Išmokti suprasti, ką sako augalai

Purškimų strategija

Puikiai žinome, kad dirvožemyje esantis maistingųjų medžiagų kiekis gali užtikrinti kokybišką kviečių augimą. Tinkama mityba ir veislių pritaikymas konkrečioms agroklimatinėms sąlygoms yra vieni iš veiksnių, padedančių gauti geriausią kviečių derlingumą. Nuolat kalbame ir rašome, kad svarbiausia augalininkystės versle – tikslumas. Jau rudenį sakėme, kad, tręšiant kompleksinėmis trąšomis, azoto ir fosforo santykis turi būti palankus P2O5, nes augalams reikia suformuoti šaknis ir sukaupti energiją, o tręšiant pavasarį, santykis turi būti palankus azotui. Patys matome, kad dirva tik balandžio paskutinėmis dienomis kviečių ir rapsų pasėliuose sušilo iki 11°C, tai reiškia, kad maisto medžiagų poreikis augaluose augo, o dirvos temperatūra buvo ribojantis veiksnys. Kai kurie augintojai išgirdo rekomendacijas ir sugebėjo augalus apipurkšti fosforo ir kalio trąšomis per lapus, tad nors trumpam leido augalams „suprasti“, kad jie turi maisto medžiagų. Normaliai patręšus fosforo trąšomis rudenį arba panaudojus biologinius produktus, pavasarį buvo ramiau, nes rudeninis poreikis buvo patenkintas ir augalai galėjo suformuoti derliaus struktūros elementus (žiedynus). Šiuo metu žieminiuose kviečiuose zuja purkštuvai: kas purškia augimo reguliatorius, kas herbicidus, vieni purškia, bet nežino purškimo tikslo, sako, kad vadybininkas patarė purkšti. O augalų ar dirvos tyrimus turite, kad purškiate būtent tuos elementus? Kiti turi labai aiškų tikslą ir konsultantų sudarytą aiškų augalų mitybos planą. Paminėjau, kad kai kur neaiški purškimo strategija. Strategijos nebuvimą išduoda apdeginti augalai. Žinoma, galima sakyti, kad nieko tokio, išsikvėpuos, čia tik du lapai padeginti, auga nauji, jau švarūs ir t. t. Įsivaizduokime, kad apsidegintume 20–30 proc. savo odos ploto, tikriausiai pasekmes jaustume ilgai? Manau, kad nemažai blaškymosi buvo norint išpurkšti augimo reguliatorius ir augintojai neperskaitę etiketės paruošė mišinius, sunkiai suderinamus su augalų fiziologiniais procesais. Ką reikia žinoti? Giberelinai kartu su auksinais atsako už stiebo augimą į ilgį. Tačiau šalia to jie dar vaidina svarbų vaidmenį ir vystantis varpai. Auksinai visų pirma atsako už ksilemos susidarymą, t. y. už tai, kad žiedai prisijungtų prie vandens ir maistinių medžiagų tiekimo sistemos, o giberelinai užtikrina floemos prisijungimą. Vėliau per floemą transportuojami asimiliatai. Grūdai užauga tik iš tų žiedų, kurie būna prisijungę prie abiejų aprūpinimo šaltinių. Jei augimą reguliuojantis preparatas ne laiku sutrikdo giberelino balansą, tai gali pražudyti dalį žiedų. Giberelinus veikiantys augimo reguliavimui skirti preparatai skirstomi į sintezę stabdančius ir aktyvumą mažinančius. Siekiant vieną ar kitą preparatą panaudoti pačiu tinkamiausiu metu, būtina atkreipti dėmesį į šiuos veikimo skirtumus! Jau krūmijimosi tarpsniu augale susidaro giberelinai, tačiau kol dienos trumpos, jie būna neaktyvūs. Būtent ilgėjant dienoms, giberelinai aktyvuojami ir prasideda tarpubamblių augimas. Bet tarpubamblių augimas vyksta ne vienu metu, o palengva. Kiekvienas ilgą dieną pasirodantis lapas pradeda savo bamblio giberelinų sintezę, o tada juos aktyvuoja.

Pasėlio tankumas

Išgulimo pavojus didėja priklausomai nuo bamblių augimo į ilgį ir tvirtumo santykio disharmonijos. Čia svarbiausias faktorius yra šviesa. Šviesa slopina hormonus, kurie skatina augalo augimą į ilgį, taigi augalai užauga trumpesni, su tvirtomis ląstelėmis. O štai šviesos trūkumas verčia augalus etioliuoti. Jie „stiebiasi šviesos link“, pailgėja, ląstelių sienelės suminkštėja, o jei dar gausiai patręšiami... Šviesos pradeda trūkti, jeigu pasėliai per tankūs, jeigu prasta sėklų kokybė, netinkama tręšimo strategija arba aukštas azoto lygis. Tačiau ir lietus bamblėjimo tarpsniu gali žymiai suminkštinti pasėlius. Saulėtas ir sausas oras sustiprina stiebo struktūrą ir neleidžia taip ištįsti. Dėl to visuomet primename – išmokime valdyti pasėlio tankumą. Kartais atrodo, kad svarbiausia „patręšti“ dirvą sėklomis, tačiau visuomet reikia skaičiuoti sėklų normą, priklausomai nuo dirvožemio derlumo, sėjos laiko ir t. t. Prieš galvojant apie trumpinimo technologijas, reikėtų pasirinkti vietovei optimalų sėjos laiką, veislę, sėklos kokybę ir tręšimo sistemą.

Augimo reguliatorių naudojimas nuo seno kelia daug diskusijų. Visi nori gausaus derliaus, augalus tręšia, skatina augimą ir kartu, bijodami išgulimo, stabdo fitohormonų sintezę cheminėmis priemonėmis. Žinoma, išgulę pasėliai dar baisiau, bet reikia žinoti kai kuriuos dėsningumus ir problemą išspręsti nepažeidžiant augalo fiziologijos. Kviečių tarpubamblio ilgis atitinka pusę gretimų tarpubamblių ilgių sumos. Pavyzdžiui, jei pirmasis tarpubamblis yra 5 cm, o trečiasis – 25 cm ilgio, tai tarp jų esančio tarpubamblio ilgis turi būti 15 cm (5 cm + 25 cm = 30 cm/2 = 15 cm). Lygiai taip pat galima apskaičiuoti ir trečio tarpubamblio ilgį, jei žinome pirmųjų dviejų. Taigi, artėjant link varpos, tarpubambliai darosi vis ilgesni. Aukščiausiai esanti stiebo atkarpa tarp paskutinio lapo ir varpos neatitinka šios taisyklės. Su stiebo tvirtumu viskas yra atvirkščiai: apatinis stiebo narys yra tvirčiausias ir kylant aukštyn silpnėja ką tik aprašytu matematiniu santykiu. Taigi ties pagrindu stiebai turi trumpus ir tvirtus tarpubamblius, kurie varpos link ilgėja ir darosi vis lankstesni. Jei visi tarpubambliai būtų vienodo tvirtumo ir ilgio, stiebas lengvai lūžtų. O štai idealus stiebas, augant ir sunkėjant varpai, gali prisitaikyti prie vėjo ir oro sąlygų.

Išgulimo priežastis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.