Įsiplieskia kovos dėl naujų maisto produktų

Europos Komisijos duomenys rodo, kad veganiškų alternatyvų mėsai, pieno produktams ir jūros gėrybėms vartojimas nuo 2011 m. išaugo penkis kartus ir tikimasi, kad jis toliau augs. Europos Sąjunga suteikė leidimą tiekti į rinką keturių rūšių vabzdžius, tenkindama ne mažiau kaip aštuonias paraiškas. Kadangi dažnai pranešama, kad mėsos gamyba yra žalinga mūsų planetai, šie nauji maisto produktai pateikiami kaip kovos su klimato kaita sprendimai. Tačiau kova už mitybą be mėsos supriešina Europos kultūros tradicionalistus su maisto novatoriais.

Vengrija prieš Ispaniją ir Vokietiją

Labai aiški šiuo klausimu Vengrijos pozicija: gyvūninių produktų daržovinės alternatyvos, valgomi vabzdžiai ar dirbtinai laboratorijoje užauginta mėsa gali kelti grėsmę Europos kulinarinėms tradicijoms – jas būtina apsaugoti. Pasak Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, šie „nauji maisto produktai“ nėra tinkamas būdas kovoti su klimato kaita, alternatyvūs produktai neturi klaidinti vartotojų. Tokių terminų, kaip „dešra“, „kepsnys“ ir „pienas“ vartojimas augaliniams produktams apibūdinti sukėlė ginčų keliose šalyse ir pasiekė net ES aukščiausiąjį teismą.

Daugelis pamena ir Lietuvoje kilusias aistringas diskusijas, kai priežiūros institucijos pasakė, jog vartotojus klaidinti gali ne tik produkto pavadinimas, bet ir prekės ženklas. Išaiškinimo buvo kreiptasi Europos Komisiją.

Grįžtant prie ES ministrų lygio diskusijos: Ispanijos ir Vokietijos žemės ūkio ministrai, pasak žiniasklaidos, atvirai pasisako prieš Vengrijos poziciją. Jie teigia, kad inovacijos ir tradicijos gali egzistuoti kartu ir kad nauji maisto produktai nebūtinai turi kelti pavojų Europos Sąjungos kulinarinei kultūrai. Kai kurių kitų valstybių narių nuostata šiuo klausimu artima Vengrijai. Pavyzdžiui, Austrijos žemės ūkio ministras Norbertas Totschnigas, centro dešiniųjų Europos liaudies partijos narys, teigė, kad ES turėtų užtikrinti aukštos kokybės, tradicinę ir regioninę maisto gamybą.

Lyderė Italija

Italija taip pat prieštarauja laboratorijoje užaugintai mėsai. Ji ragina atlikti poveikio vertinimą ir surengti viešas konsultacijas dėl šio naujo maisto gamybos būdo. Ši šalis kartu su Austrija ir Prancūzija šių metų sausį, rengiantis ES žemės ūkio tarybos posėdžiui Briuselyje, pasirašė dokumentą, kurį parėmė dar devynios ES šalys, tarp jų ir Lietuva. Europos Komisijos buvo prašoma prieš pradedant prekiauti laboratorijoje užauginta mėsa ES pateikti patikimos mokslinės informacijos.

Apie kylančias grėsmes yra perspėjusi FAO, kuri, bendradarbiaudama su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), praėjusiais metais paskelbė pirmąją pasaulinę ataskaitą dėl ląstelių pagrindu pagaminto maisto saugos. Šioje ataskaitoje įvardyti 53 galimi pavojai, susiję su ląstelių pagrindu pagamintu maistu.

Italija jau kurį laiką Briuselyje pirmauja stengdamasi blokuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama leisti prekiauti laboratorijoje užauginta mėsa, ir priėmė nacionalinį įstatymą, draudžiantį gaminti ir parduoti „sintetinį maistą ir pašarus“.

