Iš socialinės atskirties – platėjančiu keliu

Nors Lietuva pagal tai, kiek senjorų naudojasi internetu, informacinėmis technologijomis grindžiamomis socialinėmis ir vartojimo paslaugomis, dar atsilieka nuo pirmaujančių Europos Sąjungos šalių, tačiau pažanga akivaizdi. Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių perpranta išmaniąsias technologijas, interaktyvaus bendravimo ypatumus ir taip gerokai palengvina sau gyvenimą, mažina socialinę atskirtį.

Kompiuteris – prabanga Aštuoniasdešimtmečiai prancūzai, vokiečiai, japonai, pasiėmę išmaniuosius telefonus, skaitmeninius fotoaparatus, nešiojamuosius kompiuterius, keliauja po pasaulį, užsiima mėgstama veikla. Į juos lygiuotis norėtų ir Lietuvos senjorai. Daugybė jų išmoko naudotis internetu, paieškos sistemomis, elektronine bankininkyste, dalyvauja pokalbiuose ir forumuose, perprato kitas išmaniųjų prietaisų galimybes. Senjorai – labiausiai auganti informacinių technologijų naudotojų grupė. Tai rodo įvairūs tyrimai, apklausos. „Dauguma pensininkų pradėtų naudotis informacinėmis technologijomis, bet dėl prastos materialinės padėties jie negali nusipirkti kompiuterių. Kita vertus, nemažai jų, net ir neturėdami savo kompiuterių, mokosi, nori tobulėti. Pensininkams kompiuterinio raštingumo kursus rengia bibliotekos, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, kitos organizacijos“, – tvirtina Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė. Patys aktyviausi senjorai, nepaisydami nepritekliaus ir nenorėdami tik egzistuoti, pagal pomėgius buriasi į klubus, draugijas, užsiima jiems įdomia veikla. „Bloga materialinė padėtis smarkiai veikia socialinę atskirtį, bet ji labai priklauso ir nuo pačių žmonių, ne tik nuo valstybės, – mano G. Makarevičienė. – Vieni pensininkai sėdi namuose, nieko neveikia, tik žiūri televizorių ar pro langą, o kiti aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje susibūrę su bendraminčiais.“ Nemažą dalį senjorų žengti į virtualiąją erdvę pastūmėjo jų pomėgiai. Vieni išmoko naudotis internetu, bendrauti socialiniuose tinkluose norėdami praplėsti žinias, dalintis naujienomis apie gėles, rankdarbius, kulinariją, daržininkystę, amatus. Kiti – norėdami kuo dažniau bendrauti elektroniniais laiškais ar per „Skype’ą“ su emigravusiais vaikais.

Vertina interneto galimybes Daugelis senjorų jau seniai suprato: jei nori gyventi visavertį aktyvų gyvenimą, niekaip neišsiversi be interneto, kitų šio amžiaus išradimų. „Airijoje gyvenanti dukra nupirko kompiuterį, išmokė naudotis internetu, kad galėtume dažnai per „Skype’ą“ kalbėtis. Internetas man padeda ir taupyti: pasižiūriu parduotuvių akcijas – kur pigiausios prekės, ten ir einu pirkti“, – pasakoja klaipėdietė Ilona Lapinskienė. Ji naršo internete nemažai laiko: moka komunalinius mokesčius, skaito naujienas, užsiregistruoja pas gydytoją, bendrauja su socialiniuose tinkluose rastais bendraminčiais. „Kai dukros šeima išvyko gyventi į užsienį, aš išėjau į pensiją, pasijutau labai vieniša, nes šalia neliko artimųjų, bendradarbių. O juk norisi bendrauti, dalintis naujienomis, įspūdžiais, džiaugsmais ir vargais. Kai dukra padėjo „prisijaukinti“ kompiuterį, mobilųjį telefoną, gyvenimas tapo įdomesnis. Dabar kasdien naudojuosi feisbuku. Internete susirandu, kur ir kada vyksta nemokami koncertai, paskaitos, kiti renginiai, pakviečiu kaimynę, kuri taip pat pensininkė. Tai daug įdomiau, negu namie sėdėti“, – tvirtina I. Lapinskienė.

