaugančiomis gegužę išsiritančius jauniklius nuo plėšrūnų bei saulės kaitros“, – sako ekologė Daiva Norkūnienė.

Tikimasi, kad ant plaustų galės perėti iki 120–160 porų paukščių.

Anksčiau upinės žuvėdros perėjo netoliese esančiuose Vasaknų žuvininkystės ūkio tvenkiniuose. Tačiau dėl žmonių veiklos iš ten joms teko pasitraukti, paukščiai buvo priversi ieškoti naujų perėjimo vietų.

Ekologai susirūpinę, nes visoje Lietuvoje mažėja upinėms žuvėdroms perėti tinkamų buveinių – smėlingos upių ir ežerų salos užauga žolėmis, krūmais. Todėl daugelio saugomų teritorijų specialistai stengiasi sudaryti sąlygas perėti šiems paukščiams.

Plaustai netrukus bus įrengti ir kitame – Luodžio ežere, esančiame Gražutės regioniniame parke. Plaustai ežeruose bus visą vasarą, o artėjant žiemai ekologai juos ištrauks iš ežero, kad ledas nesulaužytų. Pavasarį plaustai vėl bus įtempti į ežerus.

VSTT pagal Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją

D. Norkūnienės nuotr.