Ashburn +5,4 °C Stiprus lietus
Šeštadienis, 25 Kov 2023
Ashburn +5,4 °C Stiprus lietus
Šeštadienis, 25 Kov 2023

Išartų pievų būtų galima neatkurti, jei būtų išgirsti protingi siūlymai

2021/11/18


„Ūkininko patarėjas“ jau kalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentą, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininką Arūną Grubliauskį, Ukmergės rajono ūkininkus Saulių Pociūną, Vilių Sorokiną, Ramutę ir Valentą Varnus, kurie piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tik dabar paskelbta žinia, kad žemdirbiai privalės atkurti užartas pievas. Mat Lietuva nesilaikė ES duoto įsipareigojimo išsaugoti pievas ir per pastarąjį dešimtmetį daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ŽŪM rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Tęsiame temą ir kalbiname žemės ūkio sektorių gerai išmanančius pašnekovus.

Lanksčių sprendimų problema

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius „Ūkininko ptarėjui“ teigė, kad ši problema nebus tokia aštri, jei valdžia lanksčiai į tai pažiūrės ir pasitelks kaimo žmonių protą.

„Jeigu bus tiesmukai žiūrima ir neieškoma variantų, pirmiausia nukentės labai daug jaunų ūkininkų. Neatmetame ir tokio varianto, kad jeigu visiškai bukai bus pažiūrėta, tie ūkininkai bankrutuos. Pateiksiu tokį pavyzdį. Vienas mano pažįstamas ūkininkas yra įsigijęs 200 ha ganyklų, kurių per pastaruosius dvejus metus išarė 150 ha. Įsivaizduokite, kaip jam dabar reikės atkurti pievas ir ką jis jose veiks, jei neturi galvijų?“, – retoriškai klausė Z. Aleksandravičius. Jis sakė, kad europarlamentaras Bronis Ropė irgi yra labai nustebęs, kadangi šalies mastu privaloma ganyklų dalis tikrai yra išlaikyta ir jokių didesnių problemų nebūsią.

„Aš labai atidžiai stebėsiu tą procesą, juolab, kad žemės ūkio ministras pažadėjo būsiantis nepaprastai jautrus dėl šių klausimų. O jeigu konservatoriai bet kokia kaina nesaugos ministro munduro ir jautriai į tai pažiūrės, ši problema bus išspręsta. Jeigu jie visgi žais šį žaidimą, kad pailgintų laiką ir kažkaip mėgins apmalšinti kaimo žmones, pastarieji neturės kitokio pasirinkimo. Tai yra valdžios problema – jos lanksčių sprendimų problema. Greitai pamatysime, kaip čia viskas klostysis, ar bus priimti normalūs žmogiški sprendimai“, – teigė Z. Aleksandravičius.

ŪP pašnekovas įsitikinęs, kad valdžia stengiasi žaisti su kaimo žmogumi, ir piktinosi, jog ministerijos valdininkai gauna atlyginimą, o ūkininkai negauna visiškai jokių pinigų, nors kautis turi kaip lygūs su lygiais. „Ką mes siūlome, tą jie atmeta. Jeigu taip ir toliau tęsis, bus dar blogiau. Aš manau, kad tas išartų pievų plotas nėra didelis. Pažiūrėkime visos Lietuvos mastu – yra labai daug nenaudojamų žemių plotų (pabaliai, pagrioviai, durpynai ir pan.), kurie sudaro apie 20 proc., o ne tie vargani 5 proc., kuriuos išarėme. Jeigu bus reikalaujama atskirai kiekvieno ūkininko atkurti suartas pievas, tada – blogai, bet jeigu būtų padaryta užskaita šalies mastu, o galvojame, kad tai yra įmanoma, tai būtų ūkiškas sprendimas ir viskas baigtųsi gerai. Reikia tik kūrybos ir jautriai sureaguoti į ūkininkų pasiūlymus“, – mąstė Z. Aleksandravičius.

Valdžiai – „iki lemputės“

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP taip pat teigė, jog daugiausia pievų yra suarę jaunieji ūkininkai, neturintys galvijų ir auginantys javus. Yra ir tokių, kurie tose pievose įveisė sodus. „Nežinau, kaip ŽŪM išspręs tokią didžiulę problemą. Kalbama, kad tas darbas bus padalintas visiems solidariai. Tada ir gyvulininkai, kuriems daugiau pievų ir ganyklų nereikia, turėtų dar papildomai užsėti daugiametes ganyklas. Jeigu kadastre yra pažymėta kaip ariama žemė, turėtų būti nereikalaujama, kad ji būtų atsėta kaip pieva. Tai būtų šioks toks palengvinimas“, – svarstė J. Sviderskis.

