Įsigaliojo naujas ES-Ukrainos prekybos susitarimas: kas keičiasi?

Kvotos

Naujosios taisyklės nustato tarifų apribojimus, tačiau daugelis produktų vis tiek bus įvežami be muito arba sumažintais tarifais. Tai taikoma pienui ir pieno produktams, mėsai, vaisiams, daržovėms ir kitiems žemės ūkio maisto produktams.

Naujos produktų importo į ES kvotos buvo gerokai padidintos, įskaitant:

• medaus – iki 35 000 tonų (583 proc. augimas)
• cukraus – iki 100 000 tonų (500 proc. augimas)
• kiaušinių – iki 18 000 tonų (300 proc. augimas)
• paukštienos – iki 120 000 tonų (133 proc. augimas)
• etanolio – iki 125 000 tonų (125 proc. augimas).

Šis susitarimas galios iki 2028 m.

Apsaugos priemonės

Oficialiai teigiama, jog prekyba su Ukraina grįš prie principų, pagrįstų asociacijos susitarimo nuostatomis.

Naujame susitarime buvo pasiekta keletas svarbių žemės ūkio apsaugos priemonių visoje ES:

• Įvežimo kainų sistemos išlaikymas – apsaugo vaisių ir daržovių rinką nuo importo labai mažomis kainomis.
• Apribojamas jautrių prekių (cukraus, paukštienos, kiaušinių) importas be muito iki kvotų.
• Nauja apsaugos sąlyga – tarifų nuolaidos gali būti sustabdytos, net jei vienoje valstybėje narėje kyla problemų (anksčiau tai buvo neįmanoma).
• Abipusiškumo principas – ES eksporto kvotos padidės bent iki tokio lygio, kokį gauna Ukraina (įskaitant paukštieną, kiaulieną ir cukrų).
• ES standartų įgyvendinimo sąlyga – Ukraina turi 3 metus pritaikyti reglamentus dėl pesticidų likučių, gyvūnų gerovės ir veterinarinių vaistų.

Nors Ukraina privalo įgyvendinti ES standartus, realiai tai įvyks tik iki 2028 m. Vadinasi, iki tol ES pasienio kontrolė tikrins maisto saugą, tačiau ir toliau nebus visapusiško viso gamybos proceso patikrinimo. Todėl į ES rinką patenkantys produktai dar galės neatitikti griežtų ES valstybėse narėse galiojančių reikalavimų.

Lenkai nerimauja

„Blogiausia mums yra tai, kad atitinkame tam tikrus gamybos standartus, o prekės iš Ukrainos šiuos reikalavimus turės atitikti tik nuo 2028 m., tad daugiau nei dvejus metus į mūsų šalį įvežamas maistas iš esmės bus labai prastos kokybės, nesveikas ir tikriausiai net toksiškas. Ir kaip tai susiję su tuo, kad šalys blokavo importą ir priešinosi susitarimui, siekdamos apsaugoti savo vartotojus ir ūkininkus? Tik Vengrija, Slovakija ir Rumunija šiuo metu buvo prieš dabartinę prekybos susitarimo versiją. Tad klausiu – kur mūsų Lenkijos vyriausybė? Kodėl ji nebuvo prieš šį susitarimą ir nesveiko maisto pateikimą mums, lenkams, parduotuvių lentynose?“ – portalui tygodnik-rolniczy.pl komentuoja Damianas Murawiecas, ūkininkas iš Žulavo ir vienas iš „Nacionalinio ūkininkų protesto“ lyderių.

Pawelas Kuroczyckis, „Tygodnik Poradnik Rolniczy“ vyriausiasis redaktorius, atkreipia dėmesį į prekybos liberalizavimo su Ukraina poveikį. Jis teigia, jog pokyčiai įvyksta greičiau nei tikėtasi: „Nuo spalio 29 d. panaikinsime arba sumažinsime tarifus nejautriems produktams, pavyzdžiui, pieno produktams, taip pat šviežiems vaisiams, daržovėms, mėsai ir mėsos gaminiams. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekenksminga, nes Ukrainos pieno ir kiaulių ūkius vis dar riboja karas. Pienas superkamas iš maždaug 380 000 karvių, o kiaulių populiacija sumažėjo nuo 6 milijonų iki 4,5 milijono. Taigi, mūsų kaimynas yra priklausomas nuo importo. Tačiau tai tik laikina situacija...“.

Pasak jo, Ukraina turi didžiulį pranašumą, kurio Lenkija negali ignoruoti: daugiau nei 40 milijonų hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tai reiškia, kad spartus gamybos atsigavimas, perdirbimo gamyklų plėtra ir eksporto padidėjimas jiems nebus problema.

„Kai nutils ginklai ir atsivers Ukrainos kelias į ES, investicinės lėšos tekės į rytus. Ši ateitis ateis greičiau, nei tikimės. Yra pavyzdžių, kai ukrainiečiai vos per kelerius metus padidino karvių primilžį nuo 15 iki 45 litrų per dieną“, – aiškina ekspertas. Todėl, jei šalis gaus prieigą prie ES lėšų, procesas paspartės.

