Išmalti miškų keliai tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu

Aplinkos viceministras Ramūnas KRUGELIS:

„Būdų, kaip sudrausminti, visada yra, bet išvežantys medieną dažnai naudojasi galimybe išvengti atsakomybės ir pareigos sutvarkyti miško kelius. VMU yra skiriamos lėšos iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Nežinau, ar tų pinigų pakanka, ar ne. Gal vienais metais reikia daugiau, kitais – mažiau. Tad VMU turi pinigų keliams tvarkyti, nepriklausomai nuo miškų nuosavybės statuso.

Bet aktyvesnė turėtų būti ir visuomenė – grybautojai, uogautojai, medžiotojai. Jie turėtų pranešti, kur keliai yra sugadinti. Ir kuo greičiau, tuo geriau, nes būtų lengviau nustatyti kaltininkus. O jeigu nenustatoma, tas darbas atitenka VMU.“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis GAIŽUTIS:

„Jeigu kalbame tik apie miško kelius, nereikėtų pamiršti, kad tokių vidinių kelių miškuose tinklas buvo įrengtas ne grybautojams, ne medžiotojams ar stovyklautojams. Miško keliai miškininkų pastangomis buvo įrengti būtent paruoštos medienos išvežimui ir miškų gaisrinei saugai. Dabar jais Lietuvoje gali naudotis visi ir tuomet ima piktintis, kad su miesto sąlygoms pritaikytu automobiliu kažkur sunku pravažiuoti. O kur privažiuoja, atskiri piktavaliai dar atveža „dovanų“ į svetimas valdas – naudotų padangų, statybinio laužo ar net buitinių šiukšlių. Nemažoje dalyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, miško keliais gali važinėti tik juos prižiūrintys miškininkai ir miško savininkai. Pašaliečiams apskritai draudžiama važiuoti miško keliais automobiliu be leidimo. Atvažiavę iki miško, automobilius palieka ir laisvalaikį leidžia vaikščiodami pėstute.

Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad už miško kelių priežiūrą ir tvarkymą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose yra atsakinga VMU. Tačiau ji tvarko tik tuos kelius, kurie yra jos balanse. Ir tai yra blogai, nes nemažai per privačius miškus einančių kelių netvarkoma dėl biurokratinių formalumų – yra neįforminti kaip miško keliai. O kai neįforminti, tai ir jų įtraukimui į prižiūrimų kelių balansą pastangų praktiškai nedaroma jokių. Be to, jei VMU tvarko per miškus einančius kelius, o kaip su per laukus ir kaimus einančiomis kelių atkarpomis, jei jos nepriskirtos tvarkymui? Tad būtina visus kelius priskirti konkrečioms savivaldybėms ar institucijoms, kad šios būtų atsakingos už eismą šiais keliais. Kai nėra atsakingo, naudojasi visi, tačiau tvarkyti nėra kam.

Galima būtų įvardyti ir dar vieną paradoksą – miško savininkai ir miško darbus atliekančios rangovinės įmonės, kurios negauna žaliojo dyzelino, moka visą akcizo mokestį už sunaudojamus degalus. Tik jų sumokėti į biudžetą pinigai neatitenka privačių miško kelių priežiūrai, nors turėtų.

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų per privačius miškus einančių kelių priežiūrai skiriamas nulinis finansavimas. Mat, net ir tie nedideli pinigai, kurie ateina iš visų bendrai sumokamų mokesčių miško keliams, VMU skiriami per valstybinius miškus einantiems keliams tvarkyti. Ir tik jiems. Nors nuo 2015 m. išimtinai miškų savininkams yra įvestas vienintelis toks ES papildomas 5 proc. mokestis nuo galutinės pardavimo kainos neva privačių miško kelių tvarkymui. Nei ūkininkai, nei bendrovės, nei medžiotojai ar grybautojai tokio 5 proc. mokesčio nuo realizuojamos produkcijos galutinės kainos kaimo kelių tvarkymui nemoka, nors žemdirbių sunkiasvorė technika irgi važinėja keliais.

Naivu būtų tikėtis, jog greitu laiku bus skiriama tiek lėšų miško kelių tvarkymui, kad visi gruntiniai miško keliai taptų išvažiuojamais ištisus metus. Tokiais turėtų būti tik tie miško keliai, kurie pagrįstai bus reikalingi miško teikiamoms funkcijoms užtikrinti.“

Valstybinės miškų tarnybos viešųjų ryšių specialistas Ūdrys STASELKA:

„Tie, kas vykdo miško ruošos darbus, tai yra kirtimus, įstatymu yra įpareigoti atstatyti kelių būklę. Tai tikrai paprastas dalykas, kuris numatytas ir Miško kirtimo taisyklėse, ir kituose dokumentuose. Iš esmės tai padaryti privalo tas, kas vykdo darbus. Jeigu nepadarė, tai reiškia, kad pažeidė įstatymus. Jeigu kas nors praneša, jog tas ar anas išmalė kelius ir jų nesutvarkė bei neketina sutvarkyti, nors jau baigė medienos išvežimo darbus, tada Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) imasi tyrimo ir sankcijų.“

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.