Išmaniosios trąšos vejoms jau Lietuvoje: tręšime ir pjausime rečiau

Vasaros žaluma turėtų džiuginti, tačiau jos priežiūra reikalauja laiko, nes pjauti tenka kas savaitę. Ir kaimyno patarimas tręšti irgi neatrodo išmintingas: negi reikėtų skatinti augti žolę, kuri ir taip greitai stiebiasi? Vejų trąšų žinovai siūlo išeitį – išmaniąsias, arba kontroliuojamo veikimo, vejų trąšas.

„Jeigu norite turėti tankią ir gražią veją, ją privalu tręšti. Jeigu veja negauna tinkamo kiekio maisto medžiagų, tai silpnėja jos šaknynas, sumažėja atsparumas sausroms. Be to, nusilpusi veja ima sparčiai retėti, praranda estetinį vaizdą“, – teigia vejų sėklomis ir vejų trąšomis prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ pardavimų vadybininkas Vilmantas Petrauskas. Jo teigimu, silpną veją galima atpažinti iš to, kad per sausras ji ruduoja, praretėjusiose vietose ima veistis piktžolės. Be to, tokia veja sunkiau ištvers žiemą ir pavasarį gali atrodyti visai prastai.

Kokių trąšų trūksta vejai? Ko reikia, kad veja taptų tanki, bet neskubėtų stiebtis aukštyn ir ne taip dažnai ją reikėtų pjauti? Į šiuos klausimus atsakymą rado naujos kartos vejų trąšų kūrėjai, pasiūlę išmaniąsias, arba kontroliuojamo veikimo, trąšas.

Šis nelabai seniai Europos rinką nustebinęs produktas yra šių metų naujovė Lietuvoje. Kontroliuojamo veikimo trąšų privalumas yra tas, kad jose esantis azotas veją veikia tada, kai jai to labiausiai reikia ir kada ji geriausiai įsisavina trąšų maistines medžiagas.

„Šios išmaniosios trąšos veikia lėtai ir jų veikimas kontroliuojamas. Jos sukurtos taip, kad azotas veikia veją tik šiltu ir drėgnu periodu. Visos trąšos, kurias išberiame, yra panaudojamos tikslingai. Kadangi azotas vejai atiduodamas lėtai, tai pernelyg neskatina augimo. Šį elementą sunaudoja šaknų sistema, neatsiranda jo pertekliaus. Galime sakyti, kad šiomis trąšomis maitinama veja santykinai auga lėčiau negu tręšiant paprastomis žemės ūkyje naudojamomis trąšomis“, – aiškina V. Petrauskas.

Šią savybę naujos kartos trąšoms, pasak „Dotnuvos projektų“ atstovo, suteikia tai, kad jų granulės padengtos polimerais, kurių pagrindas yra aliejus. Specifinė plėvelė reaguoja į aplinkos drėgnumą ir temperatūrą. Jei trūksta šilumos ar drėgmės, azoto veikimas sustabdomas, nes minėtomis nepalankiomis sąlygomis augalai vis tiek neįsisavina maistinių medžiagų. Būtent taip išmaniai veikia Olandijos kompanijos pagamintos trąšos, kuriomis šiemet pradėta prekiauti ir Lietuvoje.

Nedidelei vejai prie namų, V. Petrausko teigimu, ypač rekomenduotinos išmaniosios trąšos. Kadangi jos veikia lėtai, nebereikia taip dažnai tręšti vejos. „Tai labai aktualu siekiant ekologinių tikslų, nes, kaip žinome, prie namų visi siekia naudoti kuo mažiau cheminių priemonių. Šių trąšų veikimo laikotarpis yra 3–4 mėnesiai, todėl jomis praktiškai užtenka patręšti veją pavasarį ir vasaros antroje pusėje. Tuo tarpu įprastomis trąšomis vejas rekomenduojama tręšti kas 1–1,5mėnesio“, – išmaniųjų trąšų privalumus aiškina V. Petrauskas.

Nors naujasis produktas yra šiek tiek brangesnis už įprastas vejų trąšas, dėl išmanaus veikimo vejos tręšimui skirtos išlaidos nepadidėja arba netgi sumažėja.

Šios trąšos ypač tinka vejoms, kurioms norime suteikti itin gerą estetinį vaizdą arba sporto aikštynams, kuriems reikia įvairiems poveikiams atsparios vejos. Skirtingų poreikių žaliesiems plotams yra sukurtos įvairių dydžių granulių trąšos. Be azoto šiose trąšose dar yra ir kalio, fosforo bei mikroelementų