Man asmeniškai kartu su prof. emeritu Albinu Šiuliausku teko bendrauti su A. Giedraičiu nuo 1998 m., kai ūkyje buvo sumanyta reikšmingai padidinti salyklui auginamų vasarinių miežių derlingumą, nes tuometis 3 t/ha derlingumas A. Giedraičio netenkino. Jis puikiai išmanė ne tik žemės ūkio mokslo teorijas, bet ir realius darbus, žinojo, ką reiškia kiekvienas metų laikas, kiekvienas grumstas. Jis turėjo ypatingą savybę – telkti žmones. Matydamas poreikį tobulėti, sutelkė mokslo, verslo atstovus bendram tikslui ir per porą metų išsirutuliojo salyklinių miežių auginimo technologijos, leidusios padidinti derlingumą iki 5 t/ha, o atsiradus naujoms veislėms, derlingumai šoktelėjo iki 6 t/ha, o kai kuriais metais viršijo net 7 t.
Labai įdomi patirtis buvo diegiant supaprastintą žemės dirbimo technologiją. Tuo metu turėjome metų patirtį (nepamirškime, kad tai buvo 2000–2001 m.) ir dalydamiesi patirtimis sugundėme ūkio vadovą avantiūrai – tuo metu taip daugeliui atrodė. Tačiau A. Giedraičiui, kaip inovatoriui iš prigimties, sprendimai patiko ir technologija ūkyje prigijo. Praktiškai tuo metu buvo inicijuota ir savotiška mokymo bazė ūkyje – kas dvi savaites rinkdavosi agronomai, vykdavo praktiniai užsiėmimai laukuose, o po pietų – apibendrinimas.
Manau, kad šiandien tokios praktikos niekas nekartoja – tuomet kartu kūrėme, ieškojome sprendimų, kaupėsi patirtis, vyko progresas. Ūkio pavyzdžiu pasekė ne vienas aplinkinis ūkininkas. AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys paminėjo, kad „A. Giedraitis buvo žmogus, kuris turėjo stuburą – moralinį, žmogišką, profesinį“. Nepaisant laikmečio sunkumų, A. Giedraitis niekada nesileido į kompromisus, kurie būtų žeminę žemdirbio orumą. Jis tikėjo, kad žemės ūkis gali būti stiprus, modernus ir gyvas, jei bus dirbama iš širdies, ne vien iš naudos. Dr. Daivo Malinausko ir G. Giedraičio inicijuotas pokalbis virto prisiminimu ne tik apie konkretų žmogų, bet ir apie visą epochą – apie žemės ūkį, kaimo bendruomenę ir tai, kas šiandien neretai pamirštama, – apie žmogiškumą.
Lankant A. Giedraičio amžinojo poilsio vietą, lietus vis dar tyliai krito, bet jau ne taip niūriai, tarsi gamta būtų prisijungusi prie prisiminimų. Simboliška – lietus, maitinantis žemę, priminė apie žmogų, kuris visą savo gyvenimą tą žemę mylėjo, puoselėjo ir paliko ją derlingą ateities kartoms.
Prisiminėme ir tai, kad prieš 25 m. Lietuvoje buvo pradėti auginti hibridiniai žieminiai rapsai. Vieni pirmųjų plotų atsirado būtent Ėriškėse. A. Giedraitis sakė nenorintis rizikuoti, todėl jam reikia mokslu pagrįstų auginimo technologijų, nes tuo metu vidutinis rapsų derlingumas Lietuvoje siekė vos 1,4 t/ha. Teko atlikti daug įvairių bandymų, daug klausimų kėlė žemės dirbimas – arti ar nearti, sėjos laikas, tręšimas, sėklų normos, herbicidų naudojimas, paruošimas žiemai, augimo reguliatorių dar nebuvo, reikėjo suktis su priemonėmis, didinančiomis cukrų kiekį prieš žiemą.
Didžiausias „galvos skausmas“ tuo metu buvo rapsiniai žiedinukai. Mat jie buvo įnikę į vasarinius rapsus ir jų buvo pakankamai daug. Vis dėlto problema pakankamai lengvai sprendėsi su kontaktiniais insekticidais. Ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius sakė, kad kiekvienas procese dalyvavęs komandos narys prisidėjo savo žiniomis, todėl mokymosi procesas vyko bendradarbiaujant ir keičiantis patirtimi. Naujovės, kurioms A. Giedraitis buvo atviras, skatino permąstyti nusistovėjusius darbo metodus ir iš naujo pažvelgti į tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama. Mokėmės visi kartu.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 15 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.