Išlikimas – pačių augintojų reikalas

Įšoko per tvorą

„Kai ankstų rytą suveikė avių ir arklių aptvaro signalizacija, iš karto supratau, kad kažkas nutiko ir nuskubėjau į ganyklą. Nuojauta neapgavo, netrukus pamačiau ant šono gulintį Tekselių veislės aviną. Gal kažkas vilką pabaidė, gal jis išsigando toje pačioje ganykloje besiganiusių arklių, nes avino suėsti nesuspėjo, tik įplėšė pilvą ir nuplėšęs genitalijas išsinešdino savais keliais“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Žemaitijoje – Telšių rajone, Pagirgždučio kaime ūkininkaujanti Raimonda van Beers.

Anot moters, apžiūrėjus ganyklą, tapo aišku, kad darbavosi vienas vilkas. Jis į aptvarą įšoko per tvoros viršų ir užpuolė didelį, perspektyvų, ketverių metų aviną. Rasti ženklai rodė, jog tarp gyvūnų vyko kova, avinas bandė priešintis, tačiau vilkas buvo pranašesnis vikrumu, jėga ir dantų aštrumu. Nežinia, ar vilkas būtų pasitenkinęs vienu avinu, jei išsigandusios avys nebūtų nutraukusios vidinės, aptvaro viduje buvusios elektrinio piemens tvoros, kurią ūkininkai įrengė, kad arkliai greitai nelakstytų ir negąsdintų avių, o šios galėtų ramiai pereiti į vieną ar kitą aptvaro pusę, ir nebūtų suveikusi signalizacija.

R. van Beers sakė net nepagalvojusi, kad vilkai gali ateiti į ganyklą, esančią vos už 300 metrų nuo namų, kurioje anksčiau ganėsi arkliai, o avys buvo įleistos tik prieš pora dienų. Tiesa, moteris per šį trumpą laiką buvo pastebėjusi momentą, kai avys, priartėjusios prie miško, staiga šoko atgal į aptvaro gilumą. „Ko gero, vilkas jau kurį laiką stebėjo aptvarą, rinkosi geresnę vietą išpuoliui“, – padarė išvadą R. van Beers. Po vilko apsilankymo ūkininkė pastebėjo, jog pasikeitė avių elgesys – kad jaustųsi saugiau, jos pradėjo laikytis arčiau arklių.

Vilkas neišsigando

Raimonda su vyru Henricus van Beers ūkininkauja beveik 20 metų. Ūkininkai iš pradžių laikė žirgus, o vėliau susižavėjo avimis ir pradėjo laikyti Tekselius ir Lietuvos juodgalves. Didžiausias ėriavedžių skaičius buvo apie 100, dabar jų ūkyje likę apie 70, didžiąją bandos dalį sudaro Lietuvos juodgalvės. Avis sutuoktiniai augina mėsai ir veislei.

Per netrumpą ūkininkavimo laiką vilkai į žemaičių ūkį buvo įsisukę ne vieną kartą. Didžiausias nuostolis buvo padarytas vienu kartu papjovus 7 avis, o kiek kartų buvo papjauta po 1–2, ūkininkė sakė negalinti pasakyti, nes kartais būdavo sunku įrodyti, jog tai vilkų darbas, ypač sudraskytų avių liekanas suradus po kelių dienų.

R. van Beers ir pačiai teko ganykloje sutikti vilką.

„Pamačiau jį vos saulei patekėjus. Krūmapjove prie ganyklos pjoviau žolę ir, kai pasibaigus benzinui ėjau pasipildyti bakelio, radau perkąsta gerkle gulintį ėriuką. Nusprendusi, jog apie 30 kilogramų svėrusį ėriuką bus sunku partempti iki namų, atvažiavau su automobiliu. Vos išlipusi ir uždariusi duris, pamačiau maždaug už 30 metrų stovintį vilką, kuris jau buvo spėjęs papjauti dar vieną ėriuką ir ramiausiai kurį laiką žiūrėjo į mane, o paskui nuėjo savais keliais, – prisiminimais dalijosi moteris. – Išsigąsti nesuspėjau, nes iš pradžių net nepažinau, jog tai vilkas su vasariniu, gelsvai rusvu, kailiu. Be to, jo uodega buvo nuplikusi. Jis neatitiko pilkos spalvos vilko įvaizdžio. Vėliau medžiotojai, išklausę mano pasakojimo, patvirtino, kad ten tikrai buvo vilkas, jie jau kurį laiką jį stebėjo, tačiau vasarą medžioti negalima.“

Ūkininkę labiausiai nustebino tai, kad vilkas neišsigando nė krūmapjovės keliamo triukšmo, kurį, būdamas už pusantro šimto metrų, tikrai girdėjo, nei jos pačios: „Gal jis avių šeimininko nelaiko priešu ir su juo elgiasi tarsi su kaimynu, kuris dirba savo darbą, o jis savo – pjauna avis.“

Kaip ateityje ketina saugoti avis, ar nežada atsisakyti avininkystės, R. van Beers sakė dar nežinanti. Kol kas aptvarus sutvarkė taip, kaip buvo, ir paliko.

Apsaugos priemonės nepadeda

R. van Beers tikino su vyru išbandę daugelį avių apsaugos priemonių, tačiau nė viena nepadėjo visiškai užtikrinti avių saugumo. Ūkininkai konsultavosi su medžiotojais, kokie požymiai rodo, kad netoli avių gali būti vilkų. Vienas jų – kai avys susispaudžia į būrį, rodo, jog netoliese yra pavojus. „Mūsų situacija kiek kitokia – ganykla didelė, avys po ją pasklidusios būreliais, todėl jei viena grupė pajutusi pavojų pabėga, tai kita, nieko neįtardama, tampa lengvu grobiu“, – ŪP aiškino ūkininkė.

Nepagelbėjo ir avių sargais laikomi Podhalės veislės šunys. Ūkininkės teigimu, užteko pirmo susitikimo su vilku, po kurio parbėgo į namus išsigandę, drebėdami ir į ganyklas pas avis be šeimininkės daugiau neidavo. „Kartą šunys su manimi išėjo į ganyklą, bet iki tolimiausio kampo nėjo. Supratau, kad netoliese buvo vilkų“, – prisiminė R. van Beers.

Avių augintojai nakčiai avis sugindavo į daržinę ir apjuosdavo elektriniu piemeniu, o ankstų rudens rytą su prožektoriumi pirmiausia išbaidydavo vilkus, tada išleisdavo avis, nes jei to nebūtų darę, vilkai lauktų lengvo grobio.

„Man atrodo, kad pieš vilkus geriausia priemonė – šautuvas. Bet ir čia yra problemų, vilkai puola tamsoje, tai kaip medžiotojai, nieko nematydami, gali nušauti. Ne veltui yra posakis „vilko valanda“ – tamsiausias paros metas, valanda tarp nakties ir aušros, kai vilkai dažniausiai pjauna gyvulius“, – kalbėjo moteris.

Žalos atlyginimas ūkininkę nelabai guodžia: „Nusipirkti kitą tokios vertės veislinį aviną labai sudėtinga, jų Lietuvoje nėra, o norint atsivežti iš Nyderlandų, vien transportas kainuotų 3 000 Eur.“

Realybė kitokia

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 131, 2023 m. lapkričio 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Raimondos VAN BEERS ir redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Tekselių veislės reproduktorius avinas buvo ūkio pasididžiavimas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.