Padeda bibliotekininkai Neturintiesiems artimųjų, kurie padėtų žengti pirmuosius žingsnius virtualiojoje erdvėje, pagelbėja bibliotekininkai. Kompiuteriais ir interneto ryšiu aprūpintos bibliotekos rengia kompiuterinio raštingumo kursus senjorams, yra atviros tiems, kurie negali sau leisti įsigyti asmeninio kompiuterio ar įsivesti interneto. 2008–2011 metais įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, bibliotekos surengė kompiuterinio raštingumo kursus daugiau kaip 75 tūkst. gyventojų. Dauguma jų – pensininkai arba kaimo gyventojai. Jau prasidėjo ir antrasis projektas – „Bibliotekos pažangai 2“, truksiantis iki 2016 metų gruodžio mėnesio. Jį įgyvendins Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Viena iš šio projekto dalyvių – Palangos biblioteka. Jos darbuotojai jau ne kartą mokė senjorus kompiuterinio raštingumo pradmenų, naudotis išmaniaisiais įrenginiais. „Senjorų socialinė atskirtis vis dar yra ryški, – teigia Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė. – Pagyvenę žmonės į bibliotekos skaityklą ateina ne tik skaityti laikraščių, žurnalų, bet ir dažnai tiesiog pabūti, pabendrauti. Atnešęs perskaitytas knygas dažnas senjoras domisi, kaip bibliotekininkėms sekasi, papasakoja apie save. Akivaizdu, kad žmonėms trūksta socialinių ryšių.“ Išmokę naudotis kompiuteriu, internetu senjorai labiausiai džiaugiasi nemokama galimybe bendrauti per „Skype’ą“ su vaikais, anūkais, sako A. Banevičienė. Elektroninė bankininkystė juos domina, bet dar šiek tiek baugina.

Drauge su jaunimu Dabar Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka pradeda įgyvendinti bendruomenei skirtą dar vieną projektą – „Palangos istorija jungia kartas“, jis finansuojamas iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo bei iš dalies Kultūros ministerijos lėšomis. „Išmanieji įrenginiai, iš esmės pakeitę visuomenės gyvenimo kokybę, senjorams tapo sunkiau pasiekiama naujove, – sako projekto vadovė, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja A. Banevičienė. – Šio projekto tikslas – sumažinti senjorų skaitmeninę atskirtį, paskatinti jų ir jaunimo bendravimą, suburti juos bendrai Palangos istorijos fiksavimo ir sklaidos išmaniaisiais įrenginiais veiklai.“ Įgyvendinama projektą biblioteka įsigis penkis planšetinius kompiuterius, interaktyvųjį ekraną, įrengs jaukią bendravimo erdvę skaitykloje (bus nupirkta minkštų baldų ir staliukų), vyks bibliotekininkų, paskui – senjorų mokymai. Bibliotekininkės apmokys šimtą senjorų naudotis išmaniaisiais įrenginiais: mokys fotografuoti, nuotraukas perkelti iš fotoaparato į kompiuterį, siųsti jas kitiems adresatams. „Kai vyresnieji palangiškiai viso to pramoks, prie projekto prisijungs jaunuoliai, kurie nuo mažens susiduria su išmaniosiomis technologijomis, gana gerai žino pasaulio ir Lietuvos istoriją, tačiau gimtojo miesto istorija dažnam – balta dėmė. O vyresni žmonės puikiai žino Palangos istoriją“, – teigia A. Banevičienė. Projekto kulminacija – du renginiai per „Palangos dienas 2016“ kovo mėnesį. Edukacinėje viktorinoje „Palangos istorija jungia kartas“ bus naudojamos senjorų padarytos nuotraukos. Kraštotyrinį orientacinį žaidimą „Palanga. Pažink išmaniai“, kaip šiuolaikišką ir patrauklų miesto istorijos pažinimo bei sklaidos būdą, pasiūlė jaunuoliai, kurie projekte yra atsakingi už šio žaidimo programinės dalies parengimą. Miesto senjorai bus kviečiami aktyviai dalyvauti projekto veikloje.

Violeta Gustaitytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.