Išmokos ir išmonės 2014-2020 metų laikotarpyje

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Dėl įvairių priežasčių EK nespėjus laiku parengti naujojo finansinio 2014-2020 metų laikotarpio nuostatų, pagal kurias ir Lietuvoje žemdirbiams būtų mokamos tiesioginės išmokos, nuspręsta, kad šios nuostatos pradės galioti nuo 2015-ųjų. Tad EK pradėjo rengti pereinamojo laikotarpio projektą, kuris galiotų tik 2014-aisias.  Šiais metais tiek žemės ūkio naudmenų deklaravimo, tiek tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka išliks tokia pati, kaip ir 2013 m. Tačiau žemdirbiams siūlomos ir kai kurios naujovės: galimybė pasinaudoti perskirstymo išmoka ir už pirmuosius 30 ha papildomai išmokėti iki 30 proc. esamos tiesioginių išmokų sumos (pirmųjų hektarų išmoka). Taip pat iki rugpjūčio 1 d. sukonkretinti klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos sritis bei reikalavimus („Žalinimas“), kurių reikės laikytis nuo 2015-ųjų.

Minėtus klausimus Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstinis prezidiumo narių posėdis nagrinėjo 2012-ųjų pabaigoje, paskui tarėsi LŪS rajonų skyriai. Šią savaitę susitarta tik dėl pirmųjų hektarų išmokų. „Žalinimo“ reikalavimams įsisavinti reikės dar ne vieno pasitarimo.   Smulkieji ūkiai gaus papildomą paramą Dėl perskirstymo išmokos (už pirmuosius hektarus) reikia apsispręsti iki kovo 1 d., tad sprendimo ieško ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), ir Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai. Kaip teigė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų skyriaus vedėjas Karolis Anužis, perskirstymo išmokos tikslas – paremti smulkiuosus (1-30 ha) ūkius, kurių, statistikos duomenimis, šalyje yra apie 90 proc. (1-2 ha – 14 proc., 2-5 ha – 37 proc., 5-10 ha – 22 proc., 10-20 ha – 12 proc., 20-30 ha – 4 proc. pareiškėjų.) Jie deklaruoja apie 30 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, visos smulkiųjų ūkių grupės, palyginti su stambiaisiais ūkiais, pinigine verte iš hektaro pagamina panašų produkcijos kiekį. Didžiausias remtino ūkio plotas 30 ha, o perskirstymo išmokoms ŽŪM numatė skirti 10 proc. išmokų lėšų. Tačiau pirmųjų hektarų išmokas gaus ne tik smulkieji ūkiai, jas gaus visi ūkiai. „Šiemet tiesioginė išmoka būtų 392 Lt/ha, perskirstymo išmoka – 101 Lt/ha. Tad 50 ha ūkiui už 30 ha būtų mokama po 392 ir 101 Lt/ha, o už likusius 20 ha gautų tik po 392 Lt/ha, – aiškino K. Anužis. – Jeigu perskirstymo išmokos nebūtų, visiems deklaruojantiesiems vidutinė tiesioginė išmoka siektų apie 445 Lt/ha.“ LŪS prezidiumo nariai antradienio posėdyje abejojo, ar smulkusis ūkininkas, gavęs už pirmuosius 30 ha 3 tūkst. Lt, išgalės įsigyti technikos ar žemės. Greičiausiai šie pinigai bus pravalgyti, tad tinkamesnė parama būtų padidinus investicijų intensyvumą (iki 70 proc.), gaunant paramą iš Kaimo plėtros fondo 2014-2020 metais. Tuomet bus sprendžiami ne socialiniai klausimai, bet gamybos plėtra. Abejonių kilo ir dėl to, kad dauguma smulkiųjų ūkininkų turimos žemės nei dirba, nei nuomoja, o naudmenas deklaruoja tik dėl išmokų. Tad pirmiausia reikėtų atitinkamų nuostatų „sofos“ ūkininkams sukontroliuoti. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pažymėjo, jog 2013 m. deklaruota apie 2,8 mln. ha, o iš jų net 690 tūkst. ha tik nušienaujami. „Tad jei šie plotai nebūtų remiami tiesioginėmis išmokomis, kiek jos padidėtų žemę dirbantiesiems? Be to, reikia įvertinti tai, kad kasmet deklaruojamų žemės ūkio naudmenų daugėja, greitai šis skaičius sieks 3 mln. ha, o išmokų dydis paskaičiuotas 2,6 mln. ha. Tad jos ateityje tikrai mažės, – tikino J. Talmantas. – LŪS nariai ne prieš smulkiųjų ūkių rėmimą, tačiau teisingiau būtų jiems teikti paramą ūkių plėtrai.“ Tad LŪS prezidiumo posėdyje vieningai nuspręsta šiemet išmokų už pirmuosius hektarus atsisakyti. Tačiau vakar vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje šiam sprendimui nepritarta. KRK nariai nusprendė pirmųjų hektarų išmoką palikti ir išlaidoms skirti ne 10, bet 20 proc. 2014-ųjų išmokoms skirtų lėšų.

,,Žalinimo“ reikalavimams įsisąmoninti laiko dar yra Dar labiau žemdirbiams nerimą kelia 2015-2020 metų laikotarpiu privalomi „žalinimo“ reikalavimai. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Karbausko, „žalinimo“ išmokoms finansuoti valstybės narės turės skirti 30 proc. tiesioginių išmokų lėšų ir šis reikalavimas įsigalios nuo 2015 m. Parama susieta su trimis aplinkosauginėmis priemonėmis: pasėlių įvairinimu, daugiamečių pievų ar ganyklų išlaikymu ir ekologiškai svarbių vietovių išsaugojimu. Pasėlių įvairinimas taikomas didesniems nei 10 ha ūkiams: 10-30 ha ūkiui privalu auginti bent dviejų rūšių pasėlius, iš kurių didžiausias gali užimti daugiausiai 75 proc. ariamos žemės ploto; didesniuose nei 30 ha ūkiuose – trijų rūšių pasėlius (iš kurių didžiausias gali užimti daugiausiai 75 proc. ploto, o du didžiausi – ne daugiau kaip 95 proc. ariamos žemės ploto). Daugiamečių pievų ar ganyklų išlaikymas: jų plotai privalės užimti ne mažiau kaip 5 proc. ariamos žemės ploto. Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimas – nuo 2015 m. didesniuose nei 15 ha ūkiuose turės sudaryti ne mažiau nei 5 proc. ariamos žemės. Galimas padidinimas 2017-aisiais iki 7 proc. Šias vietoves valstybės narės galės pasirinkti iš reglamente nurodyto sąrašo. Ypač daug diskusijų ir minčių kelia pastaroji (EFA) priemonė, nes aplinkosauginę vertę turi pūdymas, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos, azotą kaupiantys, tarpiniai augalai, pavieniai medžiai ar krūmai, tvenkiniai, grioviai ir kt. Šių objektų pasirinkimas „žalinimo“ priemonei įgyvendinti ūkininkams gali „atsukti nugarą“. Kaip perspėja ŽŪR pirmininkas Andrie- jus Stančikas, naujas ES nuorodas ir kontrolės reikalavimus NMA specialistai kiekvienas supras savaip ir pagal tai patikros metu vertins šiai priemonei deklaruotų plotų tikslumą. Kad nuo baudų nenukentėtų piniginė, patartina ekologines vietoves rinktis atsargiai. Tos pačios nuomonės buvo ir A. Karbauskas, sakydamas, jog suderinti visiems „žalinimo“ klausimams laiko yra iki rugpjūčio 1 d.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.