Yra reikalavimas 3 proc. ariamos žemės apleisti, jos nedirbti. Šalyje tai sudaro apie 4,5 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, todėl, J. Sviderskio manymu, reikėtų važiuoti į Briuselį ir tartis, kad pastarasis reikalavimas būtų panaikintas. Tai jau sėkmingai padarė latviai, estai ir suomiai, nes jų teritorijos miškingumas yra daugiau nei 50 proc. „Jie išsiderėjo. Ir mes galėjome važiuoti ir prašyti, bet mūsų valdžiai tai „iki lemputės“, todėl taip ir yra. Nes nėra šeimininko, „bardakas“ ir ŽŪM, ir Aplinkos ministerijoje“, – piktinosi LŽŪBA generalinis direktorius.

Atlyginsime aferistų padarytus nuostolius?

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė prisiminė, kaip maždaug prieš 14 metų nederlingų žemių vietovėse pievų priežiūra pasidarė labai populiarus verslas. Visi dori žmonės suprato, kad tai ne ūkininkų, bet sukčių verslas.

„Tokiam sukčių verslui talkino ir ŽŪM institucijos. Juos vadino „sofos ūkininkais“, tačiau tai ne visai teisinga, nes toks ūkininkas per metus galėjo deklaruoti tūkstančius hektarų bei vieną kartą susmulkinti ir gauti už vieną ha 200 eurų išmoką. Mūsų asociacija ilgai stengėsi, kol buvo pasiekta tokiems asmenims nemokėti išmokų. Tada šie ūkininkai pavertė pievas ariama žeme. Taip Lietuvos mastu žymiai sumažėjo daugiamečių pievų plotai“, – pasakojo D. Karalevičienė.

Ji sakė, kad gal prieš 7 metus buvo teigiama, jog jeigu karvė pralenda tarp dviejų medžių, tai irgi yra pieva. Galima įsivaizduoti, kiek miškų buvo paversta pievomis. LNŽNA vadovė neslėpė pasipiktinimo, jog dabar sąžiningi ūkininkai turės atlyginti tokių aferistų padarytus nuostolius.

2021-11-18 ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS Autoriaus ir redakcijos nuotraukos

Zigmantas Aleksandravičius, Danutė Karalevičienė, Jonas Sviderskis, išartos pievos

 
Dalintis

2023/03/25

Galas laikinam valstybės žemės naudojimui

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ. – Žemdirbiai šiemet kaip niekad neramiai laukia pasėlių deklaravimo, kurį gali apsunkinti ne tik jau patvirtintos įvairios „žaliosios“ naujovės, bet ir nauji aplinkos ministro sprendimai. A...
2023/03/25

Politikai grįžta prie siūlymų steigti „valstybines vaistines“

Vilnius, kovo 25 d. (BNS). „Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis.
2023/03/25

Nutarta griežtinti baudžiamąją atsakomybę teršėjams

Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) toliau svarstant parlamentinės kontrolės klausimą dėl atliekų vežėjų kontrolės, pristatyti Aplinkos ministerijos planai išplėsti Aplinkos apsaugos departamento įgaliojimus.
2023/03/25

Geriausi daržovių kaimynai

Tema nėra nauja, bet ne prošal prisiminti, kad kai kurie augalai kitų draugijos nepakenčia arba, atvirkščiai, kaip tik mėgsta. Specifiniai junginiai – fitoncidai gali teigiamai veikti greta augančius augalus: reguliuo...
2023/03/25

Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša la...
2023/03/25

Statiniai Šapelių ežero pakrantėje pastatyti pažeidžiant įstatymus

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai, reaguodami į Aplinkos apsaugos departamento pranešimą dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių dviejuose sklypuose Vertybiškio kaime, Rokiškio rajone, greta...
2023/03/25

Rizikos valdymo fondai – naujovė Lietuvoje

Jau rengiamasi įgyvendinti bandomuosius rizikos valdymo fondų projektus, kurių steigimui skiriama 100 tūkst. Eur paramos lėšų. Nuo balandžio 3 d. bus galima teikti paraiškas dėl paramos, skirtos kurti instrumentus žemės ūkio rizikoms...
2023/03/25

KTU ekonomistė apie recesijos grėsmę Lietuvoje: ekonominis nuosmukis gali atsiliepti ir darbo rinkai

Kaunas (KTU). 2022 m. pabaigoje Bendrajam vidaus produktui (BVP) pasiekus neigiamą augimą bei šiemet Lietuvai vis dar išliekant šalių, kuriose infliacija yra didžiausią Europos Sąjungoje, penketuke, ekonominės recesijos grėsmė...
2023/03/25

Kada mėgausimės arbatėle pas Užpalių dvaro administratorių?

Užpalių dvare (Utenos r.) jau kvepia pabaigtuvėmis. Na, ne pačiame dvare, o dvaro sodybos administratoriaus name. Taip jau susiklostė, kad dvaro savininkas Pranciškus Sapiega, Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Sapiegos sūnus, apie 1800 m. ...