Reikalauja atlikti poveikio vertinimą

Prieš mėsos pakaitalus nusiteikusios šalys narės pabrėžia, kad ląstelių pagrindu pagaminti produktai negali ir niekada neturėtų būti vadinami „mėsa“, o laboratorijoje užauginti produktai niekada nebūtų reklamuojami ar painiojami su tikru maistu. Be to, remiantis tyrimais, laboratorijoje užauginta mėsa aplinkai nėra tokia „draugiška“ kaip dažnai deklaruojama – palyginti su tradiciniu ūkininkavimu palieka didesnį anglies pėdsaką, procesas reikalauja daugiau energijos.

Europos žemės ūkio ministrai, Komisiją ragindami atlikti poveikio vertinimą, pasisako už tai, kad visų rūšių naujus maisto produktus vertintų Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), o vėliau Europos Komisija stebėtų jų rinkodaros leidimų suteikimo procedūras. Prancūzija neseniai pasiūlė sukurti komitetą, kuris taip pat įvertintų visuomenės nuomonę apie laboratorijoje užaugintą mėsą.

Kita vertus, visuomenės nuomonės yra itin prieštaringos. Yra grupių, aktyviai siekiančių vadinamojo naujo maisto pripažinimo. Kaip tik šią savaitę Europos Komisija užregistravo piliečių iniciatyvą, kuri reikalauja „stabdyti žiaurumą bei skerdynes“ – skatinant ES gyvūninio maisto pakaitalų gamybą bei palaipsniui uždarant gyvulininkystės ūkius.

Pirmoji kregždė: Prancūzų bendrovė paprašė leidimo prekiauti

Iki šiol Europos Komisijai nebuvo pateikta jokių leidimų išdavimo procedūrų dėl kultivuotos ar laboratorijoje užaugintos mėsos. Tačiau jau yra pirmoji kregždė. Dairydamiesi per petį į karštas politines diskusijas, Europos gamintojai dirba savo darbą, eksperimentuoja ir ieško savų sprendimų. Liepos 26-ąją Prancūzijos bendrovė „Gourmey“ pateikė prašymą ES šalyse narėse prekiauti laboratorijoje užaugintomis ančių kepenėlėmis foie gras.

Taip pat įmonė su tokiu pat prašymu kreipėsi ir į Šveicarijos, Jungtinės Karalystės (JK), Singapūro, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) maisto saugos institucijas.

Kultivuota mėsa gaminama naudojant tikras gyvūnų ląsteles, kurios auga maistinėmis medžiagomis prisotintoje aplinkoje ir formuoja raumenis, riebalus ir jungiamuosius audinius. „Gourmey“ vadovas Nicolasas Morinas-Forestas teigia, kad pirmasis įmonės sukurtas produktas sulaukė komercinio susidomėjimo daugelyje regionų, kuriuose virtuvės šefai nori patiekti aukštos kokybės ir gurmanų mėgstamą foie gras.

Tvirtinama, kad įmonė atliko išorinį tyrimą dėl poveikio aplinkai ir rezultatai parodė, kad jis būtų gerokai mažesnis nei įprastiniu būdu gaminamos ančių kepenėlės.

Gurmanų itin mėgstamas ančių kepenėlių paštetas pasaulio visuomenėje vertinamas kontraversiškai, jo gamyba kai kuriose šalyse net uždrausta. Kad kepenys būtų reikiamo riebumo, naminiai paukščiai priverstinai maitinami, lesalas per metalinį vamzdelį kišamas tiesiai į gerklę.

Laboratorijoje užaugintos kepenėlės galėtų tapti geru sprendimu, tačiau mėsos auginimas laboratorijoje kelia etinių problemų, nes procese paprastai naudojamas embrioninis serumas, todėl miršta tiek gyvūnas, tiek embrionas. Pasak „Gourmey“ vadovo, ančių kepenėlėms auginti įmonės laboratorijoje nenaudojami jokie gyvūninės kilmės komponentai, todėl naminiai paukščiai nenukenčia.

Įdomu tai, kad liepos pradžioje JK paskelbė leidusi savo rinkoje pardavinėti laboratorijoje užaugintą mėsą ir tapo pirmąja tokia Europos šalimi. Tiesa, mėsa skirta naminių gyvūnėlių, o ne žmonių maistui.

Kovos dėl naujų maisto produktų įsiplieskia. Manytina, kad sprendimai nebus greiti.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.