Tačiau labiausiai prieštaringai vertinamas pranašumas susijęs su reguliavimu. Iki 2028 m. Ukraina galės gaminti visiškai nesilaikydama ES pesticidų, trąšų ir kai kurių aplinkosaugos standartų apribojimų. „Iki stojimo į ES neturėjome tokio pranašumo, nes Briuselis nebuvo išprotėjęs dėl klimato kaitos daugiau nei prieš 20 metų“, – akcentuoja P. Kuroczyckis.

Vengrai nepaisys susitarimo

Tuo tarpu Vengrijos vyriausybė neplanuoja panaikinti draudimo importuoti Ukrainos žemės ūkio produktus, įsigaliojus atnaujintam prekybos susitarimui tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, šią savaitę vykusiame ES valstybių narių Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje pareiškė Vengrijos žemės ūkio ministras Ištvanas Nagy.

„Briuselis kenčia nuo karo psichozės, visos jų mintys ir sprendimai priklauso nuo to, o tai kelia pavojų visos Europos Sąjungos maisto tiekimui“, – aiškino jis.

Vengrų ministras įsitikinęs, kad „ES biurokratams visiškai neįdomu, kas nutiks ES, ypač vengrų ūkininkams, nes jie viską pajungia Ukrainos interesams“. Kaip pavyzdį jis pateikė 20–22 proc. žemės ūkio biudžeto sumažinimą ir teigė, kad Briuselis nori tai nuslėpti, paslėpdamas biudžete, kuris tradiciškai svarstomas atskirai.

Jis akcentavo, kad pinigai, kurių negaus Europos ūkininkai, bus pervesti Ukrainai, o „laisvosios prekybos sutartis, sudaryta su kariaujančia šalimi, taip pat kelia rimtų klausimų“.

Vengrijos ministras uždavė retorinį klausimą: ką ES darys su 35 000 tonų medaus, 1,3 milijono tonų kviečių ir 120 000 tonų vištienos iš Ukrainos arba su neribotu neapmokestinamu kukurūzų importu, kuris ES rinkoje bus perteklinis?

„Šios problemos daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, bet jie neužduoda šių klausimų, juos labiau domina, kaip padaryti, kad Ukraina galėtų geriau eksportuoti į Europos Sąjungą“, – pažymėjo I. Nagy.

Ministras įsitikinęs, kad ES žemės ūkis praranda konkurencingumą ir vystymosi perspektyvas: „Jei nesusitelksime, jei nesuvienysime jėgų ir negalėsime to užkirsti, tai sukels didžiulių problemų, nes tai tik pusė mūsų laukiančių bėdų“.

Kaip skelbia agentūra „Interfax“, Vengrijos ministras akcentavo, kad vyriausybė gina vengrų ūkininkus ir vienašališkai laiko sieną uždarytą Ukrainos žemės ūkio produktams. „Vyriausybė nenori, kad Ukrainos prekės pakeistų ES vidaus rinką“, – apibendrino jis.

Lenkai taikys išlygas

Tuo pačiu metu Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija paskelbė, kad nepanaikins neriboto laiko draudimo importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos, atsižvelgiant į atnaujinto ES ir Ukrainos prekybos susitarimo įsigaliojimą.

„Naujos kvotos ir kiekiai, nustatyti įsigaliojus Ukrainos ir ES prekybos susitarimui, taikomi prekių importui į visą ES, o Lenkija vis dar taiko neribotą laiką galiojantį kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų importo iš Ukrainos draudimą. Žemės ūkio ministerija patvirtina, kad naujasis susitarimas nekeičia minėtų taisyklių“, – pažymėjo ministerija.

Patikrino ukrainietišką produkciją

Kaip skelbia farmer.pl, šių metų rugsėjį Žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcija atliko iš Ukrainos importuojamų maisto produktų prekinės kokybės patikrinimą. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar vartotojams tiek parduotuvėse, tiek internetu tiekiami produktai yra tinkamai ženklinami. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tam, ar produktai paženklinti pagal galiojančius teisės aktus. Patikrinimas apėmė platų produktų asortimentą, įskaitant pyragus ir konditerijos gaminius, vaisių ir daržovių uogienes, mėsos gaminius, žuvies gaminius, alkoholinius gėrimus, gaiviuosius gėrimus ir alų.

Buvo nustatyta daug ženklinimo pažeidimų. Dažniausios klaidos buvo: informacijos trūkumas lenkų kalba, trūkstamas arba nepilnas ingredientų sąrašas bei neteisingai įvesta minimalaus tinkamumo vartoti data.

Po audito atitinkamos rekomendacijos buvo išsiųstos visiems subjektams, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai. Dėl nustatytų pažeidimų pradėtos 44 administracinės bylos dėl baudų skyrimo už netinkamos prekinės kokybės ir falsifikuotų produktų pateikimą į apyvartą ir 59 administracinės bylos dėl netinkamos prekių kokybės produktų pateikimo į apyvartą uždraudimo. Be to, atsakingiems asmenims skirtos devynios baudos.

Parengė Ričardas Čekutis