Iš naujo atrastas sinavadų grožis

Gali žydėti du kartus

Interneto erdvė šiuo metu tiesiog mirga nuo fotografijų su bijūnais, rožėmis ir... sinavadais. Šios įdomios struktūros, bet smulkius žiedus formuojančios gėlės labai drąsiai stojo greta šių didžiažiedžių ir kvapnų aromatą skleidžiančių sodybų gražuolių. Kaip gi joms pavyko vėl atkovoti dėmesį?

Močiutės ir promočiutės buvo itin pamėgusios šias gėles, vos viename kitame kaimo gėlių darželyje jos nežydėdavo. Tokį populiarumą greičiausiai lėmė augalo neįnoringumas, be to, jo nereikia dengti žiemai. Deja, žiedų įvairovė nebuvo didelė. Matyt, dėl to ilgainiui dėmesys mažėjo ir tik pastaruoju metu, pasirodžius hibridinės kilmės veislėms įvairiaspalviais žiedais, sinavadais vėl imta grožėtis. Tradicines žibintą primenančias formas papildė veislės pilnaviduriais, jurginų žiedus primenančiais žiedais.

Įstabi ir spalvų įvairovė, apimanti kone visą spektrą: balti, mėlyni, violetiniai, raudoni, rožiniai, geltoni, dvispalviai. Visos sinavadų veislės gausiai žydi gegužės pabaigoje–birželį ir tolygiai pakeičia vėlyvesnius pavasario žiedus. Jas auginantys sodybų savininkai yra pastebėję, kad po žydėjimo nupjovus kerus, gana dažnai vasaros pabaigoje sinavadai pražysta antrąkart.

Specialistai rekomenduoja šiuos augalus sodinti pusiau pavėsyje, apydrėgnėje, derlingoje dirvoje. Nors jeigu dirva išties gera ir drėgna, sinavadai neblogai auga ir saulėtoje kiemo pusėje, tik per karščius reikia gausiai laistyti. Bene vienintelis jų trūkumas – tai ne ilgaamžiai augalai. Maždaug po penkerių metų pasensta ir tenka juos atnaujinti.

Jeigu norėtumėte išsaugoti pamėgtas rūšis, jų galite padauginti sėklomis, jos paprastai subręsta rugpjūtį–rugsėjį. Jas galima sėti iškart surinkus arba pavasarį, pasak specialistų, skirsis tik daigumas – rudenį jos daigesnės. Kai daigeliai ūgtels, persodinkite į nuolatinę augimo vietą, bet nesitikėkite, kad pražys dar tais pačiais metais. Jų žiedais pasidžiaugsite kitąmet.

Ilgai nevysta ir nuskinti

Kad sinavadų užauginti iš sėklų nesunku, suprato neplanuotai juos pradėjusi auginti Virginija Šveisterienė-Stulgaitė: „Tai buvo tarsi stebuklas. Prieš keletą metų netikėtai atradau šiltnamio kamputyje sinavado kerelį. Laistydama daržoves, paliedavau ir jį, todėl labai gražus išaugo ir padovanojo nuostabių žiedų.“ Gėlę iškart pamėgusi, vėliau iš sėklų sudygusių jaunų daigelių ji pasodino ir lauke. Pasak Virginijos, toje vietoje, kur juos pasodino, žemė sunkesnė, todėl į duobeles įpylė juodžemio. Iš vėjo atpūstos ar paukštelio atneštos sinavado sėklytės išaugę „vaikučiai“ pasteliniais žiedais dabar jau puošia sodybos erdvę.

Iš sėklų šių gėlių užaugino ir Virginija Dzimidienė: „Kiek pamenu, sinavadai buvo a. a. Močiutės ir a. a. Mamytės darželio gėlės, todėl stengiausi juos išsaugoti. Iš pradžių užauginau iš sėklų, o dabar ir patys sėkmingai pasisėja.“

Spalvingus paprastojo sinavado mišinius pamėgusi Aldona Mikutavičienė. Jos gėlyne auga ir aukštesnės, ir žemaūgės veislės, todėl gali kurti ne tik spalvinius derinius, bet ir komponuoti, atsižvelgdama į augalų aukštį. Jos sodyboje priesmėlis, tad, laukdama žiedų, ji augintines patręšia pavasarinėmis trąšomis. Tačiau šiemet Aldoną šiek tiek nuliūdino trumpesnis nei įprastai žydėjimas: „Maniškės jau barsto žiedus. Matyt, dėl sausros žydėjo trumpiau nei ankstesniais metais, o ir žiedai į pabaigą buvo smulkesni...“ Bet meilė sinavadams nemažėja. Pašnekovė pasakoja, kad jais galėjusi pasidžiaugti ne tik išėjusi į kiemą, bet ir pamerkusi į vazą – mat nuskinti jie neskuba nuvysti.

Virginijos Šveisterienės-Stulgaitės, Virginijos Dzimidienės ir Aldonos Mikutavičienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.